Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A-404-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01640-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-11-05 iki 2012-11-07 bei suėmime būtas laikas nuo 2012-11-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. jis 2012 m. lapkričio 5 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, nenustatytu būdu sulaužydami A. Ž.–S. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dvejų lauko durų spynas, įsibrovė į butą ir pagrobė 350 Lt vertės dviratį „Scott Voltage“, 1 950 Lt vertės dviratį „Scott Voltage“, 700 Lt vertės sulankstomą dviratį „Cyco“ su krepšiu dviračiui įdėti, 35 Lt vertės vyriškus sportinius batus, 35 Lt vertės mėlynos spalvos vyriškus sportinius batus, bendros 50 Lt vertės įvairią kosmetiką (kremą nuo saulės „Garnier“, dezodorantą „Bubchen“, parfumuotą dušo želė, kūno losjoną, plaukų kaukę, nagų lako valiklį, dušo kremą, dezodorantą „Rexona“), 100 Lt vertės elektrinį šildytuvą „AKO“, 70 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „Tevion“, bendros 200 Lt vertės įvairius virtuvės reikmenis (4 vnt. replių, sulankstomą peilį, mikserį su priedais, 4 vnt. virtuvinius puodelius su lėkštutėmis, šveitimo šepetėlį, 3 vnt. virtuvinių peilių, 6 vnt. virtuvinių įrankių „Tefal“). Iš viso įsibrovę į patalpą pagrobė turto už 3 490 Lt.

Nuteistojo A. T. gynėjas advokatas E Staponkus prašo nuteistojo A. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. T. kaltės pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Nuteistojo A. T. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir prašo ją sušvelninti. Tačiau apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

A. T. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolatos, niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau dešimt kartų buvo teistas, iš jų ne kartą už analogiškų, tik skirtingos apimties nusikaltimų nuosavybei padarymą, tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Tai rodo, kad A. T. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, priešingai – tokiu savo elgesiu jis demonstruoja piktybinį polinkį daryti nusikaltimus, aiškų nenorą taisytis ir laikytis įstatymų. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką skirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. T. už tyčinį nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, be to, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį A. T. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas, iš jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. T., kaip recidyvistui, griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis. Skirdamas A. T. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. T., kaip recidyvistui, už tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė yra teisinga.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui.

Apelianto skunde taip pat pažymima, kad jo sveikatos būklė yra labai bloga, ir atsižvelgiant į tai jam labai sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, tuo labiau, kad dėl sąlygų suėmimo vietoje jo sveikata blogėja, tačiau pažymėtina, kad A. T. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas jau vienuoliktą kartą, be to, iš bylos duomenų matyti, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tai rodo, kad nepaisant sveikatos problemų, A. T. nuolatos darė priešingus teisei veiksmus ir sunki sveikatos būklė nebuvo kliūtis nusikalsti. Byloje nėra duomenų, kad A. T. dėl sveiktos būklės negali atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis neturi galimybės tinkamai gydytis bausmės atlikimo vietoje. Apeliantas nepateikė duomenų, kad bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija nebūtų suteikusi jam būtinų sąlygų ir priemonių pagal jo ligą būtiną priežiūrą ir medicininį aptarnavimą. Taigi byloje nenustatyta, kad nuteistasis negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų, t. y. esant tokioms sąlygoms neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, paaiškėjus, jog galimybė tinkamai gydyti nuteistajam nustatytus susirgimus yra ribota, gali būti keliamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas ir nuteistajam A. T. paskyrė teisingą bausmę, kuri neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes A. T. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam A. T. gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, šioje byloje nenustatė. Nuteistojo A. T. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui A. T. yra aiškiai per griežta, ir konstatuoja, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.