Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 19 d., 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Esapce, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldęs atsitrenkė į kelio bortą ir jį apgadino. Vairuotojas padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas kelio bortas ir transporto priemonė. Šiais veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu M. J. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Apeliaciniu skundu M. J. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas prašė 1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį, kuria M. J. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė nuobauda 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. 2. Administracinio teisės pažeidimo bylą M. J. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracini teisės pažeidimo sudėties. 3. Administracinės teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pripažinti M. J. kaltu ir paskirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą. 4. Nusprendus netenkinti 1 punkte nurodyto prašymo, skiriant nuobaudą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pagrindais, netaikyti M. J. atžvilgiu specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai aiškino teisminę praktiką, susijusią su ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo skyrimu ir tokiu būdu netinkamai taikė ATPK normas bei priėmė nepagrįstą nutarimą. Skunde teigiama, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis, tokiu būdu šią pareigą sąmoningai ignoruoja, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Pasak LAT, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepakankamai išaiškino apeliantui teisę naudotis profesionalaus teisininko paslaugomis, kadangi jam realiai gresia teisės naudotis specialiąją teise - vairuoti transporto priemonę, kuri turi esminę reikšmę jo darbuose, atėmimas labai ilgam laikui. Be to, nesutiko priimti M. J. pateikiamus dokumentus, patvirtinančius jo ligą - cukrinį diabetą dėl netinkamai patvirtintų kopijų, nepasiūlė šių veiksmų padaryti pas advokatą arba notarą. Nors šie dokumentai turėtų lemiamos įtakos apelianto veiksmų po eismo įvykio kvalifikavimui ir tyčios jo veiksmuose nustatymo. Šiais veiksmais teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas pilietines teises būti išklausytam ir turėti nešališką, objektyvų ir teisingą teismą, nekaltumo prezumpcijos principą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Teismas visiškai nieko nepasisakė ir bylos medžiaga nepagrindė, kad apeliantas siekė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei nenurodė tokio pasišalinimo protingų ir logiškų motyvų.Apeliaciniame skunde pažymima, kad liga, kuria jis serga - cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos liga, susijusi su gliukozės koncentracijos sumažėjimu kraujo plazmoje. Priepuolio ištikto ligonio būklė greitai pagerėja, kai jam duodama gliukozės tirpalo ir yra visiškai draudžiama gerti alkoholinius gėrimus. Šiuo atveju, atstovo nuomone, neginčijamai nustatyta, kad M. J. serga cukriniu diabetu, tačiau teismas visiškai ignoravo jo paaiškinimą dėl ko įvyko eismo įvykis ir dėl ko, jis paliko eismo įvykio vietą. Apeliantas savo paaiškinime nurodė, kad važiuojant V. K. pr. jam pasidarė silpna, nes jis serga diabetu, ir ko gero, staiga nukritus cukraus kiekiui taip atsitiko, kad jis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į bordiūrą esantį kelkraštyje. Apeliantas nurodė, kad pasėdėjus automobilyje, pasidarė šiek tiek geriau, nes iš pradžių nesuvokė kas nutiko, todėl vėliau jis išsikvietė tralą nutempti automobilį, o pats išvyko pagalbos dėl savo sveikatos būklės, t. y. norėjo atstatyti cukraus lygį savo organizme, kad nebūtų pavojingesnių už priepuolį pasekmių - diabetinės komos. Apeliantas nurodė, kad alkoholio nevartoja, nes serga cukralige bei kad dėl padarytos žalos, t. y. 85,02 Eur sutinka. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog M. J. veikė ATPK 17 straipsnyje įtvirtinto būtino reikalingume sąlygomis, tai yra siekdamas pašalinti pavojų savo sveikatai ar net gyvybei. Apie eismo įvykį policijai pranešęs L. A. (b. l. 6) savo paaiškinime nurodė, kad jis, priėjęs prie vairuotojo ir paklausęs ar jis iškvietė policijos pareigūnus, kadangi yra apgadintas turtas, sulaukė atsakymo, kad policijai paskambins. Piliečiui L. A. jokių įtarimų, kad apeliantas būtų buvęs neblaivus nekilo, policijos pareigūnams taip pat. Apeliantui, kaip cukriniu diabetu sergančiam asmeniui, yra visiškai draudžiama gerti alkoholinius gėrimus.M. J. tiek savo paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu su padaryta žala sutiko. Pažymėtina, kad 85,02 Eur dydžio žala yra labai maža, palyginus ją su pasekmėmis, kurias gali tekti prisiimti apeliantui, jei nebus panaikintas nutarimas. Šiuo atveju ne tik akivaizdus tyčios nebuvimas, tačiau ir neteisėtų veiksmų apelianto veiksmuose nebuvimas, kadangi jo veiksmuose labai nesunku įžvelgti būtinąjį reikalingumą, kiti įrodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad apelianto veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, t. y. jis pasišalino iš eismo įvykio be siekio išvengti administracinė atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą ar siekiant paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nes motyvas pasišalinti iš eismo įvykio vietos buvo susijęs ne su pačiu eismo įvykiu, o su jo sveikata būkle.Apelianto atstovas pažymi, kad tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei į kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atstovas skunde nurodė, jog teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino išimtinių aplinkybių, kurios egzistavo priimant nutarimą, jas net atsisakė tirti, nepriimdamas apelianto teiktų, deja, ne pagal įstatymus patvirtintų dokumentų kopijų. Atstovas nurodė, kad apeliantas yra jaunas, dirba 2-uose darbuose, rūpinasi 3-mis vaikais ir sutuoktine, prižiūri savo neįgalųjį tėvą bei jo ūkį. M. J. yra pasiėmę 183 000 Lt paskolą buto įsigijimui. Paskolos grąžinimo terminas – 2037 m. spalio 2 d. Apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašinų remontuotoju-dažytoju. Jo atlyginimas apie 450 Eur/mėn. „į rankas“. Taip pat atsižvelgtina, kad apeliantas kaip ir jo tėvas yra ūkininkas, užsiimantis grūdų auginimu ir gyvulių auginimu. Tačiau dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. jo tėvą J. J. ištikusio insulto bei dėl didelių specialiųjų poreikių reikalingumo, M. J. pats vienas privalo prižiūrėti ir rūpintis visu šeimos ūkiu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ūkio darbams atlikti ir tėvo priežiūrai apeliantas ne tik turi nuvažiuoti iš Kauno iki Raseinių, tačiau ir sezoninių darbų atlikimo metu vairuoti specialųjį transportą - traktorius, priekabas, kombainus ir t. t. Be to, apeliantas ketina ūkį plėsti, kadangi dar 2016 m. birželio 27 d. paraiška kreipėsi dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius.Teismų praktikoje pripažįstama, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, šeimoje esantis neįgalus asmuo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir specialioji slauga yra išimtinės aplinkybės, sąlygojančios ATPK 30¹ str. taikymą, todėl sprendžiant dėl specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, turėtų būti ypatingai atidžiai atsižvelgiama į šias aplinkybes. Visas prieš tai išdėstytas aplinkybes patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. J. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.M. J. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad M. J. atstovas ginčija teismo paskirtą nuobaudą, taip pat pateikia argumentų, jog teismas neteisingai konstatavo jo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantui paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir dėl jam inkriminuoto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog duomenys, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio vietos schemoje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, pažeidėjo M. J., liudytojo L. A. paaiškinimuose, fotonuotraukose, patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas kelio bortas ir transporto priemonė – automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini) Liudytojas L. A., duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams, nurodė, kad jis 2016 m. spalio 19 d. 14:20 val. prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė automobilį „Renault“ su išlaužtu priekiniu dešiniu ratu, eidamas link (duomenys neskelbtini) namo pamatė, jog sudaužytas kelio bortelis. Grįžęs prie vairuotojo paklausė, ar iškviesta policija. Vairuotojas atsakė, kad policijai paskambins, tačiau tuo metu atvažiavo „Auto akstė“ evakuatorius, pasikrovė automobilį „Renault“ ir jį išvežė. Šios aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose. Tokiais liudytojo parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi L. A. asmeniškai nėra suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, elgėsi itin atsakingai – iškart po eismo įvykio nufotografavo M. J. automobilį, jo stabdymo žymes, betoninio bortelio sugadinimą, informavo policijos pareigūnus. Iš šių duomenų akivaizdu, kad liudytojas ėmėsi veiksmų, kurie pažeidėjui M. J. neabejotinai davė suprasti, kad dėl minėto įvykio būtina pranešti policijos pareigūnams. Skunde nurodytas aplinkybes dėl M. J. sveikatos pokyčių ar asmeninės pagalbos būtinumo jam, įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikta, kaip ir nenustatyta aplinkybių, kad M. J., kalbėdamasis su L. A., būtų neigęs atsitikusį eismo įvykį. Būtina pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai bei standartai. Nagrinėjamu atveju, M. J. vairuojama transporto priemone buvo sudaužytas kelio kraštas – bortelis. Transporto priemonė važiuoti pati toliau negalėjo, dėl to buvo iškviestas evakuatorius, transporto priemonei išgabenti. Aptariamoje situacijoje apeliantas, apžiūrėjęs savo transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino, pasinaudodamas techninės pagalbos automobiliu ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punktą, nors M. J. turėjo apie eismo įvykį informuoti teisėsaugos institucijas, ar apgadinto bortelio savininkui, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos niekam nepranešus. Taigi, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. J., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir galimai (ar) pareigos atlyginti padarytą žalą. Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio rodo jo visišką abejingumą įstatymo saugomoms vertybėms ir norą išvengti galimos atsakomybės. Tai, kad M. J. patyrė sveikatos sutrikimų, tariamai susijusių su jo turima liga – cukralige, nėra aplinkybė, kuri pašalina ar lengvina jo administracinę atsakomybę, juolab, kad asmenims sergantiems cukriniu diabetu nėra apribota teisė vairuoti transporto priemones ir jiems Kelių eismo taisyklės galioja visa apimtimi. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, jog pažeidėjui itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jis ūkininkas, turi daug žemių, žemės ūkio technikos, gyvena ir dirba Kaune, o žemės yra Raseinių rajone be to, padaryta žala nežymi, o taip pat turi tris vaikus ir neįgalų tėvą, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo paskirti mažesnę baudą negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas M. J. praeityje baustas administracine tvarka. Bylos duomenimis ( b.l.17) vienerių metų bėgyje buvo baustas administracine tvarka už eismo įvykį, kurio metu buvo ne tik apgadintos transporto priemonės, bet ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui ( ATPK 127 str.1d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina M. J. kaltę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.Tačiau, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju M. J. atstovas, apeliaciniame skunde prašė panaikinti apylinkės teismo nutarimą dalyje, kurioje M. J. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje arba šioje dalyje švelninti paskirtąją nuobaudą, netaikant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą perkvalifikuoti M. J. veiksmus pagal naujai įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat į tai, kad pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir į tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nagrinėjamu atveju M. J. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnį.Sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog padaryta žala dėl kelio bortelio sudaužymo yra tik 85,02 Eur M. J. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Aukštesnysis teismas pažymi, jog M. J. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 35 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. spalio 19 d., 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Espace“, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų suvaldyti automobilį, jo nesuvaldęs atsitrenkė į kelio bortą ir jį apgadino. Šiais veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. 2016 m. spalio 19 d., 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Espace“, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų suvaldyti automobilį, jo nesuvaldęs atsitrenkė į kelio bortą ir jį apgadino, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punkte numatytus pažeidimus, jo veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.Pažymėtina, jog ginčo dėl pačių pažeidimų fakto nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl M. J. kaltės, teisinio pagrindo neturi. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Kaip matyti iš bylos duomenų, M. J. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį administracinius nusižengimus, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavęs veikas pagal naujai įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą ir atsižvelgdamas į tai, kad pirmos instancijos teismas skyrė M. J. minimalias sankcijose numatytas baudas, bei paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam terminui, su tokia pirmos instancijos teismo pozicija sutinka ir skiria minimalias įstatyme numatytas baudas, bei sutrumpina teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki minimalaus. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda M. J. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, todėl M. J. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

M. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti:

M. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

M. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą M. J. paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.