Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2012-08-17 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą; 2) 2014-12-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, bausmę atlikus, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 2 dalyje;

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, nedirbantis, 11 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, teistas Estijoje, 2014-08-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d., LR BK 38 str. tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir M. L., veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2015-06-27 apie 21.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, E. K. panaudojant fizinį smurtą - suduodant kumščiu nukentėjusiajam nepilnamečiui J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., į veidą ir taip padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, M. L. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį - mojuojant palei nukentėjusiojo veidą peiliu ir jam grasinant, iš nukentėjusiojo pagrobė svetimą turtą - J. B. priklausančius: sportinius batelius „Bellamila“, kurių vertė 30 eurų, sportinį megztinį „Cropp“, kurio vertė 70 eurų, ir mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, kurio vertė 50 eurų, taip padarydami J. B. 150 eurų turtinę žalą.

Be to, M. L., veikdamas kartu su K. O., 2014 m. gegužės 7 d. apie 00.45 val. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, G. L. priklausantį turtą – 260,65 eurų (900 Lt) vertės televizorių „Samsung“.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nepamena dienos, su M. L. balkone rūkė, pradėjo šūkauti. Išėjo į kiemą, nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį ir viskas. Šiaip batų neėmė, nežino, kaip batai atsidūrė jo namuose. Paėmė bliuzoną, batus ir telefoną. Kur telefonas, nežino. M. L. mosikavosi peiliu, kurį paėmė iš jo namų. Galėjo būti 2015-06-27 vakaras, gal apie 21 val. Nukentėjusįjį žinojo iš matymo. Nežymų sveikatos sutrikdymą pripažįsta. Žalos neatlygino, nes yra suimtas. Jis peilio neturėjo, jį turėjo M. L.. Savo elgesį vertina blogai, išvadas padarė, gailisi. Nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pilnametis. Buvo neblaivus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo balkone, nepamena, kaip prasidėjo konfliktas. E. K. pasiūlė eiti į apačią išsiaiškinti. Peilis buvo paimtas savigynai, nebuvo minties sužeisti nukentėjusįjį. Priėjus prie nukentėjusiojo, E. K. jam trenkė, nepamena, kaip ten buvo. Jis pasiėmė batus, šaukė ant vaiko, bet jam negrasino. Su peiliu nieko nedarė. Nukentėjusysis peilį matė, nemosikavo juo palei veidą. Žodžių jokių neišsakė. Nukentėjusysis galėjo išsigąsti. Peilis didelis, priklauso E. K.. Buvo paimti batai, megztinis, telefonas. Telefonas kažkur dingo. Atlygino nukentėjusiajai 50 EUR žalos. Buvo neblaivus, tikriausiai tai turėjo įtakos jo veiksmams, nežino. Alkoholis gal suteikė drąsos. Vagystės neginčija. Su draugu atėjo pas G., gėrė, išėjo parūkyti. Draugas pasiėmė televizorių, nusileido paskui jį į lauką. Nieko jam nesakė, nuėjo į lombardą ir pardavė televizorių. Televizorius buvo „Samsung“. Žalą atlygino. Labai blogai pasielgė, gailisi. Gydosi reabilitacijos centre N. A.. Prieš tai gydėsi Kėdainiuose. Visą laiką nuo pirmos nusikalstamos veikos padarymo gydosi. Nukentėjusiesiems žalas atlygino, atsiprašė. Dabar irgi atsiprašo nukentėjusiosios, atleido jam.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Dėl plėšimo

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-27 jam su draugu A. J. būnant Šiauliuose, prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, prie jų priėjo iš matymo pažįstamas E. K. ir kažkoks nematytas pastarojo draugas bei, grasindami peiliu, kurį rankoje turėjo minėtasis E. K. draugas, liepė atiduoti batus ir megztinį, kuriame taip pat buvo ir mobiliojo ryšio telefonas NOKIA. E. K. taip pat kumščiu trenkė jam į veidą. E. K. su draugu pasiėmus nukentėjusiojo daiktus, iš namo laiptinės išėjo kažkoks vaikinas, kurį pamatę, E. K. su draugu ir nukentėjusio daiktais pasišalino. Minėtas vaikinas nuėjo paskui juos ir neužilgo grįžo su batais ir megztiniu, tačiau jame nebuvo mobiliojo ryšio telefono NOKIA. E. K. jam keletą kartų trenkė rankomis per galvą ir vieną kartą įspyrė į pakaušį, o tas jo draugas, kuris turėjo peilį, jam nė karto nesudavė, tačiau visą laiką mosavo peiliu, kuris buvo su ilga geležte, labiau panašus į virtuvinį. Daugiausia visą laiką kalbėjo E. K., reikalavo atiduoti batus bei megztinį, pats ir padėjo tam savo draugui juos numauti. Po kurio laiko atėjo jaunuolis, kurio nepažįsta, ir atidavė jam batus bei megztinį. Apžiūrėjęs megztinį, iš karto pamatė, kad jame nėra telefono, dar to jaunuolio paklausė, tačiau jis atsakė nieko nežinantis ir nuėjo, į savo butą taip pat nuėjo ir dar vienas buvęs priėjęs jaunuolis. Po kelių minučių priėjo mergina, kurią prieš tai taip pat matė pas E. K. balkone, ir pradėjo sakyti, kad nerašytų pareiškimo, kad čia buvo jos draugas, kad jis tik pajuokavo. Jis su ja per daug nekalbėjo, daugiau kalbėjo Arentas, ir po kelių minučių ji vėl grįžo atgal pas E. K. (1 t. 17, 19-20).

Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl pagrobtojo mobiliojo ryšio telefono jai padaryta 50 eurų turtinė žala, kadangi bateliai, kurie kainavo 30 eurų, ir megztinis, kuris kainavo 70 eurų, sūnui buvo grąžinti. Turtinė žala jai buvo atlyginta vieno iš įtariamųjų - M. L., kuris jos bei jos sūnaus atsiprašė, todėl nei ji, nei jos sūnus jokių pretenzijų jam nebeturi ir su juo susitaikė (1 t. 12-13, 14-15).

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio mėnesio kažkurią iš paskutinių dienų, panašiai apie 20.00 val., sėdėjo namuose, (duomenys neskelbtini), ir išgirdo, kad kieme kažkas šūkauja. Išlindęs pro langą pamatė nubėgančius asmenis, ir pamatė, kad kieme stovi vaikas be batų, kurį žinojo iš matymo. Išėjęs į lauką to vaiko paklausė, kas nutiko, o šis pasakė, kad tie nubėgę asmenys atėmė batus, megztinį, telefoną. Jis nusprendė eiti tų asmenų ieškoti ir pradėjo eiti per kiemus, ir toliau paėjęs į kitą kiemą, prie vienos iš laiptinių rado numestus batus ir megztinį, paėmė rastus daiktus ir grįžo pas kieme laukiantį minėtą vaiką. Šis pasakė, kad čia jo daiktai ir juos pasiėmė, o jis pats nuėjo namo (1 t. 64-65 b. l.).

Liudytojas M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio mėnesio pabaigoje, buvo jau vakaras, lankėsi bute pas savo pažįstamą E. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su jais taip pat buvo dar vienas pažįstamas M., kurio pavardės nežino, ir pažįstama mergina N.. Visi vartojo alkoholį. Vienu metu E. su M. išėjo į lauką, jis girdėjo E. ir M. balsus, kažkokį triukšmą, neužilgo E. su M.parėjo ir parsinešė kažkieno batus bei megztinį, ir jis suprato, kad šiuos daiktus jie iš kažko atėmė. Tada užsipuolė juos ir, paėmęs daiktus, paklausė E., kam ir kur juos nunešti. E. paaiškino, kad apėjus namą prie laiptinės yra du vaikai, iš kurių vienam ir priklauso minėti daiktai. Tada jis kartu su N. nuėjo prie E. nurodytos laiptinės ir, pamatęs du vaikus, iš kurių vienam buvo praskelta lūpa, atidavė šiuos daiktus. Vaikas apžiūrėjo savo megztinį ir pasakė, kad nėra telefono, tačiau jis apie jokį telefoną nieko nežinojo. Tada tas vaikas jam pasakė, kad buvo priėję jaunuoliai, kurie jį mušė ir atėmė šiuos daiktus. Pats parėjęs į butą vėl užsipuolė E. su M., tada E. pasididžiuodamas dar pasakė, kad jie prie tų vaikų ir peilį buvo išsitraukę, jiems abiems tai pasirodė juokinga, daugiau tą vakarą apie šį incidentą nebekalbėjo (1 t. 67-68 b. l.).

Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo pas savo pažįstamą E. K. pietiniame miesto rajone. Ten dar buvo M. Z., M. L., jie vartojo alkoholį, ji negėrė. Kažkuriuo momentu E. su M. išėjo į lauką, ji pro balkoną pamatė juos einančius jau apačioje prie dviejų vaikų. Kas ten vyko toliau, nežino, kadangi vaizdą užstojo medžiai, tačiau girdėjo triukšmą. Neužilgo E.su M. parėjo ir parsinešė batus bei megztinį, daugiau jokių daiktų nematė. M. iš karto suprato, kad tuos daiktus jie atėmė iš kažkurio iš tų vaikų, tuomet M. paėmė minėtus daiktus, ji išėjo kartu su juo ir jie rado du vaikus, kurių vienas buvo be batų ir paraudusia lūpa. M. atidavė vaikui batus ir megztinį ir nuėjo atgal į butą, o ji dar atsiprašė už savo draugų elgesį ir taip pat grįžo į butą (1 t. 70-71 b. l.)

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio mėnesio paskutinį ketvirtadienį apie 21.50 val. su savo draugu J. B. buvo prie jo senelio laiptinės (duomenys neskelbtini). Vienu metu iš tunelio atėjo du vaikinai, iš kurių vienas - E. K., kito jaunuolio nežino. Jie abu priėjo prie J. ir tas nepažįstamas vaikinas iš kažkur išsitraukė peilį ir pradėjo juo mosikuoti priešais J., liepdamas nusimauti batus ir megztinį. J. batų nesimovė. tada tas, kuris turėjo peilį, pats pradėjo mauti jam batus bei numovė, dar nuvilko ir džemperį. E. keletą kartų trenkė J. per galvą, tada paėmė iš jo atimtus batus ir džemperį bei abu paskubomis nuėjo. Išgirdęs triukšmą, išėjo kaimynas E.. Jis E. pasakė, kad iš jo draugo atėmė batus bei megztinį, ir parodė į lauką, kur gyvena vienas iš atėmusiųjų. E. nuėjo link to namo ir po kokių 5-6 minučių grįžo su J. batais ir džemperiu, atidavė juos J. ir nuėjo atgal į savo namus. Apžiūrėjęs savo džemperį, J. pamatė, kad nebėra ten buvusio mobiliojo ryšio telefono NOKIA. Tuomet tiek jis, tiek J. nuėjo namo (l t. 73-74 b. l.).

2015-06-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 43-46 b. l.).

2015-06-30 pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 933/15(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiam J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (l t. 48 b. l.).

2015-07-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis J. B. atpažino E. K., kuris mušė ir reikalavo atiduoti daiktus, bei atpažino kartu su juo buvusį M. L., kuris rankoje turėjo peilį ir juo grasino (l t. 21-26, 27-32 b. l.)

2015-08-14 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. B. atpažino jam daiktus grąžinusius E. B. ir M. Z. (1 t. 35-42 b. l.).

2015-07-07 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose nurodyta, kad liudytojas A. J. atpažino E. K., kaip trenkusį nukentėjusiajam J. B., bei M. L., kuris rankoje turėjo peilį (l t. 75-86 b. l.).

2015-08-17 susitarime dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, surašytame tarp nukentėjusiosios J. B. ir įtariamojo M. L., nurodyta, kad M. L. atlygino 50 Eur žalą nukentėjusiajam ir jo atsiprašė (l t. 16 b. l.).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamieji E. K. ir M. L. prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį, paaiškindami, kad E. K. panaudojant fizinį smurtą, o M. L. nukentėjusiajam grasinant peiliu, užpuolė nukentėjusįjį J. B., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobdami svetimą J. B. priklausantį 150 eurų vertės turtą. Teismas remiasi šiais kaltinamųjų paaiškinimais, nes juos patvirtina ne tik nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme – specialisto išvada apie nukentėjusiajam J. B. padarytus sužalojimus, parodymo atpažinti protokolai. Esant šių įrodymų visumai, galima neginčijamai teigti, kad kaltinamųjų E. K. ir M. L. padaryta nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl vagystės

Kadangi M. L. Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-04 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimai padarė naują tyčinį nusikaltimą, teismas privalėjo spręsti dėl M. L. baudžiamosios atsakomybės už visas galimai padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 4 d.). Tuo pagrindu 2015-10-08 nutartimi buvo atnaujintas teisminis įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-167/2014 (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00702-2014-3).

Tai, kad M. L. įvykdė jam inkriminuotiną veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta įsiteisėjusiu 2014-08-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu. Minėtame nuosprendyje buvo konstatuota, kad „išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamųjų visiškas prisipažinimas, byloje esantys rašytiniai įrodymai (pareiškimas, nukentėjusiojo, liudytojo apklausos protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų pateikimo protokolai, apžiūros protokolai) neginčijamai patvirtina, kad M. L. ir K. O. 2014 m. gegužės 7 d. apie 00.45 val. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, G. L. priklausantį turtą – 900 Lt vertės televizorių „Samsung“. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes tokia kaltinamųjų padaryta veika yra kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 1 d. Darydamas tokias išvadas teismas remiasi nukentėjusiojo, liudytojo, pačių kaltinamųjų parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais ir įvertina kitą byloje surinką medžiagą.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. K. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), kuris baigtas. Šį nusikaltimą E. K. įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t. 129-131, 132-133 b. l.), nebaustas administracine tvarka (1 t. 134 b. l.). Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su M. L., t. y. būdamas bendrininku (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d., gali būti skiriama vienintelė laisvės atėmimo bausmė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. K. už nusikalstamą veiką bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmė skirtina dar ir dėl to, kad E. K. anksčiau paskirtos bausmės, tame tarpe ir areštas, nesulaikė ir neatgrasė E. K. nuo nusikaltimų darymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-07 9.36 val. iki 2015-07-09 9.20 val. (dvi paros).

Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo kad E. K. atžvilgiu 2015 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2015 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Skirdamas kaltinamajam M. L. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. L. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 5 d.). Šiuos nusikaltimus M. L. įvykdė būdamas neteistas, plėšimo nusikaltimą įvykdė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas (1 t. 168-169, 170-171 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka (1 t. 172-180 b. l.). Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d., gali būti skiriama vienintelė laisvės atėmimo bausmė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. L. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d., bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, su atitinkamu įpareigojimu.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-14 11.00 val. iki 2015-07-16 11.00 val. (dvi paros).

Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pastebėtina, kad M. L. yra jauno amžiaus, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo netinkamą elgesį, šiuo metu administracine tvarka nebaustas, daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, registruojasi Lietuvos darbo biržoje, gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, kas rodo, kad siekia pasitaisyti, todėl teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamojo M. L. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 8 punktas).

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. K. buvo skirtas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos, iš kurių matyti, kad už E. K. suteiktą teisinę pagalbą prašoma iš kaltinamojo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie turimą turtą ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, be to, atsižvelgiant į LR Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 7 p., pagal kurį nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas, yra numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, E. K. teismo nutartimi buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas - peilis, supakuotas ir pridėtas prie baudžiamosios bylos (atskiras paketas), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Daiktiniai įrodymai - bateliai „Bellamila“ ir sportinis megztinis „Cropp“, grąžinti nukentėjusiajam J. B., paliktini neribotai jo nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę E. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-07-07 9.36 val. iki 2015-07-09 9.20 val. (dvi paras).

Kaltinamajam E. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. L. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir M. L. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę M. L. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-07-14 11.00 val. iki 2015-07-16 11.00 val. (dvi paras).

Kaltinamajam M. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. L. atidėti 2 (dvejiems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Proceso išlaidų už kaltinamajam E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktinį įrodymą - peilį, supakuotą ir pridėtą prie baudžiamosios bylos (atskiras paketas), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - batelius „Bellamila“ ir sportinį megztinį „Cropp“, kurie grąžinti nukentėjusiajam J. B., palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.