- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-1298-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05486-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- M. K., Ž. K., K. K.
- Atsakovas
- A. T.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1298-159/2011
NUTARTIS
2011 m. rugpjūčio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. K., Ž. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. K., Ž. K. ir K. K. ieškinį atsakovui A. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos, procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2011-04-28 kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo A. T. kiekvienam ieškovui po 15 000 Lt neturtinės žalos, ieškovui M. K. iš atsakovo A. T. prašė priteisti 110 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumos ribose (b. l. 3–6).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-29 nutartimi ieškovų M. K., Ž. K. ir K. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovai nenurodė jokių argumentu ir motyvų bei nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 27).
Šalies argumentai
Ieškovai 2011-05-13 pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad CPK 148 str. numato prašymo pagrindimą tik tuo atveju, jei toks prašymas yra teikiamas iki ieškinio padavimo. Jokios kitos teisės normos, nustatančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, nenumato būtino tokio prašymo pagrindimo. Apeliantai teigia, kad dėl realios grėsmės buvimo ar nebuvimo nei teismas, nei asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali padaryti vienareikšmiškos išvados apie ateityje galimus sprendimo įvykdymo veiksmus. Paduodant ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra žinoma galimo skolininko turtinė padėtis. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (b. l. 31–33).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai kreipėsi su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma. Teismas teisingai nurodė, jog ieškovai nenurodė jokių argumentų ir motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra tikimybės, kad būsimas teismo sprendimas realiai bus įvykdytas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantų argumentais.
CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šalis neprivalo teismui pateikti neginčijamų įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje iškiltų grėsmė būsimam galimam teismo sprendimo įvykdymui. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant šį klausimą šalis neprivalo pateikti neginčijamų įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, jog 2009-12-09 autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės patyrė įvairias traumas, iš jų kildina jiems padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo netikėti šiais teiginiais, nes juos patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės informacija – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-02 nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda už tai, kad būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį ieškovų automobilį. Įvykio metu ieškovai patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus. Atsakovui pareikštas reikalavimas dėl 45 000 Lt neturtinės ir 110 Lt turtinės žalos atlyginimo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino riziką, jog nėra įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas būtų neįvykdytas.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 2–3 p., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovų M. K., Ž. K. ir K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovų: M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Naujakiemio 20–29, Klaipėda, K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 45 110 Lt sumos ieškiniui užtikrinti areštuoti atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kad viso areštuoto turto vertė neviršytų 45 110 Lt prašomos priteisti sumos.
Areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turtą valdyti ir naudotis juo. Areštavus pinigines lėšas atsakovui nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.
Nutartį pavesti vykdyti ieškovų pasirinktiems antstoliams CPK nustatyta tvarka.
Atsakovui A. T. išaiškinti, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Nutarties kopijas nusiųsti suinteresuotiems asmenims ir Turto arešto aktų registrui.