- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-218-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00655-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.38Prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą, dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5506-1104/2019, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 432,31 Eur skolos, 3,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu Šilumos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsniu, tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas už jam teiktą šilumos energiją šildymui, karštą vandenį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. su ieškove neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovei 432,31 Eur už pateiktą šilumos energiją bei 3,04 Eur delspinigių. Ieškovės pateiktas sąskaitas atsakovas turėjo apmokėti sąskaitose numatytais terminais, tačiau, nors ieškovė siūlė taikiai išspręsti ginčą, atsakovas skolos geruoju nesumokėjo.
3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2019 m. birželio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 432,31 Eur skolos už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškinį dalyje dėl 3,04 Eur delspinigių priteisimo atmeta kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių aktualios redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktas ieškovei nėra taikomas, nes Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Kadangi ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, ji negali būti šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja. Todėl sprendė, kad ieškovė nepatenka į įstatyme išvardintų asmenų, kurie šio įstatymo pagrindu turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, ratą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.
7. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis ginčo santykius, yra Šilumos ūkio įstatymas, pagal kurį ieškovei kyla teisė reikalauti iš atsakovo delspinigių priteisimo. Ieškovė pažymi, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai dėl atsakovo butui centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens, nors ir nėra sudarytos rašytinės sutarties. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis pripažįstama sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento ir tokia sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Kadangi atsakovas yra šilumos ir karšto vandens vartotojas, todėl šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją ir karštą vandenį buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais.
8. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį šilumos pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo - pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individuliai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartiniu sąlygų aprašo 6 punktą, taip pat yra įtvirtinta nuostata, jog iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Pagal Delspinigių skaičiavimo tvarką, gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energija, vandenį ir pan.), delspinigiai gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Apeliantės vertinimu, teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepatenka į asmenų, galinčių reikšti tokį reikalavimą, ratą kadangi ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama bendrovė, o delspinigių skaičiavimo tvarka taikoma visoms komunalinių paslaugų įmonėms, teikiančioms paslaugas vartotojams, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 3,04 Eur delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepatenka į asmenų, galinčių reikalauti delspinigių ratą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnius delspinigius, negu nustatyta įstatyme.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė šilumos energijos paslaugas atsakovui, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Tarp ieškovės ir atsakovo rašytine forma šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nėra ginčo dėl faktinio energijos tiekimo, nurodytu laikotarpiu.
13. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
14. Visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip lex generalis reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kiti teisės aktai.
15. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji. Kartu ši sutartis laikoma ir vartojimo sutartimi, kuriai taikomos CK 6.188 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų sutarčių atsiradimą lėmė aplinkybė, jog Lietuvos ūkyje veikia ne viena natūrali monopolija ir valstybei tenka specialiai reglamentuoti tam tikras ūkio šakas, kuriose nėra pakankamos konkurencijos. Tai valstybė daro išleisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisykles, esminės privalomos tokių sutarčių sąlygos. Taigi viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnioji sutartinio santykio šalis – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).
16. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį šalims ir nesudarius rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
17. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskelbia Teisės aktų registre.
18. To paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.
19. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, patvirtino Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36¹ punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
20. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. Nr. 1-173, patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
21. Bylos duomenimis, ieškovė informavo atsakovą dėl skaičiuojamų delspinigių siųsdama pranešimą dėl paslaugų apmokėjimo.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl 3,04 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo.
23. Todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, tenkinant ieškovės reikalavimus pilna apimtimi, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis) bei 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą už akių pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„priteisti iš atsakovo A. Š., gimimo data (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, 432,31 Eur skolos už šilumos energiją, 3,04 Eur (tris eurus, 04 ct) delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš atsakovo A. Š., gimimo data (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.