Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. P. (toliau – Ž. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria Ž. P. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. Č. 2019 m. birželio 21 d. nutarimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. Č. 2019 m. birželio 21 d. nutarimu Ž. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2019 m. birželio 19 d. 7.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,7 promilių girtumas ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

1.1. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Ž. P. buvo skirta 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Ž. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Ž. P. skundas dėl 2019 m. birželio 21 d. nutarimo buvo netenkintas, skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ž. P. skundas netenkinamas.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. Č. 2019 m. birželio 21 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, Ž. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo padarymo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti Ž. P. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik Ž. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jo terminą, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7.1. Analizuojant Ž. P. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

7.2. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už Ž. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju Ž. P. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad Ž. P. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir teigiama Ž. P. charakteristika, kadangi, būdamas brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, ką Ž. P. itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui ar termino sutrumpinimui.

9. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai įvertino Ž. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir visiškai teisingai nurodė, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,7 promilių neblaivumas, t. y. beveik du kartus viršijantis leistiną ,inimalią neblaivumo ribą (0,40 prom.). Nors skunde apylinkės teismui apeliantas plačiai išdėstė nusižengimo padarymo aplinkybes: alkoholį jis vartojo vakare, o automobilį vairavo ryte, sėdo už vairo manydamas, kad yra blaivus, todėl nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo ir suklydimo, tinkamai neįvertinus savo būklės, nei dėl tyčios, be to, nusižengimas padarytas jam gerai pažįstamoje vietovėje, šviesiu paros metu, daugiau jokių kitų Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad visos minėtos aplinkybės buvo pakankamai išsamiai išanalizuotos, pateiktas jų vertinimas bei padaryta esminė ir, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad paminėtos aplinkybės nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,7 promilės), kuris, kaip minėta, beveik du kartus viršijo leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo ir pažeidėjo itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius. Pažymėtina, kad Ž. P. skunde nurodomos aplinkybės, jog kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų jis laikėsi, esminės reikšmės vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes jei jis būtų nesilaikęs kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog padaryti nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad jis padarytas apelianto gyvenamojoje vietoje. Skundą nagrinėjančios aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pažeidėjas vairavo automobilį jo gyvenamajame rajone, kuris jam yra gerai pažįstamas, nėra pagrindas transporto priemonės vairavimą pripažinti mažiau pavojingu pažeidimu, kas pabrėžiama ir teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

9.1. Šiame kontekste pažymėtina, jog atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nors apelianto nurodytose teismų nutartyse BK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau daugeliu atvejų pažeidimų padarymo aplinkybės (vairavimas tamsiu paros metu, nesant nei vieno eismo dalyvio, menkai apgyvendintoje teritorijoje), nustatytas neblaivumo laipsnis (tik nežymiai viršijantis 0,4 promiles, atlikus pakartotinį matavimą po 16 minučių buvo nustatytas 0,23 promilių girtumas) ar nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams (penki mažamečiai vaikai, vienintelis šeimos išlaikytojas, ar vienas auginantis kelis mažamečius vaikus, kurių vienas turi didelių sveikatos problemų, darbovietė nuo gyvenamosios vietos nutolusi dideliu atstumu, būtinybė rūpintis sunkiai sergančiais kitais šeimos nariais ir pan.) negali būti laikomos analogiškomis apelianto atvejui. Pažymėtina, kad vienoje iš skunde nurodytų nutarčių (ATP-39-135/2016) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirtas, o ne panaikintas. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, visos aplinkybės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

10. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. P. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, vien tai, kad Ž. P. minėto pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Nors apeliaciniame skunde Ž. P. nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Ž. P. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis įgijęs išsilavinimą, dirba, turi pilnavertę šeimą, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga susisiekimui, nes gyvena užmiestyje, sutuoktinė nors ir turi teisę vairuoti, tačiau dirba skirtingomis pamainomis, todėl dažnai negali pavėžėti - nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones ar sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

12. Priešingos išvados, aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina šeimos susiekimui, darbo susiradimui ir šeimos finansinei gerovei. Šias aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir Ž. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai atsakingas už savo šeimą, vaikus ir jų gerovę, kurių gyvenimiškus nepatogumus, atsirasiančius dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo ar termino sutrumpinimo apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, Ž. P. privalėjo pats skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

13. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad Ž. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu Ž. P. būtų galima neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

14. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.