- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-701-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05455-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- N., N.V.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- L.A.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N.V,. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovei N.V. dėl įgaliojimo bei buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo L.A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro notaro E. A. patvirtintą įgaliojimą pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; panaikinti notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L.A. pardavė N.V. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt; taikyti vienašalę restituciją natūra, N.V. įpareigoti grąžinti L.A. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas taip pat 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas atsakovei N.V. nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro naudai.
2013 m. sausio 4 d. gautas trečiojo asmens L.A. prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2013-01-07 nutartimi trečiojo asmens prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas atsakovei N.V. nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė N.V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 nutartį panaikinti ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 nutartimi.
Teigia, kad nėra tikslinga panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi byla dar nėra išspręsta galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo atveju, jei LAT pakeistų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 nutartį, bei atmestų prokuroro ieškinį, tuo atveju LAT nutarties įvykdymas pasunkėtų, kadangi butą reikėtų vėl perregistruoti ir perimti. Apeliantė pažymi, jog byloje yra duomenų, jog L.A. planuoja butą parduoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-01-07 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad nuo 2012-12-28 teismo sprendimo ir nutarties pagrindu buvo įregistruota L.A. nuosavybės teisė į butą. Nuo šio momento laikytina, kad teismo sprendimas yra įvykdytas. Teismo priimta nutartimi, kuria buvo panaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo užbaigtas įsiteisėjusio teismo vykdymas. Duomenų apie tai, kad LAT yra priėmęs atsakovės kasacinį skundą byloje nėra pateikta, todėl teisinio pagrindo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, įsiteisėjus teismo sprendimui, nėra.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo L.A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-01-07 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus teismo apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria patenkintas trečiojo asmens prašymas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas priklauso nuo to, ar ieškovo ieškinys yra tenkinamas, ar ne. Pagal civilinio proceso teisės normas, tuo atveju, jei ieškinys yra patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį (CPK 150 str. 3 d.). Tuo tarpu jei ieškinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro notaro E. A. patvirtintą įgaliojimą pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; panaikinti notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L.A. pardavė N.V. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt; taikyti vienašalę restituciją natūra, N.V. įpareigoti grąžinti L.A. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Siekdamas užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo atsakovei N.V. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro naudai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2326-661/2015, minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovės N.V. apeliacinį skundą atmetė. Ši teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad iš VĮ Registro centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2012-12-28 teismo sprendimo ir nutarties pagrindu buvo įregistruotas L.A. nuosavybės teisę į butą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad yra tikslinga panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, o butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso L.A. nuosavybės teise. Taigi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnyko, t. y. išnyko teismo sprendimo neįvykdymo rizika, kadangi ieškovui palankus teismo sprendimas jau yra įvykdytas. Todėl tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslui (CPK 144 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos atmeta apeliantės argumentus, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 149 ir 150 straipsnių nuostatas.
Apeliantė, grįsdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, teigia, jog tuo atveju, jei LAT pakeistų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 nutartį, bei atmestų prokuroro ieškinį, LAT nutarties įvykdymas pasunkėtų, kadangi butą reikėtų vėl perregistruoti ir perimti. Tačiau apeliacinės instancijos teigimu, tai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta. Pirmiausia, tai lemia jau minėtas CPK 150 straipsnio 3 dalies teisinis reglamentavimas. Antra, byloje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra priėmęs atsakovės N.V. kasacinį skundą. Trečia, kasacinės instancijos teismas, turėdamas savo žinioje civilinę bylą dėl ginčo esmės ir nustatęs, jog yra pagrindas taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo pritaikytos nagrinėjamu atveju, galės priimti atitinkamą procesinį sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d., 147 str. 2 d.).
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas trečiojo asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to trečiojo asmens prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. p.), o atsakovės atskirasis skundas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.