Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo ir 2024 m. birželio 12 d. papildomo sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK) 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. KS-102 „Dėl Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ (toliau – ir Sprendimas); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimu pripažinta, kad Asociacija, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą: 1) 2022 m. balandžio 5 d. raštu Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pateikusi konkrečius pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir LVĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) 2022 m. gegužės 10 d. savo inicijuoto susitikimo metu jame dalyvavusiems asmenims pateikusi Nutarimo pakeitimo projekto lyginamąjį variantą, kuriame buvo išdėstyti ir paryškinti konkretūs pasiūlymai dėl Aprašo nuostatų koregavimo pareiškėjo siūlomu būdu, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir tokia veika pažeidė LVĮ įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad konstatuojant neteisėtus veiksmus buvo nesilaikyta procedūrinių reikalavimų ir pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

2.2. Neinformavusi pareiškėjo, kad tyrimas pradėtas ne tik dėl 2022 m. gegužės 10 d. susitikimo, bet ir 2022 m. balandžio 5 d. rašto, ir nesudariusi galimybės pareiškėjui raštu pateikti paaiškinimus, VTEK pažeidė teisę į tinkamą teisinį procesą, gerojo administravimo principą ir pareiškėjo teisę duoti paaiškinimus.

2.3. 2022 m. balandžio 5 d. raštas nelaikytinas lobistine veikla, nes juo nebuvo kreiptasi dėl konkretaus teisės akto pakeitimo. Raštu buvo siekiama atskleisti medienos sektoriaus problematiką, susijusią su karu Ukrainoje. Rašto lobistine veikla nelaikė ir rašto adresatai ir jo nedeklaravo, kaip patirtos lobistinės veiklos. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija VTEK nurodė, kad teikdamas raštą pareiškėjas: „nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų formuluočių ar teisės aktų projektų“.

2.4. Sprendimo dalis dėl 2022 m. gegužės 10 d. susitikimo yra nepagrįsta, nes šį susirinkimą inicijavo ne pareiškėjas. 2022 m. balandžio 12 d. Aplinkos ministras ir viceministras su medienos pramonės atstovais Lietuvos Respublikos Seime suorganizavo susitikimą, kuriame medienos pramonės atstovai buvo informuoti, kad yra rengiamas Nutarimo projektas. Asociacija buvo paraginta pasiruošti įvyksiančiam Aprašo projekto pristatymui. 2022 m. gegužės 4 d. toks susitikimas įvyko Aplinkos ministerijoje, į kurį buvo pakviestos visos medienos produktų gamintojus vienijančios organizacijos ir jo metu buvo pristatytas Nutarimo projektas. Po šio pristatymo buvo sutarta, kad susirinkime dalyvavusių organizacijų atstovai pateiks savo pastabas pristatytam projektui, ką ir padarė pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. susitikimo metu.

2.5. Nutarimo pakeitimo projektas buvo parengtas pačių valdžios institucijų, siekiant spręsti Lietuvos medienos pramonės sektoriuje iškilusias problemas – po 2022 m. gegužės 4 d. su rinkos dalyviais buvo pasidalinta Aplinkos ministerijos paruošto Nutarimo projekto lyginamąja versija. 2022 m. gegužės 10 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjas neteikė naujo Nutarimo projekto, susitikimo metu buvo aptariamas iš Aplinkos ministerijos gautas dokumentas. Be to, 2022 m. gegužės 10 d. susitikime nebuvo daromas nei susitikimo protokolas, nei garso įrašas, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų teikęs naujus teisės aktų projektus (siūlymus).

2.6. Tais atvejais, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių teisės aktų projektų / siūlymų teikimą, nurodytas veiklos epizodas nėra laikomas lobistine veikla.

3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie VTEK pradėto tyrimo ribų išplėtimą. Nurodė, kad joks VTEK el. laiškas pareiškėjui šiuo aspektu nebuvo įteiktas.

4. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

5.1. Asociacija savarankiškai atliko veiksmus, kuriais siekė daryti įtaką Ministrei Pirmininkei ir Aplinkos ministrui dėl Aprašo nuostatų pakeitimo, tai darė savo iniciatyva. Negauta duomenų, kad minėti asmenys ir (ar) atitinkamos institucijos būtų prašiusios Asociacijos pateikti konkrečius pasiūlymus dėl teisės akto tobulinimo. Pareiškėjas minėtiems asmenims teikė ne bet kokio pobūdžio raštą, tačiau dokumentą, kuriame išdėstyta ne tik Asociacijos nuomonė, problematika dėl konkretaus teisės akto – Aprašo nuostatų, bet ir pasiūlymai dėl konkrečių nuostatų keitimo (t. y. suteikti prioritetus vietinei medienos perdirbimo ir biokuro pramonei).

5.2. 2022 m. liepos 13 d. VTEK, atsižvelgdama į naujai gautą informaciją, nusprendė išplėsti pradėto tyrimo dalyko ribas ir papildomai įvertinti, ar Asociacija, siųsdama 2022 m. balandžio 5 d. raštą su konkrečiais pasiūlymais dėl Nutarimo pakeitimo, vykdė lobistinę veiklą nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą ir ar tokia veika nepažeidė LVĮ nuostatų. Taip pat kilus poreikiui tyrimo metu patikslinti faktines aplinkybes, VTEK nusprendė pratęsti atliekamo tyrimo terminą. Apie tai VTEK 2022 m. liepos 14 d. raštu el. paštu informavo pareiškėją. VTEK šį laišką išsiuntė pareiškėjo el. pašto adresu, kuriuo ir anksčiau teikė informaciją. Be to, 2022 rugsėjo 28 d. VTEK posėdžio metu, nagrinėjant pareiškėjo klausimą, tyrėja taip pat išsamiai pristatė pradėto tyrimo dalyką ir ribas.

5.3. VTEK įvertino Ministrės Pirmininkės patarėjo, Vyriausybės kanceliarijos atstovo ir Aplinkos ministerijos atstovo elektroniniais laiškais pateiktos papildomos informacijos turinį, t. y., jog 2022 m. gegužės 10 d. susitikimą inicijavo pareiškėjas. Be to, pareiškėjas šio susitikimo metu jame dalyvavusiems asmenims, t. y. Ministrės Pirmininkės patarėjui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresniajam patarėjui pateikė Nutarimo pakeitimo projekto lyginamąjį variantą, kuriame buvo išdėstyti ir paryškinti konkretūs pasiūlymai dėl Aprašo nuostatų koregavimo Asociacijos siūlomu būdu. VTEK negavo duomenų apie tai, kad 2022 m. balandžio 12 d. Aplinkos ministerijoje vykusiame medienos pramonės įmonių susitikime su Aplinkos ministru ir viceministru ar 2022 m. gegužės 4 d. Aplinkos ministerijoje vykusiame atitinkamo teisės akto keitimo projekto svarstyme pareiškėjo buvo paprašyta pateikti pastabas dėl teisės akto projekto.

6. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie tyrimo ribų išplėtimą. VTEK raštas buvo parengtas, užregistruotas bei išsiųstas vadovaujantis VTEK veiklą, reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Teisės aktai neįpareigoja VTEK raštus bei kitą korespondenciją suinteresuotiems asmenims įteikti fiziškai, pasirašytinai ar kitu panašiu kvalifikuotu būdu. VTEK susirašinėjimą vykdo per standartizuotą DVS sistemą, todėl nėra aiškūs pareiškėjo argumentai, jog raštas nebuvo įteiktas tinkamai.

7. Teismo posėdyje liudytojas N. K. nurodė dalyvavęs 2022 m. gegužės 4 d. susitikime, kurį inicijavo Aplinkos ministerija. Susitikimo metu buvo pristatytos pagrindinės Aprašo pakeitimo nuostatos. Į susitikimą buvo pakviesti medienos pramonės atstovai, aptarti susidariusią situaciją medienos pramonėje dėl sankcijų Rusijai, kartu reaguojant, jog reikia sudaryti sąlygas vietinei medienos pramonei apsirūpinti mediena. Aprašo pakeitimo projektą rengė Miškų politikos grupė buvo pristatytos projekto pagrindinės nuostatos, paprašyta pateikti pasiūlymus dėl projekto. Liudytojas nurodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. raštas ministerijoje vertinamas kaip paskatinimas rengti taisyklių pakeitimus, o ne kaip lobistinė veikla. Rengiant projekto lyginamąjį variantą, kaip įprastai, buvo paprašyta pateikti pasiūlymus. Liudytojas gegužės 10 d. susitikime nedalyvavo, tačiau dalyvavo kiti grupės atstovai.

8. Liudytojas A. U. nurodė, kad nuo 2007 metų su Aplinkos ministerija buvo bendraujama tokia praktika. 2022 m. gegužės 4 d. sutikimo esmė – pristatyti naujausi ketinamos tobulinti tvarkos pakeitimai. Tačiau ir iki to laiko buvo nemažai kitų susitikimų. 2022 m. gegužės 4 d. susitikime ministerijos atstovai pristatė planuojamus tvarkos pakeitimus, kuriuos pamatė pirmą kartą. Buvo sutarta, kad bus pateikti pasiūlymai. Pozicijos derinimas su kitomis asociacijomis – normali praktika, visada dalyvaudavo susitikimuose kaip specialistai. 2022 m. gegužės 10 d. susitikimo tikslas buvo susitikti su Ministre Pirmininke, pati Vyriausybės kanceliarija norėjo susitikti.

9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 608,88 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

10.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d. raštu „Dėl neatidėliotinų veiksmų Lietuvos medienos sektoriaus veiklai užtikrinti karo Ukrainoje metu“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą. Rašte atkreipė dėmesį į Lietuvos medienos sektoriuje dėl karo Ukrainoje kilusias problemas, pabrėžė šio sektoriaus reikšmę Lietuvos ekonomikai bei akcentavo jo išsaugojimo svarbą.

10.2. 2022 m. balandžio 12 d. Aplinkos ministras ir viceministras su medienos pramonės atstovais Lietuvos Respublikos Seime suorganizavo susitikimą, kuriame medienos pramonės atstovai buvo informuoti, kad yra rengiamas Aprašo projektas, kuriuo siekiama reaguoti į Rašte nurodytas problemas. Šio susitikimo metu pareiškėjas buvo paragintas pasiruošti greitu metu įvyksiančiam parengto Aprašo projekto pristatymui.

10.3. 2022 m. gegužės 4 d. Aplinkos ministerijoje įvyko susirinkimas, į kurį buvo pakviestos visos medienos produktų gamintojus vienijančios organizacijos. Susitikimo metu pareiškėjas ir kitų organizacijų atstovai buvo informuoti, kad Aprašo projekto rengimui yra susibūrusi neformali darbo grupė. Po Aprašo projekto pristatymo buvo sutarta, kad susirinkime dalyvavusių organizacijų atstovai pateiks savo pastabas projektui. Tą pačią dieną pareiškėjas iš Aplinkos ministerijos gavo spausdintą Aprašo projekto versiją ir pradėjo ruošti savo pastabas.

10.4. Pareiškėjas, manydamas, kad parengtame Aprašo projekte pateikti pasiūlymai neišspręs medienos pramonės sektoriuje atsiradusių problemų, ar net pablogintų situaciją, 2022 m. gegužės 4 d. susitikimo metu Aplinkos ministerijos atstovams buvo nurodęs, kad situaciją reikėtų pristatyti ir Ministrei Pirmininkei. Šiuo tikslu 2022 m. gegužės 5 d. pareiškėjas telefonu susisiekė su Ministrės Pirmininkės patarėju, kuris pasiūlė klausimus, norimus pristatyti Ministrei Pirmininkei, iš pradžių aptarti su juo ir tam paskyrė susitikimą 2022 m. gegužės 10 d.

10.5. 2022 m. gegužės 10 d. Vyriausybės kanceliarijoje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos specialistas ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas. Į susitikimą Asociacijos vadovas atvyko vienas, tačiau pareiškėjas turėjo įgaliojimą kalbėti visų medienos pramonės įmones vienijančių organizacijų vardu, o taip pat kaip smulkių ir vidutinių įmonių interesus ginančios Lietuvos Respublikos Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vicepirmininkas. Posėdyje diskusijų objektu buvo Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. parengtas Aprašo projekto lyginamasis variantas. Ant Aprašo projekto prieš šį susitikimą pareiškėjo atstovai spalvotu šriftu surašė pastabas, kad jas būtų galima detaliai aptarti susitikimo metu. Pareiškėjo teigimu, šios pastabos buvo skirtos atkreipti dėmesį į kritinius aspektus, dėl kurių gali būti nepasiekti išsikelti tikslai ir Lietuvos medienos gaminių pramonės aprūpinimas žaliava gali net komplikuotis.

10.6. VTEK 2022 m. birželio 1 d. informavo pareiškėją, kad VTEK, susipažinusi su Ministrės Pirmininkės patarėjo patirtos lobistinės įtakos deklaracija bei VTEK pateikta papildoma informacija, nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio (veiklos) atitikties LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. VTEK paprašė pareiškėjo pateikti išsamų paaiškinimą. Pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. VTEK pirmininkui pateikė rašytinius susiklosčiusios situacijos paaiškinimus bei visą su tyrimu susijusią aktualią informaciją.

10.7. 2022 m. liepos 13 d. VTEK posėdyje nusprendė išplėsti atliekamo tyrimo dėl Asociacijos elgesio atitikties LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, dalyko ribas ir papildomai įvertinti, ar Asociacija, siųsdama Raštą vykdė lobistinę veiklą, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą ir ar tokia veika nepažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taip pat, kilus poreikiui tyrimo metu patikslinti faktines aplinkybes VTEK pratęsė tyrimo terminą iki 2022 m. spalio 5 d.

10.8. 2022 m. rugsėjo 28 d. VTEK posėdyje pareiškėjas pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kodėl jos veiksmai nepažeidė LVĮ reikalavimų.

10.9. VTEK skundžiamu Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą: 1) 2022 m. balandžio 5 d. Raštu Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pateikęs konkrečius pasiūlymus pakeisti Aprašo nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nurodytą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veika pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) 2022 m. gegužės 10 d. savo inicijuoto susitikimo metu jame dalyvavusiems asmenims, t. y. Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėjui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresniajam patarėjui pateikęs Nutarimo pakeitimo projekto lyginamąjį variantą, kuriame buvo išdėstyti ir paryškinti konkretūs pasiūlymai dėl Nutarimu patvirtinto Aprašo nuostatų koregavimo pareiškėjo siūlomu būdu, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nurodytą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veika pažeidė LVĮ įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi LVĮ (1 str., 2 str. 2–3 d., 6 str. 2 d., 7 str., 8 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (17 str. 1 d., 18 str. 1 d. 4 p.) nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl lobistinės veiklos vertinimo.

12. Teismas pažymėjo, kad LVĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą. Teismas pažymėjo, kad VTEK konstatavo, jog pareiškėjui netaikytina ši LVĮ išimtis.

13. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, sutiko su pareiškėjo pozicija, kad Raštu nebuvo kreipiamasi dėl konkretaus teisės akto pakeitimo, o buvo siekiama atskleisti medienos sektoriaus problematiką, susijusią su karu Ukrainoje. Teismas, remdamasis teismo posėdyje pateiktais Asociacijos atstovo ir liudytojų paaiškinimai nustatė, kad 2022 m. gegužės 10 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjas neteikė naujo Nutarimo projekto, o buvo aptariamas Aplinkos ministerijos parengtas projektas. Tuometinis Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas nurodė, jog Aprašo pakeitimo projektą rengė jo vadovaujama Miškų politikos grupė, nurodytas konkrečiai atsakingas asmuo. 2022 m. gegužės 4 d. susitikimo metu buvo pristatytos projekto pagrindinės nuostatos, paprašyta pateikti pasiūlymus dėl projekto. Be to, nuo 2007 metų su Aplinkos ministerija buvo bendraujama tokia praktika. 2022 m. gegužės 4 d. susitikimo esmė – pristatyti naujausi ketinamos tobulinti tvarkos pakeitimai, tačiau ir iki to laiko buvo nemažai kitų susitikimų. 2022 m. gegužės 4 d. susitikime ministerijos atstovai pristatė planuojamus tvarkos pakeitimus. Buvo sutarta, kad bus pateikti pasiūlymai. Pozicijos derinimas su kitomis asociacijomis – normali praktika, visada dalyvaudavo susitikimuose kaip specialistai. 2022 m. gegužės 10 d. susitikimo tikslas buvo susitikti su Ministre Pirmininke, pati Vyriausybės kanceliarija norėjo susitikti.

14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, pritarė pareiškėjo argumentams, kad Asociacijos atstovai tiek rengiant Raštą, tiek dalyvaujant susitikime su valdžios institucijų atstovais, dalyvavo kaip specialistai. Tai, kad Nutarimo pakeitimo projektas buvo parengtas pačių valdžios institucijų patvirtina ir D. V. atsakyme į VTEK 2022 m. birželio 21 d. rašte pateikta informacija, kad po 2022 m. gegužės 4 d. su rinkos dalyviais buvo pasidalinta Aplinkos ministerijos paruošto Nutarimo projekto lyginamąja versija. Be to, 2022 m. gegužės 10 d. vykusiame susitikime nebuvo daromas nei protokolas, nei garso įrašas, kurie patvirtintų, kad Asociacija teikė naujus teisės aktų projektus (siūlymus). Teismas taip pat pritarė argumentams, kad Asociacija nebuvo parengusi konkrečių pasiūlymų formuluočių ar konkretaus teisės akto projekto, todėl negalėjo ir siūlyti iniciuoti jo svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad Nutarimo pakeitimo projektas buvo parengtas pačių valdžios institucijų, siekiant spręsti Lietuvos medienos pramonės sektoriuje iškilusias problemas. Teismo vertinimu, VTEK iš esmės netinkamai išaiškino LVĮ 7 straipsnio 2 punkto nuostatą, o plečiamasis viešosios teisės normų aiškinimas, kuris suponuoja asmens nubaudimą, yra negalimas, tačiau atsakovas šio teisės principo nepaisė.

15. Tačiau teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad priimant Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Teismas pažymėjo, kad VTEK 2022 m. birželio 1 d. raštu informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą bei pareiškėjo prašymu pateikė jam tyrimo medžiagą. VTEK 2022 m. liepos 13 d. posėdyje nusprendė išplėsti atliekamo tyrimo dalyko ribas ir pratęsti tyrimo terminą. Apie tai VTEK informavo pareiškėją 2022 m. liepos 14 d. raštu., išsiųsdama šį raštą tiek el. paštu, tiek per DVS sistemą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas paneigti argumentus, kad pareiškėjas šios informacijos negavo, pateikė į bylą duomenis, jog VTEK 2022 m. liepos 14 d. buvo parengtas, užregistruotas bei pareiškėjui išsiųstas per standartizuotą DVS sistemą. Todėl teismas konstatavo, kad VTEK 2022 m. liepos 14 d. raštą išsiuntė laikydamasi VTEK, kaip biudžetinės valstybės įstaigos veiklą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas pritarė atsakovui, kad teisės aktai neįpareigoja VTEK raštus bei kitą korespondenciją suinteresuotiems asmenims įteikti fiziškai, pasirašytinai ar kitu panašiu kvalifikuotu būdu.

16. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, be to, VTEK netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. atitinkamas LVĮ nuostatas. Todėl teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą.

17. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra racionalios, pagrįstinos ir būtinos, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 608,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. šioje byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas, taip pat pareiškėjo atstovo suteiktų atstovavimo paslaugų pobūdį ir trukmę, į tai, kad teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjui jau priteista 2 608,88 Eur, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 475,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Atsakovas VTEK pateikė apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo ir 2024 m. birželio 12 d. papildomo sprendimo.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, nenuoseklus, priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, ir (ar) jas įvertinus netinkamai.

21.2. Ginčui aktualiu tyrimu buvo siekiama nustatyti, ar Asociacijai, siekdama atlikti Sprendime nurodytus veiksmus dėl Aprašo galimo pakeitimo, kilo pareiga iš anksto registruotis lobistu. VTEK nustatė, kad tokia pareiga pareiškėjui neabejotinai kilo. Todėl nustačiusi, kad Asociacija ginčo veiksmus atliko neįvykdžiusi privalomos registracijos, VTEK pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas veikė kaip neteisėtas lobistas, t. y. pažeidė LVĮ nuostatas. VTEK nekvestionavo Asociacijos teisės atstovaujant atitinkamiems verslo interesams, siekti paveikti Aprašą rengiančius, svarstančius, ar (ir) sprendimą dėl jo priimančius valstybės pareigūnus (tarnautojus), nepriklausomai nuo to, kiek tokių bandymų buvo.

21.3. VTEK nekvestionavo fakto, kad pareigūnai konkrečias procedūras atliko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Tačiau Asociacijai nėra suteikta teisė nei rengti, nei priimti Vyriausybės nutarimo projekto. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad Aprašo pakeitimus rengė atitinkami valstybės pareigūnai, netinkamai kvalifikavo Asociacijos veikas, kurios buvo atliktos savarankiškai. Tai lemia, kad teismas pateisino Asociacijos veiksmus, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanceliarijos ir Aplinkos ministerijos tarnautojų pagal kompetenciją atliktus veiksmus, tačiau neatsižvelgdamas į LVĮ nuostatas.

21.4. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad VTEK padarė procesinio (procedūrinio) pobūdžio pažeidimą, susijusį su teisės būti išklausytam užtikrinimu. Nepaisant to, teismas konstatavo, jog Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. VTEK yra neaišku, kokios būtent procedūros ir kokiais veiksmais buvo pažeistos, ypatingai nulėmusios neobjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą. Ši teismo sprendimo dalis yra nenuosekli, prieštaringa, nesuprantama ir neįgyvendinama.

21.5. Teismas neįvertino pareiškėjo statuso ir išorinių veiksnių, į kuriuos tiesiogiai reaguodama Asociacija veikė. Asociacija yra Lietuvos medienos verslo įmones vienijantis darinys. LVĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atvejai, kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, yra laikoma lobistine veikla, kuriai LVĮ jokių išimčių nenumato. Tai patvirtina, kad Asociacija vykdė neteisėto lobizmo veiksmus. Tai, kad tokia minėtoje nuostatoje nurodyta „nuomonė“ Asociacijos buvo pateikta, pareiškėjas nurodė VTEK ir teismui. Teismas nemotyvavo, kodėl ginčo atvejis nepatenka į LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nurodytą teisinį reguliavimą. Teismas, nevertindamas VTEK argumentų, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

21.6. Aprašą Vyriausybė patvirtino 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu. Šiuo atveju buvo nagrinėjamos šio nutarimo projektinės pataisos, kurios buvo būtinos Asociaciją vienijančių verslo įmonių interesams neigiamiems karo Ukrainoje padariniams pašalinti ar sušvelninti ir, be kita ko, parengtos atsižvelgiant į Asociacijos Raštą. Pareiškėjas neslepia, kad tarp Ukrainoje prasidėjusio karo ir Lietuvos medienos verslo įmonių, kurias atstovaudama Asociacija laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. tikslingai ir kryptingai veikė siekdama padaryti įtaką vykdomosios valdžios atstovams, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 10 d. susitikimas vyko iš esmės Asociacijos iniciatyva, pasireiškusia jos Raštu. Todėl VTEK, atsižvelgdama į šių aplinkybių kontekstą, nesutinka su teismo motyvu, kad Asociacija susitikime su valdžios institucijų atstovais, dalyvavo kaip specialistai ir kad VTEK netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

21.7. Teismas nepagrįstai motyvavo savo sprendimą liudytojų pateiktais argumentais. Atsakovas pažymi, kad liudytojas N. K. nurodė, jog jis 2022 m. gegužės 10 d. susitikime nedalyvavo, kitas liudininkas A. U. dėl šio susitikimo teismui jokių esminę reikšmę galinčių turėti faktų nenurodė. Teismas taip pat sprendimą nepagrįstai grindė liudytojo A. U. argumentu, jog „nuo 2007 metų su Aplinkos ministerija buvo bendraujama tokia praktika“ <...> ir kad „pozicijos derinimas su kitomis asociacijomis - normali praktika“. Tai patvirtina, kad ginčui teismas tiesiogiai pritaikė nusistovėjusį elgesio modelį, neatsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamam atvejui yra tiesiogiai taikomas lex specialis, turintis aukštesnę teisinę galią ir pareiškėjo atliktas veikas reglamentuojantis skirtingu, nei „nusistovėjęs paprotys“, būdu.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. papildomo sprendimo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti Asociacijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atmetus apeliacinį skundą – bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas, priimdamas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą, išnagrinėjo tik vieną iš dviejų pareiškėjų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir tokiu būdu padarė procesinę klaidą, kurią papildomu sprendimu siekė ištaisyti (priimti vienai šaliai (pareiškėjui) maksimaliai palankų sprendimą, kad būtų išvengta jo apskundimo iš abiejų šalių pusės). Tačiau dėl to neturi nukentėti kita šalis (atsakovas).

23.2. Pareiškėjo prašymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepakankamai detalizuoti, ne juose nurodytos teisinės paslaugos atitinka Rekomendacijų 8 punkte nurodytas teisines paslaugas arba nurodytos patirtos išlaidos galėtų būti vertinamos kaip dirbtinis šių išlaidų didinimas. Teismas neįvertino, kokio dydžio išlaidos yra protingos, teisingos ir sąžiningos.

23.3. Teismas tiesiog iš pareiškėjo prašomos 6 216,01 Eur sumos „nubraukė“ rekomenduojamą užmokesčio maksimalius dydžius viršijančią dalį ir nepagrįstai priteisė iš VTEK maksimaliai leistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, teismas tokį sprendimą priėmė iš esmės argumentuodamas tik tuo, kad Asociacijos skundas yra patenkintas visiškai, bei formaliai nurodydamas, kad teismas įvertino suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir sudėtingumą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažeidė pareigą aiškiai motyvuoti, kodėl sąžiningumas, protingumas ir teisingumas nereikalauja sumažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23.4. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas neturi būti „baudinio“ pobūdžio, o pareiškėjo dirbtinai generuojamos bylinėjimosi išlaidų sumos neturi būti kuriamos su tikslu nubausti atsakovą.

24. Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas pagrįstai pritaikė LVĮ 7 straipsnio 2 dalį ir pareiškėjo veiksmų nelaikė lobistine veikla. VTEK neįsigilino į pareiškėjo veiksmų pobūdį bei turinį, ginčo faktines aplinkybes vertino izoliuotai, išimtinį dėmesį skirdama tik tam tikriems epizodams. VTEK 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu patvirtintos rekomendacinės gairės dėl lobistinės veiklos ir įtakos teisėkūrai patvirtina, kad lobistine veikla laikomi tik veiksmai, kuriais konkretiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims siūloma priimti ar nepriimti konkretų teisės aktą, jį formuluoti vienu ar kitu būdu, todėl šiuo atveju VTEK nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas vykdė lobistinę veiklą.

25.2. Teismas pagrįstai rėmėsi į teismo posėdį iškviestų liudytojų parodymais. Su tuo susiję atsakovo argumentai tik patvirtina, kad ginčo aplinkybes VTEK vertino izoliuotai ir selektyviai, neatsižagdama į bendrą įvykių kontekstą bei aplinkybes, nulėmusias Rašto išsiuntimą. Ginčo liudytojų paaiškinimai buvo svarbūs, nustatant, ar pareiškėjas vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Bylos rašytinė medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtina, kad Nutarimo projektas buvo parengtas Aplinkos ministerijos, o ne pareiškėjo, kuris dokumento rengimo procese dalyvavo tik pateikdamas pastebėjimus, kaip atitinkamos srities specialistas.

25.3. Skundžiamame teismo sprendime nėra loginių klaidų, kurios galėtų sudaryti teisinį pagrindą sprendimą panaikinti. Teismas, minėdamas „pagrindinių procedūrų pažeidimą“, nurodė VTEK pareigą tyrimo metu atlikti išsamų bei visapusišką faktinių aplinkybių įvertinimą ir tik tokiu įvertinimu grįsti savo priimamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo, VTEK kuriuo pripažino, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą: 1) 2022 m. balandžio 5 d. Raštu Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pateikęs konkrečius pasiūlymus pakeisti Aprašo nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nurodytą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veika pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) 2022 m. gegužės 10 d. savo inicijuoto susitikimo metu jame dalyvavusiems asmenims, t. y. Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėjui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresniajam patarėjui pateikęs Nutarimo pakeitimo projekto lyginamąjį variantą, kuriame buvo išdėstyti ir paryškinti konkretūs pasiūlymai dėl Nutarimu patvirtinto Aprašo nuostatų koregavimo pareiškėjo siūlomu būdu, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nurodytą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veika pažeidė LVĮ įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

27. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, konstatavęs, kad VTEK netinkamai išaiškino LVĮ 7 straipsnio 2 punkto nuostatą. Teismas nurodė, kad Raštu nebuvo kreipiamasi dėl konkretaus teisės akto pakeitimo, juo buvo siekiama atskleisti medienos sektoriaus problematiką, susijusią su karu Ukrainoje. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 10 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjas neteikė naujo Nutarimo projekto, o buvo aptariamas Aplinkos ministerijos parengtas projektas, teismo teigimu, susitikime su valdžios atstovais pareiškėjas veikė kaip specialistas. Teismas priėjo prie išvados, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, be to, VTEK netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. atitinkamas LVĮ nuostatas.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir atsakovo argumentus, teismo sprendimas yra prieštaringas, nenuoseklus, o pareiškėjas vykdė lobizmą, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lobistinės veiklos įstatymas (LVĮ) reglamentuoja lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus (LVĮ 1 str. 2 d.). LVĮ tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LVĮ 1 str. 1 d.).

31. Lobistu pagal LVĮ 2 straipsnio 2 dalį laikomas fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą, o lobistine veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, tai – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant.

32. LVĮ 6 straipsnyje nurodyta, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu: 1) lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Pagal LVĮ 8 straipsnio 1 dalį lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia VTEK jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.

33. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas – Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“, teikdamas 2022 m. balandžio 5 d. Raštu ir (ar) dalyvaudamas 2022 m. gegužės 10 d. susitikime, nebuvo įrašytas į lobistų sąrašą.

34. LVĮ 7 straipsnyje nustatytos veiklos, kurios nelaikomos lobistine veikla, t. y.: 1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją; 2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą; 3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla; 4) įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai; 5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka; 6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas; 7) specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą; 8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; 9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; 10) politinių partijų veikla; 11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla; 12) religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami / nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp LVĮ 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021; ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisėkūrai daromos įtakos viešumas, visoms suinteresuotoms šalims sudarymas vienodų sąlygų, užtikrinančių lygias galimybes dalyvauti plėtojant ir įgyvendinant viešąją politiką, yra svarbūs viešieji interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs aiškinamojo rašto dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas siekė išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Todėl pirmiau šioje nutartyje nurodytas teisinis reguliavimas neturėtų būti aiškinamas ir taikomas pernelyg siaurai (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-308-575/2024).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Asociacija tiek rengiant 2022 m. balandžio 5 d. Raštą, tiek dalyvaujant susitikime su valdžios institucijų atstovais, dalyvavo kaip specialistas, t. y. nevykdė lobistinės veiklos.

38. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad iš Asociacijos įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. liepos 25 d.), matyti, kad Asociacija yra savanoriškas medienos pramonės bei prekybos įmonių ir organizacijų susivienijimas, siekiantis visapusiškai vystyti nacionalinę medienos pramonę (įstatų 1.1 p.). Asociacijos tikslai įtvirtintų jos įstatų 2.1 punkte – koordinuoti ir konsoliduoti korporacinius Lietuvos medienos pramonės įmonių ir organizacijų interesus, atstovauti minėtoms įmonėms ir organizacijoms Lietuvos Respublikos valstybinėse institucijose bei tarptautinėse medienos pramonės, mokslo ir prekybos organizacijose, didinti asociacijos narių konkurencingumą. Aptariamų įstatų 2.2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad siekdama užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo Asociacija: kaupia, analizuoja ir perduoda savo nariams komercinę ir techninę informaciją apie Lietuvos, užsienio šalių, tarptautinės medienos pramonės ir prekybos veiklą (2.2.1 p.); tiria medienos produkcijos rinką ir ruošia reikalingas rekomendacijas (2.2.2 p.); tiria medienos pramonės techninę pažangą, narių techninę būklę ir ruošia rekomendacijas jos gerinimui (2.2.4 p.) ir kt. Pažymėtina, kad Asociacijos nariai turi teisę prašyti, kad Asociacija gintų jų korporacinius interesus (įstatų 3.6.6 p.).

39. Taip pat pastebėtina, kad Asociacijos viešai prieinamame interneto tinklalapyje nurodyta, kad „Asociacija įsteigta 1993 m. gegužės mėn. Ji yra savanoriška medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacija atstovauja savo narių interesus Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo organuose, tarptautinėse šakinėse organizacijose. Svarbiausias asociacijos tikslas yra visapusiškai vystyti nacionalinę medienos produkcijos pramonę.“ (vieša prieiga internete: https://www.lietuvosmediena.lt/apie-asociacija/).

40. Tai patvirtina, kad Asociacija yra Lietuvos medienos verslo įmones vienijantis darinys, siekiantis vystyti nacionalinę medienos pramonę, didinti jos narių konkurencingumą, ginti narių korporacinius (komercinius) interesus.

41. Teisėjų kolegija, toliau pasisakydama dėl Asociacijos Rašto, pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad jis buvo adresuotas Ministrei Pirmininkei ir Aplinkos ministrui. Raštu buvo prašoma: 1) pakeisti medienos prekybos taisykles, suteikiant prioritetus vietinei medienos perdirbimo bei biokuro pramonei; 2) sudaryti pagalbos fondą apyvartiniam kapitalui, suteikiant galimybę įmonėms pasiskolinti rinkos palūkanomis penkerių metų laikotarpiui sumą, lygią 5 proc. įmonės 2021 m. eksporto lygio. Paskolos garantui skolos negrąžinimo atveju galėtų būti taikomas skolos konvertavimo į įmonės akcijas mechanizmas. Rašto turinys patvirtina, kad Asociacija nurodė siekianti, kad būtų imamasi neatidėliotinų veiksmų Lietuvos medienos sektoriui apsaugoti ir kuriamai ekonominei veiklai išlaikyti ir užtikrinti, t. y. kompensuoti galimus Lietuvos įmonių nuostolius dėl karo Ukrainoje.

42. Kaip minėta, pagal LVĮ 7 straipsnio 6 dalį lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas, kurio nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys, Raštą teikė Ministrei Pirmininkei ir Aplinkos ministrui, siekdamas padaryti įtaką vietinės medienos perdirbimo ir biokuro pramonės (įmonių) interesais, t. y. kad būtų pakeistas teisės aktas, reguliuojantis medienos prekybos taisykles, konkrečiu, pareiškėjo nurodytu, būdu.

44. Nors Rašte eksplicitiškai nėra minimas Aprašas, tačiau pažymėtina, kad iki 2018 m. sausio 1 d. valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimo, prekybos sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už medieną tvarką nustatė prekybos mediena taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327. Šios taisyklės neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d., Aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-999. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas (Aprašas), kuris įsigaliojo būtent 2018 m. sausio 1 d. kaip nurodyta šio teisės akto originalioje redakcijoje, jis nustato valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų prekybos organizavimo, administravimo tvarką, dalyvavimo medienos pardavimo aukcionuose sąlygas, medienos pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti vykdymo, medienos kainų nustatymo ir pasiūlytų kainų vertinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už medieną tvarką. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Rašte buvo kalbama būtent apie šį teisės aktą, reguliuojantį Rašte minimas „medienos prekybos taisykles“. Tai suponuoja išvadą, kad Rašte buvo nurodytas konkretus keistinas teisės aktas, siekiant suteikti prioritetus vietinei pramonei, kurios interesams atstovauja Asociacija.

45. Išdėstytos ir aptartos aplinkybės bei išvados sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas, kuris nebuvo įrašytas į lobistų sąrašą, pateikdamas Raštą asmenims, nurodytiems LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą (LVĮ 6 str. 2 p.).

46. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos priešingos išvados (be kita ko, kad Raštu buvo siekiama atskleisti medienos sektoriaus problematiką), apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, yra nepagrįstos – Asociacija ne išreiškė bendro pobūdžio idėją dėl teisinio reguliavimo netikslumų, o suformulavo konkrečias keistinas taisykles, pateikė siūlomus pakeitimus.

47. Kiek tai susiję su ginčo apimtimi LVĮ 7 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2025 m. liepos 3 d. nutarime konstatavo, kad LVĮ 7 straipsnio 6 punktas tiek, kiek pagal jį lobistine veikla nėra laikoma, be kita ko, juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejį, kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nurodytu teisiniu reguliavimu siekiama konstituciškai svarbių tikslų – užtikrinti viešą ir skaidrią teisėkūros procedūrą, užkirsti kelią korupcijai, inter alia išvengti galimo piktnaudžiavimo lobistine veikla. Nutarime nurodyta, kad: „<...> įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją pasirinkti ir įstatyme įtvirtinti tam tikrą lobistinės veiklos reguliavimo modelį, be kita ko, turi nustatyti, kokios veiklos yra laikomos lobistine veikla. Ginčijamoje Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tokia veikla laikytina kitų verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų (ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų) interesams atstovaujančio juridinio asmens reiškiama nuomonė dėl teisėkūros, kuria siekiama daryti įtaką būtent tiems asmenims, kurie pagal teisės aktus turi atitinkamus įgaliojimus teisėkūros procese, ir būtent tam, kad būtų priimami arba nepriimami tam tikri teisės aktai, atitinka lobistinės veiklos esmę, juo sudaromos prielaidos užkirsti kelią neteisėtai įtakai, be kita ko, korupcijai, priimant teisės aktus. <...> pagal Įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtintą ginčijamą teisinį reguliavimą, nurodyti juridiniai asmenys gali reikšti savo nuomonę dėl teisėkūros asmenims, pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvaujantiems rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, skleisti informaciją apie savo nuomonę, tačiau tai darydami turi laikytis Įstatyme nustatytos tvarkos“. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju nėra ribojama ar paneigiama asmenų teisė kreiptis į valstybės politikus ir kitus asmenis, siekiant daryti įtaką teisėkūrai, tačiau tokia įtaka siekiantis daryti asmuo privalo tai atlikti vadovaudamasis, be kita ko, LVĮ nuostatomis, kurių reikalavimų nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįgyvendino.

48. Dėl 2022 m. gegužės 10 d. susitikimo pirmiausiai pažymėtina, kad jame dalyvavo Ministrės Pirmininkės patarėjas, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas ir Asociacijos vadovas. Susitikime buvo aptariamas 2022 m. gegužės 4 d. parengtas Aprašo projekto lyginamasis variantas. Byloje nebuvo ginčo, kad ant parengto Aprašo projekto prieš šį susitikimą Asociacija spalvotu šriftu surašė pastabas, kad jas būtų galima detaliai aptarti susitikimo metu. Pareiškėjo teigimu, šios pastabos buvo skirtos atkreipti dėmesį į kritinius taškus, dėl kurių gali būti nepasiekti išsikelti tikslai ir Lietuvos medienos gaminių pramonės aprūpinimas žaliava gali dar labiau komplikuotis.

49. Pareiškėjo vertinimu, šis susitikimas buvo organizuotas ne pareiškėjo iniciatyva, susitikime buvo aptartas Aplinkos ministerijos, o ne pareiškėjo, paruoštas Nutarimo projektas, todėl negali būti laikoma, kad Asociacija, dalyvaudama šiame susitikime, vykdė lobistinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas šiame susitikime dalyvavo kaip specialistas, o ne vykdė lobistinę veiklą.

50. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal LVĮ 7 straipsnio 2 punktą lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą.

51. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad pradinė teisės akto (Aprašo) pakeitimo procedūra (iniciatyva) kilo iš Asociacijos (pateikiant Raštą, kuris, kaip jau konstatuota šiame sprendime, laikytinas lobistine veikla). Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas skunde, jis prieš šį susitikimą telefonu buvo susisiekęs su Ministrės Pirmininkės patarėju ir nurodė, kad Aprašo projekte pateikti pasiūlymai neišspręs medienos sektoriuje atsiradusių problemų, o gali net jas pabloginti. Ministrės Pirmininkės patarėjas, kaip nurodyta skunde pirmosios instancijos teismui: „<...> pasiūlė klausimus, norimus pristatyti Ministrei Pirmininkei, iš pradžių aptarti su juo ir tam paskyrė susitikimą 2022 m. gegužės 10 d.“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad į aptariamą susitikimą Asociacija buvo pakviesta kaip specialistas, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad Asociacija 2022 m. gegužės 10 d. vykusio susitikimo metu dalyvavusiems asmenims Nutarimo pakeitimo projekto lyginamąjį variantą kartu su Asociacijos pasiūlymais (dėl to ginčo VTEK tyrimo metu nebuvo) pateikė savo iniciatyva, dar nepaskelbus konsultavimosi su visuomene. Todėl ir aptartas epizodas Sprendime pagrįstai pripažintas neteisėta lobistine veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad Aprašo projekto lyginamąjį variantą parengė ne pareiškėjas, kadangi pats susitikimas buvo inicijuotas siekiant aptarti pareiškėjo iškeltus klausimus dėl konkretaus teisės akto.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju VTEK pagrįstai konstatavo, kad Asociacija, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, pateikdama Raštą bei 2022 m. gegužės 10 d. susitikimo metu pateikdama savo pastabas dėl konkretaus teisės akto (Aprašo) keitimo, siekė pakeisti konkrečiu teisės aktu nustatytas teisės normas, todėl vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, reglamentuotą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte, ir tokiu būdu pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

53. Kiti ginčo šalių argumentai (pvz., kad pareiškėjo veiklos lobistine nelaikė pareiškėjo nurodyti asmenys, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie VTEK atliekamą tyrimą, dėl liudytojų nurodytų aplinkybių (ne)aktualumo ir kt.) nekeičia ir nepaneigia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

54. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas bei vertino byloje esančius įrodymus, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

55. Atsakovas taip pat prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. papildomą sprendimą, kuriuo teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 475,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kadangi papildomas sprendimas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, naikinamas ir papildomas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1378-525/2025).

57. Atsižvelgiant į tai, kad naikintinas Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas, tuo pačiu naikintinas ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 12 d. papildomas sprendimas, kuris yra sudėtinė teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis.

58. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ skundą atmesti.

Panaikinti Regionų administracinis teismo 2024 m. birželio 12 d. papildomą sprendimą.

Sprendimas neskundžiamas.