- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-81-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34092-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Julija Manako-Galminė
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-651/2019
Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34092-2018-2
2019 m. vasario 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistasis T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, T. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) pp., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas T. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 18 d. 15.00 val. iki 2018 m. liepos 19 d. 14.07 val. (viena diena), suėmime išbūtas laiką nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, ir bausmės, atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis T. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y.: T. K. 2018-07-01, apie 16.20 val., UAB „P“ priklausančioje parduotuvėje „1“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš kasos, kurioje vagystės momentu niekas nedirbo, pavogė segtuvą su loterijos bilietais: 10 loterijos bilietų „Laimingi 777“ po 2 eurus, 21 loterijos bilietą „Maišas eurų“ po 0,50 euro, 8 loterijos bilietus „Auksinis horoskopas“ po 3 eurus, 9 loterijos bilietus „Laimingas devynetas“ po 2 eurus, 6 loterijos bilietus „Super banditas“ po 1 eurą, 8 loterijos bilietus „Super 5000“ po 1 eurą, 10 loterijos bilietų „Augintiniai“ po 0,50 euro, 2 loterijos bilietus „Gelbėkit vaikus“ po 1 eurą, 2 loterijos bilietus „Lietuvos raudonas kryžius“ po 1 eurą, 14 loterijos bilietų „Karališki turtai“ po 5 eurus, 6 loterijos bilietus „Sekmės 7“ po 10 eurų, 5 loterijos bilietus „Vegas“ po 5 eurus, 22 loterijos bilietus „Tavo 500 eurų“ po 5 eurus, 21 loterijos bilietą „Sekmės 7“ po 5 eurus, 16 loterijos bilietų „Bingo“ po 3 eurus, 15 loterijos bilietų „Tavo 200 eurų“ po 2 eurus, 13 loterijos bilietų „Sekmės 7“ po 2 eurus, 5 loterijos bilietus „Battleship“ po 3 eurus, 13 loterijos bilietų „Už Žalgirį“ po 2 eurus, 11 loterijos bilietų „Aukso bankas“ po 2 eurus, 14 loterijos bilietų „Kazino auksas“ po 2 eurus, 16 loterijos bilietų „Deimantų spindesys“ po 2 eurus, 19 loterijos bilietų „Kleopatros kerai“ po 1 eurą, 13 loterijos bilietų „Safyrų spindėsis“ po 1 eurą, 17 loterijos bilietų „Aukso grynuolis“ po 1 eurą, 16 loterijos bilietų „Ruletė“ po 1 eurą, 18 loterijos bilietų „Tavo 50 eurų“ po 1 eurą, 24 loterijos bilietus „Sekmės 7“ po 1 eurą, 14 loterijos bilietų „Aukso kasykla“ po 1 eurą, 23 loterijos bilietus „Sprintas“ po 0,50 euro, 14 loterijos bilietų „Sekmės 7“ po 0,50 euro, 2 loterijos bilietus „VIP Milijonierius“ po 5 eurus. Tokiu būdu pagrobė UAB „P“ priklausančio turto už 842 eurų sumą.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 218 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažino įrodyta, kad kaltinamasis T. K. pavogė UAB „P“ priklausantį turtą – loterijos bilietus, kurių bendra vertė 842 Eur, tai yra didesnė nei 5 MGL, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, konstatavo, kad T. K. yra recidivystas. Nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti laisvės atėmimo terminą žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino trečdaliu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Mano, kad bausmė per griežta, nes jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, žalą atlygino. Nurodo, kad jis, būdamas sulaikyme, pagalvojo dėl savo poelgio ir toliau norėtų vesti tinkamą gyvenimo būdą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė apsiriboti jau atlikta bausmės dalimi ir neskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Apelianto manymu, paskirti švelnesnę bausmę galima atsižvelgus į tai, kad jis nuo pat pradžių davė parodymus, nieko neslėpė, atlygino žalą ir išėjęs į laisvę nori dirbti, keisti savo gyvenimą.
3.1. Apelianto gynėja advokatė J. Manko-Galminė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė paskirti švelnesnę bausmę. Nurodė, kad nuteistasis savo elgesį vertina kritiškai, siekia taisytis ir daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, nori pradėti dirbti, todėl
3.2. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės: prisipažinimas, gailėjimasis ir žalos atlyginimas buvo įvertinti teismo skiriant bausmę, dėl to bausmė paskirta mažesnė negu sankcijos vidurkis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
3. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nuteistojo T. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas Kadangi nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl pasisakytina tik dėl paskirtos bausmės.
4. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
5. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamo veikos, žalos atlyginimo faktą ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įvertino ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu. Be to, atsižvelgė į nuteistojo socialinius ryšius, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas ne vieną kartą už turtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė kai teisme jau buvo nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos ir procesiniai sprendimai jose dar nebuvo priimti. Nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ir prieš tai jam paskirtos bausmės, net ir susijusios su realiu laisvės atėmimu, neturėjo įtakos (t. 1, b. l. 80-88). Nuteistasis niekur nedirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Administraciniai nusižengimai taip pat susiję su vagystėmis (t. 1, b. l. 63-79). Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistajam buvo būtina paskirti griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje, t. y. terminuotą laisvės atėmimą. Apylinkės teismas, įvertinęs ir nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas šios bausmės trukmę numatyti žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, t. y. šešis mėnesius. Apelianto manymu, bausmė turi būti švelninama dėl dviejų aspektų: gailisi dėl nusikaltimo bei atlygino žalą, tačiau kaip nustatyta, šios aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos ir būtent jos turėjo įtaką švelnesnės bausmės paskyrimui. Kolegijos įsitikinimu, tokia bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo. Be kita ko, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Paskirta bausmės rūšis (areštas) bei jos dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.
7. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. K. apeliacinį skundą.