- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-439-634-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00139-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- R. K., A. K.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-634/2014
Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00139-2014-9
2014 m. gegužės 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nuteistojo R. K. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 11 d. apie 02.00 val. Alytuje, Pramonės g. 14A teritorijoje, veikdamas bendrai su A. K., atsuko UAB „Vlantana“ priklausančio vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtį bei įkišę į bako vidų guminę žarną, iš jo ištraukė ir slapta pagrobė 250 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 835,28 Lt, taip padarydami UAB „Vlantana“ 835,28 Lt turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jam skyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, nors ir konstatavo jį esant recidyvistu, tačiau skirdamas bausmę neatsižvelgė į visus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.), todėl netinkamai ją individualizavo. R. K. nuomone, teismas individualizuodamas bausmę turėjo atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, t.y. veikos pavojingumo laipsnis nedidelis. Be to, pažymėjo, kad padaręs nusikaltimą jis prisipažino pilnai, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino, nors nuosprendyje ją ir nurodė. Skundo autoriaus nuomone, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ 3.1.12 punktą, kuriame akcentuojama, kad „Motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį“. Be to, teismas neįvertino ir jo kaip kaltininko elgesį nusikalstamos veikos sumanymo daryti nusikaltimą užuomazgoje, t.y. tai, kad sumanymas pasisavinti degalus kilo atsitiktinai. Atkreipė dėmesį į labai nepalankiai susiklosčiusią gyvenimišką situaciją, kadangi yra bedarbis. Nurodė, jog reikšminga aplinkybė, kad faktinės žalos nukentėjusysis neturi. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje nurodyta bausmė nepasieks bausmės tikslo, prašo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. R. K. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, kad R. K., neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 27 str., 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, teisiamas 8 kartą, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis nurodė, jog yra bedarbis, o sumanymas pasisavinti degalus kilo atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškai situacijai, nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančiomis skirti švelnesnės rūšies bausmę. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu apelianto skundo reikalavimas paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, atmestinas kaip nepagrįstas.
BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę. Teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat ir į pagrobto turto vertę, į tai, kad pagrobtas kuras buvo paimtas ir grąžintas savininkui ir paskyrė bausmę, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog faktinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, nepagrįsti - į šias aplinkybes atsižvelgta parenkant bausmės dydį. Be to, teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 178 str. 1 d. numatytos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas straipsnio sankcijoje nurodytam bausmės minimumui, nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.