Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 11 val. 15 min. adresu (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį Opel Insignia, vals. nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodytus reikalavimus, važiuodama, bei sukdama iš (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) g., ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus greičio, kad bet kuriuo momentu galėtų sustabdyti, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją A. P., tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 30 punkte nurodytus reikalavimus, tuo padarydama nukentėjusiajai A. P. kaukolės skliauto ir pamato vidurinės duobės dešinės pusės kaulų lūžius, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės, smilkininės bei momeninės skilčių sumušimą ir intracerebrinę kraujosruvą, plaučių sumušimą ir kraujosruvas, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžį, kairio peties sąnario menties srities odos nubrozdinimą bei poodinę kraujosruvą kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik L. G. neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimai, tai yra, kad ji važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), bei artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), prieš pėsčių perėją nesulėtino greičio ir nesustojo, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti (KET 30 p.), buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios A. P. sunkus sveikatos sutrikdymas) atsirasti, taigi tarp L. G. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. L. G. neatsargios formos kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato būtinas sąlygas asmeniui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. asmuo teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Galimas laiduotojas R. L. prašo L. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jį paskirti laiduotoju be užstato, nes jo gaunamos pajamos yra nedidelis. Paaiškino, kad kaltinamoji yra jo žmonos sesuo. Su L. jį sieja draugiški santykiai, iškilusias problemas vienas kitam padeda spręsti. Be to, jis serga (duomenys neskelbtini) liga, L. kaip medikė juo rūpinasi. Po įvykio jam paskambino pati L. G. ir papasakojo kas įvyko. Tarėsi kaip reikia padėti nukentėjusiajai. Kartu su L. ir jo žmona A. (L. sesuo) važiavo į Klaipėdą į ligoninę pas nukentėjusiąją. Jos abi ėjo lankyti, o jis liko mašinoje. Grįžusios papasakojo, kad nukentėjusioji nepyksta. Prašo jo prašymą tenkinti. Mano, kad L. gali daryti teigiamą, švietėjišką įtaką.

Laiduotojas R. L. yra kaltinamosios L. G. svainis, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (t. 2, b. l. 45-48, 49), dirbantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (t.2, b. l. 51,52), todėl jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Jis nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

L. G. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką, ji neteista (t. 1, b. l. 102), administracine tvarka bausta: 2016-05-7 tabako gaminių pardavimas be licencijos (t.1, b .l. 103-104), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 32), taip pat (duomenys neskelbtini) darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 33), nukentėjusiajai žalos nėra atlyginusi, tačiau teigia, jog atlygins. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 40 straipsnis, L. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje nustatyta, kad L. G. pažeidė Kelių eismo taisykles, jos padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį ji sukėlė būdama blaivi ir tik dėl nepakankamo atidumo, jos vairavimo stažas 19 metų ( t.1, b. l. 3), per tą laikotarpį jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimo padariusi nebuvo. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiosios, pasižada atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Be to, L. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, už gerą darbą apdovanota padėkos raštais. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neigiamai paveiktų kaltinamosios darbinių funkcijų atlikimą, o praradus galimybę dirbti, pablogėtų ne tik kaltinamosios šeimos finansinė padėtis, bet pasunkėtų ir kaltinamosios galimybės atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajai L. G. būtų neproporcingas, todėl netaikytinas.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1373,39 Eur turtinę žalą iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, šią bendrovę įtraukiant į bylą. Neturtinę žalą 10000 Eur prašė priteisti iš kaltinamosios L. G. (t.1, b. l. 156-201). Ergo Insurance SE Lietuvos filialas teismui pateikė atsiliepimą, iš kurio matyti, kad kaltinamosios vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dieną buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo pagrindu prašo pašalinti iš baudžiamosios bylos ir atsakovu patraukti atsakingą draudiką (t. 2, b. l. 2-4). Teismas 2019-01-28 nutartimi netinkamą atsakovą Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pakeitė tinkamu atsakovu ADB „Gjensidige“ (t. 2, b. l. 10). Atsakovas ADB „Gjensidige“ teismui pateikė atsiliepimą iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai yra atlyginusi 689,18 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą dėl likusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašo ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 17-27). Civiliniam atsakovui ADB „Gjensidige“ apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. 2018-05-18 teisme gautas civilinio atsakovo prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 28).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų, nuo 2018-08-02 iki 2018-08-22 buvo stacionariai gydoma Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei Neurochirurgijos skyriuje, kur jai buvo taikytas sudėtingas chirurginis gydymas, atlikta galvos operacija. Nuo 2018-08-22 iki 2018-10-15 gydėsi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Nuo 2018-10-15 iki 2018-10-24 gydėsi Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje kur vėl buvo operuota. Iki šiol turi vartoti smegenų veiklą gerinančius ir raminamuosius vaistus. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali normaliai judėti, kasdieninėje veiklose tapo priklausoma nuo artimųjų. Dėl patirtų traumų gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo: apribotas judėjimas ir apsunkintas bendravimas, turėjo papildomų išlaidų pagerintam maistui bei vaistams, pasireiškia atminties sutrikimai ir nėra jokios galimybės, kad jos sveikata pagerės dėl to jai padaryta turtinė ir neturtinė žalos, kurias ir prašo teismo priteisti. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė atsisakė reikalavimo dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės, o neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą palaiko.

Neturtinė žala - pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Nustatant neturtinės žalos dydį A. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jai eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai – kaukolės skliauto ir pamato vidurinės duobės dešinės pusės kaulų lūžiai, abipusis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės, smilkininės bei momeninės skilčių sumušimas ir intracerebrinė kraujosruva, plaučių sumušimas ir kraujosruvos, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžis, kairio peties sąnario mentės srities odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva kairės šlaunies šoniniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti automobiliui partrenkiant pėsčiąją. A. P. padaryti galvos sužalojimai - kaukolės pamato kaulo lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, galvos smegenų sumušimas ir intracerebrinė kraujosruva sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo, operacijų ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Eismo įvykio pasekmes nukentėjusiosios sveikatai yra sunkios (įvertinant gydimą, gijimą, reabilitaciją) ir sunkiai atstatomos. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Nors nukentėjusioji yra pensinio amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad iki eismo įvykio ji būtų turėjusi didelių sveikatos problemų. Iš byloje esančių medicininių dokumentų akivaizdu, kad po eismo įvykio yra kilę liekamieji reiškiniai, tačiau, ar jie negrįžtami, nuspręsti negalima, tačiau iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad nukentėjusiosios sveikata nėra gera. Išvardintos aplinkybės, bei aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiosios būkle yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakinga nusikaltimą padaręs asmuo ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusi draudimo bendrovė, tačiau nukentėjusiosios A. P. prašomos priteisti iš kaltinamosios L. G. 10000 Eurų neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis.

Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, tačiau siekimas kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą fizinę bei dvasinę skriaudą yra privalus. Neturtinės žalos maksimumo bei minimumo įstatymai nenumato, tad nustatydamas josios dydį, teismas įpareigotas atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Teismo nustatytas šios žalos dydis turi atitikti protingumo ir teisingumo kriterijus, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis. Nustatant žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamosios L. G. nusikalstamų veiksmų, jai naudojant transporto priemonę, t. y. didesnio pavojaus šaltinį, autoavarijoje buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji A. P. Teismas taip pat įvertina ir nukentėjusiosios bei kaltininkės interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgiama į tai, jog kaltinamoji eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, jos vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamoji nesiekė. Teismas, siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies mažindamas nukentėjusiajai A. P. neturtinės žalos dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė „Gjensidige“ nukentėjusiajai išmokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos (2 t. b. l. 27) ir 689,18 Eur turtinę žalą (2 t. b. l. 24,26), todėl iš kaltinamosios L. G. nukentėjusiajai A. P. priteistina 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusios A. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturinės žalos atmetama.

Nukentėjusiosios A. P. atstovė pagal įstatymą V. J. baigiamojoje kalboje pasisakė dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atsisakymo iš ADB „Gjensidige“.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Pagal BPK 106 str. 2 d tik pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje advokatas nedalyvavo, taip pat nepateikė prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo, todėl šios įstatyme numatytos proceso išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajai L. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus ( t.1, b.l.117-118).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant ją R. L. atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajai L. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš L. G. priteisti nukentėjusiai A. P. 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.