Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-21 · Civilinė byla Nr. e2-8072-727/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
e2-8072-727/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03255-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Notexa“
Advokatai
Valda Grigonytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8072-727/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03255-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1.; 1.3.2.5.7.; 1.3.5.3.15.1.; 1.3.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei,atsakovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Notexa“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. B. ieškinio reikalavimu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Notexa“ prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-146 darbo byloje Nr. APS-131-23972/2020 ir darbo ginčą išnagrinėti iš esmės; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Notexa“ ieškovui E. B. 3709,82 Eur neišmokėtų dienpinigių; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Notexa“ ieškovui E. B. 6565,50 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad neterminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo įmonėje UAB „Notexa“ nuo 2020 m. balandžio 8 d. pagalbiniu darbininku statybose. Darbo sutartimi buvo sulygtas darbo užmokestis 1002,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, darbo laikas 40 valandų per savaitę. Ieškovas atsakovės įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., o laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje būdamas komandiruotėje. Teigia, jog ieškovas darbo sutarties nepasirašė, jos nematė, o priėmimo į darbą dieną buvo žodžiu informuotas, kad už darbą Vokietijos Federacinėje Respublikoje už 1 darbo valandą bus mokamas 9 Eur darbo užmokestis, nedetalizuojant apie jam įstatymiškai priklausančių dienpinigių dydžio Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir jų maksimalias normas kitoje valstybėje, taip pat apie darbdavės galimybę numatytus dienpinigius mažinti, o taip pat apie tai, kad su tuo turi sutikti ir pats ieškovas. Su tokiu apmokėjimu už darbą (už 1 darbo valandą mokamas 9 Eur darbo užmokestis), nesupažindinant su darbo sutartimi, jos turiniu bei įsakymu dėl komandiruotės, buvo informuoti ir kiti kartu su ieškovu dirbę darbuotojai. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2020 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 str. 1 d. pagrindu, t. y. jam pačiam prašant. Atsakovė, nutraukusi darbo sutartį su ieškovu, visiškai neatsiskaitė, nepagrįstai iki šiol nesumokėjo ieškovui visų priklausančių dienpinigių – 3709,82 Eur iš visų ieškovui mokėtinų dienpinigių 7192 Eur sumos (atsakovė sumokėjo jam tik 3482,18 Eur).

Pažymi, darbo sutartis vienašališkai pasirašyta tik atsakovės, pačios darbo sutarties ieškovas nematė, su darbo sutarties turiniu susipažino tik 2020 m. spalio 26 d., t.y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po darbo sutarties nutraukimo, kai byla buvo nagrinėjama DGK. Ieškovas komandiruotėje dirbdavo ir viršvalandžius, tad iki susipažįstant su darbo sutarties turiniu (2020 m. spalio 26 d.) ir sužinojęs aplinkybę apie jam priklausančius dienpinigius ir jų dydžius, kreipėsi į teisininkus ir Darbo ginčų komisijai 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą dėl priklausančių neišmokėtų sumų priteisimo jau po darbo sutarties nutraukimo. Papildomai atkreipia dėmesį, jog turi tik vidurinį išsilavinimą, neišmanė teisės aktų, todėl pradėdamas dirbti pas ieškovę visiškai neišmanė ir nesuprato, kokią sumą už darbą jam turėjo mokėti darbdavė, taip pat koks yra jam priklausantis dienpinigių dydis. Nurodo, jog 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė atsakovei rašytinį prašymą, kuriuo prašė buvusios darbdavės nurodyti, koks dienpinigių dydis už dieną buvo paskaičiuotas jo komandiruotės Vokietijoje metu, tačiau tokio atsakymo iš atsakovės negavo.

Paaiškina, jog faktiškai ieškovas komandiruotėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje nepertraukiamai išbuvo iš viso 116 dienų (faktiškai dirbtas laikas sudaro 74 dienas, o poilsio dienos sudaro 42 dienas). Šią aplinkybę, anot jo, patvirtina atsakovės parengti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei priskaitymų žiniaraščiai. Ieškovas laiko, jog šiuo atveju jam turėjo būti mokamas maksimalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintas (nauja nutarimo redakcija 2018 m. balandžio 18 d. Nr. 383) dienpinigių dydis – 62 Eur už dieną, todėl už visas komandiruotėje išbūtas dienas jam turėjo būti sumokėta 7192 Eur (116 dienų x 62 Eur). Atsakovė, faktiškai išmokėjusi ieškovui 3482,18 Eur, t. y. 30,02 Eur dienpinigių už 1 dieną (3482,18 Eur/116 dienų), o tai tesudaro 48,42 proc. - nesiekia net 50 proc. Vyriausybės nustatytų dienpinigių dydžio (30,02 Eur x 100 proc./62 Eur). Ieškovo manymu, išmokėjus darbuotojui mažesnius nei 50 proc. dienpinigius, yra pažeistos jo, kaip darbuotojo teisės.

Atkreipia dėmesį, jog jo Darbo sutarties 11 punkte dėl dienpinigių nurodoma, kad darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą. Darbo sutartyje nurodoma, kad dienpinigių suma perskaičiuojama kas trys mėnesiai ir tuo atveju, jeigu komandiruotėje buvimo laikotarpiu išmokėtų dienpinigių suma per tris mėnesius yra mažesnė nei 50 procentų dienpinigių sumos, neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Šios darbo sutarties tekste nėra jokios papildomos darbo sutarties sąlygos, kurioje būtų sulygta, kad ieškovas sutinka, jog jam būtų mokami iki 50 proc. sumažinti dienpinigiai arba mažesni dienpinigiai nei 50 proc. Pažymi, jog ieškovas nebuvo supažindintas su atsakovės 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu, kuriuo ieškovas nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo komandiruotas UAB „Notexa“ direktoriaus įsakymu į (duomenys neskelbtini) miestą (Vokietijos Federacinė Respublika) pas užsakovą (duomenys neskelbtini) ir kuriuo dienpinigių dydis buvo sumažintas iki 50 proc. Ieškovo manymu, šiuo įsakymu buvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, jis apie tai nebuvo informuotas, todėl, jo vertinimu, šiuo atveju toks darbdavio vienvaldiškas sprendimas mokėti mažesnius dienpinigius ieškovui, nei numato įstatymas, nesant darbuotojo raštiško sutikimo, kaip to reikalauja įstatymas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Ieškovas laiko, jog darbdavys nepagrįstai taikė mažesnius dienpinigių dydžius ieškovo atžvilgiu, o nesant duomenų apie tai, kad darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su įsakymais, vertina tai kaip įstatymo pažeidimą. Ieškovas laiko netinkamu 2020 m. liepos 20 d. informavimu per „Messenger“ programėlę, nes toks darbuotojo informavimo būdas darbo sutartyje nėra numatytas, mano, jog atsakovės 2020 m. balandžio 8 d. įsakymas galimai priimtas atbuline data. Kadangi darbuotojas nebuvo informuotas apie sumažintą dienpinigių dydį, jam turėjo būti taikoma maksimali Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma – 62 Eur už 1 dieną.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, DGK 2021 m. sausio 6 d. sprendime remiasi negaliojančiu teisės aktu, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365, konkrečiai 6.1 punktu, be to, DGK laikė, jog taikyta 50 proc. dienpinigių normą tik už dirbtas dienas, kai tuo tarpu turėjo būti mokama ir už poilsio dienas, DGK netyrė rašytinių duomenų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nevertino iš kieno paskyros buvo išsiųsta informacija apie darbo sutartį ir 2020 m. balandžio 8 d. įsakymą. Nurodo, jog 2020 m. balandžio mėnesį, ieškovo faktiškai dirbtas laikas sudaro 16 dienų, o komandiruotėje išbūtas laikas per mėnesį sudaro 23 dienas; 2020 m. gegužės mėnesį, ieškovo faktiškai dirbtas laikas sudaro 19 dienų, o komandiruotėje išbūtas laikas per mėnesį sudaro 31 dieną; 2020 m. birželio mėnesį, ieškovo faktiškai dirbtas laikas sudaro 24 dienas, o komandiruotėje išbūtas laikas per mėnesį sudaro 30 dienų; 2020 m. liepos mėnesį, ieškovo faktiškai dirbtas laikas sudaro 14 dienų, o komandiruotėje išbūtas laikas per mėnesį sudaro 31 dieną; 2020 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovo faktiškai dirbtas laikas sudaro 1 dieną, o komandiruotėje visas išbūtas laikas per mėnesį sudaro 1 dieną. Bendras komandiruotėje išbūtas laikas sudaro 116 dienų (74 faktiškai dirbtos dienos ir 42 poilsio dienos komandiruotėje), už kurias ieškovui turėjo būti išmokėti jam priklausantys dienpinigiai, t. y. 7192 Eur (116 dienų x 62 Eur). Tuo tarpu DGK sprendime nurodė, jog ieškovo išbūtas laikas komandiruotėje, pagal kurį buvo apskaičiuoti mažinti dienpinigiai už 74 dienas. Teigia, jog DGK sprendime neatsižvelgta į tai, kad su dokumentų turiniu ieškovas nebuvo supažindintas, neišreiškė sutikimo, bei prieštaraujama priimtiems ir galiojantiems teisės aktams, jog komandiruojamam darbuotojui turi būti išmokami dienpinigiai už visą jo faktiškai išbūtą laiką kitoje šalyje. Komandiruotės metu padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 107 straipsnyje.

Ieškovo paskaičiavimu, už 2020 balandžio mėnesį, laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (viso faktiškai išbūtas laikas 23 dienos) - išmokėta - 542,68 Eur darbo užmokestis; turėjo būti išmokėta 1426 Eur (62 Eur x 23 d.) dienpinigių, išmokėta 835,32 Eur dienpinigių; neišmokėtas dienpinigių likutis už balandžio mėnesį 590,68 Eur; už 2020 gegužės mėnesį, laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (viso faktiškai išbūtas laikas 31 diena) - išmokėta - 668,72 Eur darbo užmokestis; turėjo būti išmokėta 1922 Eur (62 Eur x 31 d.) dienpinigių, išmokėta 970,28 Eur dienpinigių; neišmokėtas dienpinigių likutis už gegužės mėnesį 951,72 Eur; už 2020 birželio mėnesį, laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (viso faktiškai išbūtas laikas 30 dienų) - išmokėta - 673,01 Eur darbo užmokestis; turėjo būti išmokėta 1860 Eur (62 Eur x 30 d.) dienpinigių, išmokėta 1270,90 Eur dienpinigių; neišmokėtas dienpinigių likutis už birželio mėnesį 589,10 Eur; už 2020 liepos ir rugpjūčio mėnesius, laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., ir 2020 m. rugpjūčio 1 d. (viso faktiškai išbūtas laikas 32 dienos) - išmokėta - 737,32 Eur darbo užmokestis; turėjo būti išmokėta 1984 Eur (62 Eur x 32 d.) dienpinigių, išmokėta tik 405,68 Eur dienpinigių; neišmokėtas dienpinigių likutis už liepos ir rugpjūčio mėnesį 1578,32 Eur. Atleidimo iš darbo dieną (2020 m. rugpjūčio 6 d.) nebuvo susitarimo su darbdaviu dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl buvo pažeistos DK 146 str. 2 d. nuostatos, įtvirtinančios pareigą darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną. Dėl šių priežasčių vadovaujantis DK 147 str. 2 d., už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką atsakovė privalo mokėti netesybas. Ieškovo vertinimu, kadangi su ieškovu yra uždelsta atsiskaityti nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki dabar (6 mėnesiai), atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) neatskaičius mokesčių sudaro 1094,25 Eur, netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką su ieškovu sudarytų 6565,50 Eur (1094,25 x 6 mėn.).

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės manymu, DGK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovės manymu, ieškovas galimai sąmoningai nurodo melagingas aplinkybes. Darbo sutartis ir įsakymas dėl komandiruotės ieškovui buvo išsiųstas pakartotinai ir el. žinute 2020 m. liepos 20 d. Atsakovės vertinimu, ieškovas žinojo apie darbo sutarties ir komandiruotės sąlygas bei su jomis sutiko, nes ieškovas susirašinėjimo metu su UAB „Notexa“ atstovu ne vieną kartą patikino, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai jam yra sumokėti tinkamai. Be to, ieškovas neneigia, jog buvo komandiruotas dirbti į Vokietiją. Todėl, jeigu ieškovas nebūtų supažindintas su įsakymu dėl komandiruotės, ar įsakymas būtų sudarytas atgaline data, ieškovas apskritai net nebūtų žinojęs, kur jam reikia vykti ir kokias darbines funkcijas atlikti.

Galimybė bendrauti per „Messenger“ programėlę laikytina tinkamu šalių bendravimu ir informavimu apie darbo santykius, nes nė viena iš šalių tokiam bendravimui neprieštaravo. Tokį bendravimą toleravo ir darbuotojas ir dėl to niekada jokių priekaištų darbdaviui nekėlė. Nors ieškovas turi tik vidurinį išsilavinimą, tačiau jis yra dirbęs ir kitose darbovietėse, dėl to jam negalėjo būti nežinoma tiek įdarbinimo, tiek ir darbo procedūra, teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos išaiškinti darbuotojui jo teises ir sąlygas dirbti. Darbą susirado pats ieškovas, jam buvo prieš darbinantis paaiškintos visos sąlygos darbui ir apmokėjimo tvarka, su kuo jis sutiko, kitaip nebūtų įsidarbinęs ir nebūtų dirbęs atsakovės įmonėje.

Atsakovė laiko, jog šiuo atveju darbuotojas (ieškovas) buvo supažindintas su darbo sutartimi, jos vertinimu, darbo santykiai susiklostė tarp šalių pagal darbo sutartį, nors dėl nepalankių aplinkybių dėl pandemijos darbo sutarties darbuotojas, kuris darbinosi nebūdamas Lietuvoje, ir nepasirašė. Šalys darbo sutartimi buvo susitarusios dėl dienpinigių normos mažinimo (darbo sutarties 11 punktas, 2020 m. liepos 20 d. el. būdu išsiųsta ieškovui darbo sutartis ir įsakymas). Ieškovui priklausanti vienos dienos dienpinigių suma yra 31 Eur (62 Eur/2) ir dėl to ieškovas jokių pretenzijų nereiškė darbo pas atsakovę laikotarpiu ir tuoj po to. Ieškovas pretenzijas pradėjo reikšti tik praėjus 3 mėnesiams nuo darbo sutarties nutraukimo, todėl atsakovė mano, jog ieškovas nesąžiningas ir piktybiškas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškovo išsakyta pozicija, kad jis komandiruotėje buvo 116 dienų, nes visi rašytiniai įrodymai, pateikti darbo byloje, patvirtina, kad ieškovas komandiruotėje buvo tik 74 dienas. Nurodo, jog iš viso atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 3482,18 Eur dienpinigių, t. y. vienos dienos dienpinigių norma yra net 47,06 Eur (3482,18 Eur / 74 dienos = 47,06 Eur). Todėl laiko, jog atsakovė yra sumokėjusi ieškovui dienpinigius visa apimtimi.

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog atsakovė yra pažeidusi DK nuostatas dėl atsiskaitymo ir atleidimo, prašo mažinti priteistinas netesybas bei atsižvelgti į į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma. Mano, jog priteistina netesybų suma turi būti proporcinga ir teisinga, todėl bet kuriuo atveju, priteisiant netesybas, jos neturėtų viršyti 10 darbo dienų laikotarpio.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas palaikė reikalavimus, patvirtino, jog iki darbinimosi pas atsakovę turėjo darbo užsienyje patirties ir darbinosi pas atsakovę būdamas užsienyje, t. y. skelbimą susirado internete, paskambino pats, susitarė dėl sąlygų ir pradėjo dirbti neturėdamas raštiškos darbo sutarties. Ją pamatė tik 2020 m. liepos 20 d. Mokėjimai buvo atliekami tik pavedimais 15 mėnesio dieną. 2020 m. balandžio mėn. mokėjo gerai, vėliau pradėjo vėluoti mokėjimai. Teigė, jog jam buvo pažadėta 1000 Eur atlyginimas „į rankas“, tačiau nemokėjo dienpinigių. Buvo tartasi ir dėl 1600 Eur atlyginimo. Teigė prieš tai dirbęs „Eiga“, ten buvo apie 60 Eur dienpinigių norma, todėl galvojo, kad ir šioje įmonėje bus toks pat dienpinigių dydis. Taip pat buvo tartasi, kad atlyginimas bus 9 Eur už valandą, pagal jo skaičiavimus tai atitiko 1400 Eur „į rankas“ atlyginimą. Pripažino, kad taip ir buvo mokama. Atsakydamas į teismo klausimus dėl sutarto mokėti atlyginimo dydžio ir į kitus klausimus, ieškovas buvo labai nenuoseklus.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai. Posėdžio metu aptarus atsakovės pateikto prašymo atidėti posėdį motyvus, prašymo pateikimo laiką ir kitas aplinkybes, buvo priimtas protokolinis sprendimas prašymo netenkinti ir bylą nagrinėti iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d.).

2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. M. (garso įrašo laikas 00.10.40 – 00.18.33 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad buvo UAB „Notexa“ vadovu nuo įmonės įkūrimo, t. y. nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., vadovavo jai kelis mėnesius, vėliau dirbo įmonės direktoriaus pavaduotoju. Iš įmonės išėjo 2020 m. gruodžio mėn. viduryje. Su ieškovu gyvai pasimatė tik šio posėdžio metu, iki šiol ieškovo gyvai nebuvo matęs. Paaiškino, jog įmonė buvo įkurta karantino metu, dėl ko buvo apsunkintas gyvas bendravimas su darbuotojais. Tuo metu buvo uždarytos valstybių sienos, įmonė turėjo vieną objektą, kur reikėjo atlikti griovimo darbus, todėl ieškojo darbuotojų. Nurodė dalyvavęs ieškovo įdarbinimo procese, apie darbuotojų poreikį buvo paskelbta internete, Facebook grupėje, į skelbimą atsiliepė pats ieškovas, su juo buvo kažkiek pabendrauta, buvo paaiškintos įsidarbinimo sąlygos ir galimybės dirbti, apmokėjimo tvarka ir kt. Buvo paruošta ir darbo sutartis, tačiau fiziškai darbo sutarties ieškovas dėl buvimo užsienyje ir įvesto karantino nepasirašė, nepaisant to jokių trikdžių jam pradėti dirbti nebuvo. Apie darbo sutarties sąlygas ieškovui (o ir kitiems darbuotojams) buvo papasakota žodžiu. Apie ieškovo įdarbinimą buvo pranešta SODRAI, buvo suformuoti dokumentai, ieškovui buvo pasakyta, kur važiuoti dirbti. Buvo susitarta dėl 1000 Eur atlyginimo ir 50 proc. komandiruotpinigių. Dėl ieškovo išėjimo iš darbo liudytojas teigė nieko nežinantis. Įmonė visą ieškovo darbo laikotarpį mokėjo atlyginimą ir kitus priedus. Liudytojo žiniomis, ieškovui yra pilnai sumokėta. Jis pats yra jo klausęs, ar jam teisingai sumokėta, ieškovas patvirtino, jog viskas tvarkoje. Atsakydamas į ieškovo atstovės klausimus, liudytojas paaiškino, kad darbo sutarties šabloną jam persiuntė S. N. Dėl darbo sutarties 10.5 punkto nurodė, jog darbo sutartys buvo vežamos darbuotojams į objektus pasirašyti, tačiau ieškovo atveju buvo prasilenkta, jam nebuvo nuvežta darbo sutartis pasirašyti, nes jis objekte jau nebedirbo. Taip pat nurodė, jog įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, jog kartais prašydavo kliento, kad jis atspausdintų darbo sutartis ir paduotų darbuotojams pasirašyti, tačiau klientas ne visada atspausdindavo, kartais paduodavo darbuotojui, kartais nepaduodavo. 2020 m. liepos 20 d. ieškovas buvo Lietuvoje, atostogavo, jam dar kartą buvo pateikta darbo sutartis. Neprisimena, ar prašęs ieškovo atsiųsti pasirašytą darbo sutartį. Teigė rašė žinutę su prašymu atsiimti prašymą DGK, nes įmonė nebuvo jam skolinga, ko pats ieškovas nesuprato. Patvirtino, jog įmonė turėjo finansinių sunkumų, nes buvo visiškai jauna, jos turimi finansai priklausė nuo klientų atsiskaitymų. 2020 m. liepos mėn. buvo užsilaikymai, mokėjimai buvo atliekami dalimis. Trūkstant lėšų, buvo paimta paskola iš banko su asmeniniu laidavimu – tam, kad galėtų išmokėti darbuotojams atlyginimus. Atlyginimai įmonėje buvo mokami tik pavedimais, darbuotojams (taip pat ir ieškovui) darbinantis buvo sakoma, jog jų atlyginimas bus apie 1600 Eur į rankas (kartu atlyginimas ir dienpinigiai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo, jam tenkančių dienpinigių dydžio.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas E. B. dirbo įmonėje UAB „Notexa“ pagalbiniu darbininku nuo 2020 m. balandžio 8 d. pagal 2020 m. balandžio 8 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 7. Darbo sutarties 1.4. punkte darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti darbo užmokestį - 1002 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Šiame darbo sutarties punkte įtvirtinta, kad „taip pat yra galimi priedai, premijos pagal lokalinius įmonės teisės aktus“. Darbdavys įsipareigojo darbo užmokestį mokėti darbuotojo prašymu vieną kartą per mėnesį „iki kito mėnesio 15 dienos“. Darbo sutarties 11 punkte nurodyta, kad „darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą“. Byloje esanti darbo sutartis ieškovo nepasirašyta. Ginčo šalys vienodai aiškina jos sudarymo ir ieškovo įsidarbinimo atsakovės įmonėje aplinkybes, o būtent tai, kad pats ieškovas, būdamas užsienyje, susisiekė su Lietuvoje veikiančia atsakovės įmone dėl įsidarbinimo galimybių pagal Facebook paskyroje rastą skelbimą. Darbo sutarties nepasirašymo aplinkybė netrukdė ieškovui darbintis ir dirbti atsakovės įmonėje, dėl to jis jokių pretenzijų iki nagrinėjant šį darbo ginčą nekėlė, įsidarbinimo fakto neginčijo ir jokių teisinių pasekmių darbo sutarties nepasirašymo aplinkybė jam nekėlė ir nekelia. Be to, pats ieškovas teismui aiškino, kad tokia įsidarbinimo procedūra jam nėra pirma.

2020 m. balandžio 8 d. UAB „Notexa“ direktoriaus įsakymu ieškovas nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo išsiųstas į komandiruotę (duomenys neskelbtini) miestą į (duomenys neskelbtini) įmonę. Įsakyme nurodyta apmokėti 50 proc. darbo sutartyje numatyta tvarka ir pagal darbo sutartyje numatytas dienpinigių normas ir/ar visas išlaidas, kurios numatytos komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų tvarkoje. Su įsakymu ieškovas nebuvo pasirašytinai supažindintas jo priėmimo dieną ar tuoj po to, tačiau ieškovo darbo funkcijų įsakyme nurodytomis aplinkybėmis atlikimas paties ieškovo nėra ir nebuvo ginčijamas, jokių pretenzijų ir dėl šio ieškovas niekada nereiškė, todėl laikytina, kad nesupažindinimo pasirašytinai su komandiruotės įsakymu aplinkybė jokių neigiamų pasekmių ieškovui, kaip darbuotojui, nesukėlė.

Pagal DK 107 str. 1, 2 d., darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, jog per visą komandiruotės laiką jiems paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 p. nustatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.

2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo atsakovės įmonėje, darbdavys prašymą tenkino, atleido jį iš darbo nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. pagal DK 55 str., neprašydamas atidirbti įstatyme numatytą laiką. Ieškovas nekelia klausimo dėl supažindinimo pasirašytinai ir su šiuo atsakovės jo atžvilgiu priimtu įsakymu, nors iš byloje esančios įsakymo kopijos nematyti, kad su juo jis būtų supažindintas pasirašytinai.

Ginčo šalys vienodai aiškina aplinkybes, kad ieškovui priklausančios su darbo santykiais susijusios įmokos buvo mokamos į darbuotojo sąskaitą. Bylos duomenimis darbo užmokestis bei dienpinigiai ieškovui buvo mokami kiekvieną mėnesį. Byloje esantis ieškovo Swedbank banko sąskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovui mokėjimo pavedimais atsakovė mokėjo darbo užmokestį: 2020 m. gegužės 18 d. pavedime įrašyta, kad pervedami 542,68 Eur „darbo užmokestis už 2020-04 mėn. (UAB „Notexa“)“, 835,32 Eur „dienpinigiai už 2020-04 mėn.“, 2020 m. birželio 16 d. pavedimu išmokami 1639,00 Eur „darbo užmokestis ir dienpinigiai už 2020-05 mėn. (UAB „Notexa“)“, 2020 m. liepos 13 d. „Dienpinigių avansas už 2020-06 mėn.“, 2020 m. liepos 16 d. pavedimu išmokėta 673,10 Eur „darbo užmokestis už 2020-06 mėn. (UAB „Notexa“)“, 2020 m. liepos 17 d. pavedimu išmokėta 300 Eur „Dienpinigių dalis už 2020-06 mėn.“, 2020 m. liepos 21 d. pavedimu išmokėta 250 Eur „dienpinigių dalis už 2020-06 mėn.“, 2020 m. liepos 24 d. pavedimu išmokėta 520,90 Eur „dienpinigių dalis už 2020-06 mėn.“, 2020 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu išmokėta 737,32 Eur „Darbo užmokestis už 2020-07 ir 2020-08 mėn. (UAB „Notexa“)“. Ieškovas galėjo žinoti ir pasiskaičiuoti, ar darbdavys vykdo savo įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo. Ieškovas byloje esančio el. susirašinėjimo metu darbdavį buvo patikinęs, kad darbo užmokestis bei dienpinigiai yra sumokėti teisingai, visa apimtimi, niekada jokių savo reikalavimų dėl tariamai netinkamai mokamų dienpinigių darbdaviui dirbant pas jį ar tuoj po darbo sutarties nutraukimo savo noru nereiškė. Byloje esančioje 2020 m. gegužės 18 d. atsakovui rašytoje atsakymo žinutėje į darbdavio paklausimą, ar sumokėta teisingai, atsakė „Susiskaičiavau viskas tvarkoj“. Vėlesnėje 2020 m. liepos 23 d. žinutėje rašė: „Labas. Uždarėm visus įsiskolinimus, kiek buvo, manau, kad ateity jau taip nebebus“. Taigi, pakankamai akivaizdu, kad ieškovas gebėjo suskaičiuoti gaunamą darbo uždarbį ir kitas atsakovės jam mokamas išmokas, nepaisant to, kaip kad pats akcentavo, yra tik vidurinio išsilavinimo. Jokių pretenzijų darbdaviui dėl neteisingai mokamo ar nepakankamai mokamo atlyginimo ar dienpinigių ieškovas nereiškė. Vadinasi, suprato ir žinojo, kokios įdarbinimo ir darbo pas atsakovę bei apmokėjimo už jį sąlygos. O suprasdamas tai, negalėjo nežinoti apie jam mokamą 50 proc. dydžio dienpinigių sumą, o taip pat ir darbo sutartyje numatytas to sąlygas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta dienpinigių norma Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra 62 Eur. Minėta, darbo sutartimi šalys sulygo ją mažinti 50 proc., todėl ieškovui priklausanti vienos dienos dienpinigių suma yra 31 Eur. Nors darbo sutartis ieškovo nepasirašyta, tačiau bylos rašytine medžiaga patvirtinta, jog ieškovui darbo sutartis bei įsakymas dėl komandiruotės buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2020 m. liepos 20 d. Iš to, o ir iš kitų virš minėtų bylos aplinkybių pakankamai akivaizdu, kad ieškovui šių dokumentų tekstai negalėjo būti nežinomi. Nei iki darbo sutarties išsiuntimo, nei po to, kai darbo sutartį ieškovas gavo el. būdu, jokių pretenzijų darbdaviui ieškovas nereiškė, susitarimo dėl sumažintos dienpinigių normos neginčijo ir neginčijo to teismine tvarka po darbo sutarties savo valia nutraukimo. Darbo sutarties nepasirašymo aplinkybė netrukdė jam dirbti ir gauti darbo užmokestį kartu su darbdavio paskaičiuota dienpinigių norma, ko ieškovas vėl gi neginčijo, priešingai, pripažino teisingą jam paskaičiuotų sumų mokėjimą. Kitą dieną po atleidimo ieškovui buvo pervesta 737,32 Eur, nurodant, kad tai yra „darbo užmokestis už 2020-07 ir 2020-08 mėn.“. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pervesta 405,68 Eur, nurodant, kad tai yra „dienpinigiai už 2020-07/2020-08 mėn.“. Taigi ieškovas iš karto po atleidimo iš darbo iš mokėjimo pavedimuose nurodytų pervedamų sumų paskirties turėjo suprasti, kad atsakovė yra su juo atsiskaičiusi.

DGK iš byloje esančių duomenų teisingai nustatė, kad ieškovas iš viso komandiruotėje Vokietijoje buvo 74 dienas, už kurias atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 3482,18 Eur dienpinigių, t. y. vienos dienos dienpinigių norma yra 47,06 Eur (3482,18 Eur/ 74 dienos = 47,06 Eur). Vadinasi, atsakovas yra sumokėjęs ieškovui dienpinigius visa apimtimi, net gi daugiau (ieškovui priklausytų 31 Eur dienpinigių).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-306-248/2017) yra pažymėjęs, jog Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos (2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 440 redakcija) 6.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, kai tai numatyta darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų nustatytos dienpinigių normos. Išmokėjus dienpinigių dydžius ne mažesnius nei teisės aktų leidžiamos mažinti dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktuose nurodytas komandiruočių į užsienį normas, laikytina, kad darbo sutartimi prisiimti įsipareigojimai dėl dienpinigių mokėjimo įvykdyti. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo skaičiuojama dienpinigių norma ne mažiau kaip 31 Eur (62 Eur nustatyta dienpinigių norma Vokietijoje : 2 = 31 Eur). Todėl pagrindo konstatuoti netinkamą atsiskaitymą su ieškovu nėra.

Pastebtina ir tai, kad minėtame banko išraše matyti, jog ieškovas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 29 d. apsipirkinėjo Lietuvoje (pvz. 2020 m. liepos 20 d. Olgos prekyba Kauno raj., DOCK7 parkai 53477 Kauno raj., 2020 m. liepos 29 D. Maxima Alytuje, Baltic Petroleum, 16 Kauno r. sav.). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog ieškovas nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. liepos 29 d. atostogavo, ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2020 m. liepos mėn. jo faktiškai dirbtas laikas sudaro 14 dienų. Byloje liudytoju apklaustas N. M. nurodė, jog ieškovas 2020 m. liepos mėn. atostogavo Lietuvoje, ieškovas šių aplinkybių neneigė. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ieškovas buvo Lietuvoje. Todėl, šiuo atveju, nustačius aplinkybę, kad ieškovas savo atostogų metu buvo Lietuvoje, laikytina, jog ieškovo išbūtas laikas komandiruotėje 2020 m. liepos mėn. nesudaro 31 dienos, kaip kad ieškovas nurodo ieškinyje. Todėl, šiuo atveju nesutiktina su ieškovo dienpinigių paskaičiavimo būdu, o būtent už 116 dienų, neva už laikotarpį nepertraukiamai išbūtu komandiruotėje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, jog nepagrįstas ieškovo reikalavimas išmokėti dienpinigius už atostogų laiką. Ieškovo išbūtas laikas komandiruotėje galėtų būti laikomas 106 dienos (116 dienų – 10 dienų (atostogų Lietuvoje), todėl pagal pateiktą ieškovo paskaičiavimo būdą dienpinigių dydis sudarytų 3286 Eur (106 dienos x 31 Eur). Ieškovas nurodė, jog jam iš viso yra sumokėta 3486,18 Eur dienpinigių, laikydamas, kad tai tesudaro 48,42 proc. ir nesiekia minimalios 50 proc. dienpinigių ribos, kurią nustatė Vyriausybė. Šiuo atveju, nustačius, jog ieškovo pateiktas išbūtas 116 dienų komandiruotėje laikas neatitinka byloje esančių duomenų, nesutiktina, jog ieškovui išmokėti dienpinigiai tesudaro 48,42 proc. Vyriausybės nustatyto dienpinigių dydžio.

Dėl išdėstyto teismas atmeta ieškovo ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 177- 185 str. str.).

Dėl kitų ginčo šalių teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose išsakytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų esmės.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ginčą laimėjusi šalis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus ieškovas prarado teisė į savo patirtų šių išlaidų atlyginimą, o atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie galimai patirtas tokias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė