Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-365-617/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
e2-365-617/2018
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01441-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Atsakovas
V. Š.
Advokatai
Artūras Melisiakas
Civilinė byla Nr. e2-365-617/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01441-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,

atsakovui V. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. B. ieškinį atsakovui V. Š. dėl deliktinės atsakomybės esant atsakovo kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. Š. 277 € turtinės žalos pagal prekių-paslaugų pardavimo kvitą Nr. YJ689158-1, 200 € turtinės žalos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas A.Melisiakas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi, jame nurodytais pagrindais, ir paaiškino, kad 2017-08-24 I. B. važiavo keliuku Mežionėlių k. ir dėl perkasto kelio tiesiog atsitrenkė į duobę ko pasėkoje buvo apgadintas jos automobilis. Dėl šio fakto 2017-08-24 surašytas pareigūno tarnybinis pranešimas, ROIK 17072069465. Automobilis buvo apžiūrėtas, surašytas techninės apžiūros aktas, nufotografuotas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas 2017-09-09 savavališkai, neturėdamas specialaus leidimo, perkasė važiuojamąją kelio dalį ties Mežionėlių g. 62, namu Mežionėlių k., Švenčionių r., nepažymėjęs ir niekaip neinformavęs eismo dalyvių apie kliūtį kelyje, ko pasėkoje 2017-08-24 į perkasą įvažiavo ieškovės I. B. vairuojamas automobilis, ir buvo apgadintas. Dėl automobilio sugadinimo ieškovė patyrė 277 € žalą. Buvo kreiptasi į atsakovą, prašant atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė žalą atlyginti. Pagal ieškovės pareiškimą pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad atsakovas savavališkai perkasė važiuojamąją kelio dalį ties Mežionėlių g. 62, namu Mežionėlių k., tuo pažeisdamas teisės normas ir padaręs ieškovės automobiliui apgadinimus - priekinis bamperis su jame įmontuota įranga apgadintas žymiai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2017-08-30 surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame atsakovas pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą LR ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Pažeidėjui buvo pasiūlyta sumokėti 150 € dydžio baudą, kurią atsakovas sumokėjo. Protokolas įrodo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Atsakovas dabar jau keičia poziciją, kad ne jis padarė nusižengimą, ir jau atsiliepime į ieškinį teigia, kad nusižengimą padarė juridinis asmuo, o ne jis. Mano, kad atsakovas norėdamas mažesnės atsakomybės nepranešė, kad darbus vykdė juridinis asmuo, ir prisipažino, kad pats asmeniškai vykdė perkasimo darbus. Šios aplinkybės vertintinos kaip atsakovo nesąžiningumas. Šiuo atveju ginčo dėl neteisėtų veiksmų neturėtų būti. Atsakovas neturėjo leidimo perkasti kelią, tai yra perkasė neteisėtai – kaltais veiksmais. Teisėtai vykdant darbus turėtų būti įspėjamieji ženklai, ženklinimo juostos, ir kiti papildomi reikalavimai įgyvendinti, nes visa tai apsaugo kelio eismo dalyvius nuo galimų kelių eismo įvykių. Tai padaryta nebuvo, nes atvykę pareigūnai nekonstatavo jokių ženklų ar juostų, įspėjamųjų ženklų. Dėl padarytos žalos buvo pareigūnų surašytas 2017-08-24 transporto priemonės MB apžiūros aktas, kur parašyta, kad išoriškai matosi, jog apgadintas priekinis bamperis. Bamperis yra plastmasinis, jame įmontuoti pažibinčiai, todėl suprantama kad vizualiai gali nesimatyti, kad pažeista bamperio geometrija ir išlaužytos žibinto tvirtinimo dalys, todėl buvo kreiptasi į remonto dirbtuvę. Remonto dirbtuvėje buvo nustatyta, kad ne tik bamperis yra pažeistas, bet pažeistos ir pažibinčių tvirtinimo detalės. Remonto įmonė apžiūrėjo automobilį MB ir atliko akte nurodytus darbus pagal nurodytą darbų ir medžiagų kainą, kurios buvo nupirktos. Už remonto darbus yra atliktas apmokėjimas. Eismo dalyviai važiuodami keliu negali tikėtis nenumatytų kliūčių ypač jei šios kliūtys sudaromos tyčia, pažeidžiant imperatyvius teisės aktus. Veika, numatyta LR ANK 459 straipsnio 6 dalyje yra uždrausta būtent todėl, kad nesukeltų padarinių, kurie kilo iš šios veikos kurią padarė atsakovas. Laikytina, kad esant akivaizdiems padariniams dėl uždraustos veikos ir nustačius veikos kaltininką yra aiškus priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Netikėtas autoįvykis ir vėliau patirtas stresas sukėlė I. B. neigiamas emocijas, neigiamus išgyvenimu, o atsakovo nenoras atlyginti žalą ir arogantiškas elgesys pažemino ieškovę, ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Savo išgyvenimus ieškovė vertina 200 €. Ši suma galėtų būti tinkamiausia užtikrinant satisfakciją dėl patirtų išgyvenimų, kurių pinigine išraiška neįmanoma išreikšti. Visi įrodymai nustatyti administracinio nusižengimo tyrimo byloje ir pateikti teismui. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai: turtinės žalos 277 € pagal prekių-paslaugų pardavimo kvitą, neturtinės žalos - 200 € ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 € žyminį mokestį ir 400 € išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme.

Šalies argumentai

Atsakovas V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo ieškinį dėl neturtinės, turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nesutinka, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas dėl jo kaltės, nes ieškovė neįrodė kur apgadino tą automobilį, ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Viename pareiškime ji teigia, kad pasikabino bamberiu ir tokiu būdu apgadino automobilį, o kitame pareiškime teigia, kad ji nematė, ir tik atvažiavusi į kiemą pastebėjo, kad sugadintas automobilis. Pareiškimuose policijai kalbama, kad ji apgadino tik bamperį, o po atsiranda ir žibintai, ir būtent suma tokia nurodoma. Policijos nuotraukose matosi, kad keliu pravažiuota automobilio, kad galima buvo pravažiuoti. Čia gamtos sąlygos kaltos, o automobilį apgadinti galėjo kitur. Kažkur 200 metrų atgal iš to kaimo išvažiuojant buvo labai prastas kelias, su mikroautobusu labai sunkiai pravažiuodavo, mano, kad ieškovė galėjo ir toje vietoje apgadinti automobilį. Dėl surašyto protokolo kaip fiziniam asmeniui nieko negalintis pakomentuoti, nes pareigūnui buvo pateikta darbų atlikimo sutartis, ir kodėl surašė protokolą kaip fiziniam asmeniui, reikėtų klausti pareigūno. Pripažįsta, kad perkasė kelią be leidimo, darbus atliko tinkamai, buvo pakeistas gruntas, supilta smėlio-žvyro mišinys, sutankinta, viskas padaryta kaip priklauso. Užsakovas darbus priėmė, aktą pasirašė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio remonto darbai yra susiję būtent su tuo įvykiu, kurį ji nurodo. Nurodoma, kad buvo keičiami dešinės ir kairės pusės priešrūkiniai žibintai, o tuo tarpu iš pateiktos fotonuotraukos matyti, kad į griovį, esantį vienoje kelkraščio pusėje ji būtų galėjusi įvažiuoti ir atitinkamai sugadinti tik viena automobilio pusę, o ne iškart abi. Iš transporto techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui yra apgadintas priekinis bamperis, bet nieko nenurodyta apie rūko žibintus. Apie žibintus nieko nekalba ir pati ieškovė 2017-08-24 duodama paaiškinimą bei pareiškimą policijai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės nurodyti automobilio sužalojimai neatsirado anksčiau, esant kitoms aplinkybėms. Didelių abejonių kelia ir ta aplinkybė, kodėl ieškovė po įvykio iš karto pasišalino iš įvykio vietos. Neįtikėtina, kad ji pastebėjo, kad apgadintas automobilis tik atvažiavusi į namus. Mano, kad šiuo atveju norėta tik pasipelnyti dėl automobilio sugadinimo. Autoįvykis įvyko po 15 dienų nuo darbų atlikimo. Kiek darbas truko, tai yra maždaug valandą, tiek buvo ženklai pastatyti, STOP juosta užtverta. Nesutinka su tuo, kad yra susijęs su ieškovės nurodytu eismo įvykiu. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš ieškovės atstovo, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-08-24 I. B. namo kieme, esančiame Mežionėlių g. 62, Mežionėlių k., Švenčionių r., pastebėjo, kad yra apgadintas jai priklausančio automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo automobilį, nufotografavo apgadinimo vietą, iš ko matyti, kad yra pažeistas automobilio priekinis bamperis, surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad yra pagadintas priekinis bamperis. I. B. policijos pareigūnams surašė pareiškimą ir paaiškinimą, kur išdėstė įvykio aplinkybes nurodydama, jog prieš savaitę kaimynas vykdė darbus ir buvo perkastas kelias, vėliau užlygintas ir sutvarkytas, tačiau palijus lietui smėlis buvo nuplautas, ir kasimo vietoje atsirado duobė, kur ji važiuodama užkliuvo ir sugadino automobilio priekinį bamperį. Policijos pareigūnai nufotografavo I. B. nurodytą kelio vietą, kur ji nurodė įvažiavusi į duobę. Iš pridėtų nuotraukų kopijų matyti, kad nufotografuotas kelias, kurio kelkraštyje matyti galimai lietaus srovės išgraužta žemė, prie kelio išgraužos uždėta STOP juosta. Iš 2017-08-30 V. Š. paaiškinimo nustatyta, kad jis 2017-08-09 apie 17.00 val. ekskavatoriumi perkasė nurodytą kelio vietą, ir paklojęs vamzdį, kelią užlygino. Darbus atlikti jį pasamdė V. S., kuris užtikrino, kad turi visus leidimus darbams atlikti. Iš atsakovo pateiktos 2017-08-07 statybų rangos sutarties nustatyta, kad V. Š. IĮ su V. S. sudarė sutartį dėl 50 metrų drenažo įrengimo, o 2017-08-09 atliktų darbų aktu Nr. 1, sutarties šalys patvirtino, kad drenažas įrengtas. 2017-08-30 Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pareigūnas surašė V. Š. administracinio nusižengimo protokolą ( ROIK 17071762532 ) dėl to, kad pastarasis 2017-08-09, apie 17.00 val. Mežionėlių k., Švenčionių r., atliko kelio remonto darbus ( perkasė kelią ), nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, ir administraciniu nurodymu pasiūlyta pažeidėjui sumokėti 150 € dydžio baudą. Kaip teismo posėdyje nurodė pats V. Š., jis nuobaudos neginčijo, paskirtą baudą sumokėjo, nes pripažino jog atliko darbus neturėdamas leidimo. 2017-09-07 Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pareigūnas priėmė nutarimą nutraukti ( nepradėti ) administracinio nusižengimo bylos teiseną ( ROIK 17072069465 ), kuriuo nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad I. B. 2017-08-24 apie 14.50 val. Mežionėlių g. ties 42 namu, Mezionėliu k., vairuodama automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į balą, kurioje buvo gili duobė ir tokiu būdu apgadino automobilį. Nutarimu pasiūlyta dėl sugadintos transporto priemonės kreiptis civilinio proceso tvarka. Iš I. B. pateikto į bylą E. K. ( verslo liudijimas Nr. YJ689158-1 ) surašyto remonto darbų dokumento matyti, kad 2017-08-30 baigtas automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas, kurio bendra kaina 277 €. Remonto darbus sudaro dažymo darbai, paruošimo darbai, priekinio bamperio virinimo darbai ( plastiko ), surinkimo išrinkimo darbai bendrai 180 € sumai bei pirktos dalys – kairės pusės priešrūkinis žibintas, dešinės pusės priešrūkinis žibintas, priekinio kablio dangtelis, 97 € sumai.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK normomis. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.246 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privaloma atlyginti neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas ) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar atsakovo V. Š., iš kurio neteisėtų veiksmų, ieškovė kildina turtinę ir neturtinę žalą, veikimas tiesiogiai sąlygojo ieškovės nurodytos žalos atsiradimą. Nagrinėjamo ginčo atveju, būtina nustatyti, ar yra ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, tai yra svarbus surinktų įrodymų pakankamumas, įgalinantis pagrįsti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, būtent, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvo padaryta žala automobiliui.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis ). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ( CPK 177 straipsnio 1 dalis ). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Išnagrinėjus bylą nenustatyta, jog 2017-08-24 automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl Mežionėlių g. ties 42 namu, Mežionėliu k., kelio važiuojamojoje dalyje galimai buvusios balos ir joje buvusios duobės ir, kad būtent atsakovo vykdyti 2017-08-09 kelio darbai, neturint leidimo juos atlikti, galėjo įtakoti automobilio sugadinimą ieškovės nurodytu laiku ir jos nurodytoje kelio vietoje. Iš pateiktų įvykio tyrimo metu policijos institucijos surašytų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad automobilis neabejotinai buvo sugadintas nurodomu laiku, ir ieškovės nurodytoje vietoje, o ne kitu metu ar kitoje vietoje. Ieškovė, būdama atidi transporto priemonės valdytoja, įvykus įvykiui turėjo nedelsiant imtis priemonių vietoje nustatyti apgadinimo faktą, kviesti pareigūnus, kurie būtų turėję galimybę nubraižyti įvykio schemą, surašyti įvykio aplinkybes bei konstatuoti faktines aplinkybes iškart po įvykio. Nagrinėjamu atveju, šie veiksmai nebuvo atlikti dėl pačios ieškovės nerūpestingumo ir tinkamo KET reikalavimų nesilaikymo įvykus eismo įvykiui, išvažiavus iš įvykio vietos. Esant išdėstytam, teismas bylos nagrinėjimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais ir posėdyje pasisakiusių asmenų paaiškinimais negali daryti išvadų, kad ieškovė būtent nurodytoje vietoje – kur kelyje atsakovas 2017-08-09 vykdė darbus, apgadino automobilį. Net, jeigu ir daryti prielaidą, kad automobilis galėjo būti apgadintas ieškovės nurodytoje vietoje, iš ieškovės pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos, joje esančių fotonuotraukų matyti, jog policijos pareigūnams apžiūrėjus ieškovės nurodytą įvykio vietą, nustatyta, kad šalia kelio esantis griovys ( duobė ) yra aptvertas. Kaip teismo posėdyje nurodė ieškovės atstovas ieškovė dešine automobilio priekine dalimi įvažiavo į duobę, būtent toje vietoje, kur duobė yra aptverta. Todėl ieškovė, būdama rūpestinga ir atsargi vairuotoja, negalėjo nematyti nurodytoje kelio atkarpoje buvusios duobės.

Neteisėtų veiksmų visumą, t. y. ne tik tai, kad atsakovas perkasė kelią be leidimo, bet ir tai, kad jo neteisėti veiksmai dėl kelio sugadinimo galėjo įtakoti būtent toje vietoje automobilio sugadinimą, turi įrodyti ieškovė. Ieškovei šios aplinkybės, kad automobilis sugadintas būtent atliktų darbų vietoje ir dėl netinkamai atliktų darbų, neįrodžius, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus teisės normoms prieštaraujančius veiksmus – sugadino kelią, ir, kad ieškovė būtent toje vietoje apgadino savo automobilį, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų ( CK 6.246 straipsnio 1 dalis ). Ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl turtinės žalos atlyginimo. Analogiškai, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, nėra pagrindo ir reikalavimui dėl neturtinės 200 € žalos priteisimo. Priežas­ti­nio ryšio ne­bu­vi­mas vi­sais at­ve­jais at­lei­džia as­me­nį nuo pa­rei­gos at­ly­gin­ti ža­lą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės, atstovaujamos kvalifikuoto atstovo – advokato padėjėjo, ieškinys pareikštas atsakovui fiziniam asmeniui V. Š., kaip padariusiam neteisėtus veiksmus pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, ir teismas nagrinėja bylą pagal pateiktą ieškinį, tai yra negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ).

Išnagrinėjęs bylą teismas, neišeidamas už pareikšto ieškinio ribų ir nepažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atkreipia šalių dėmesį į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ( valdytojas ), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas ( valdytojas ) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas ( valdytojas ). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 ir joje nurodyta praktika ). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ).

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad nenustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 € dydžio žyminio mokesčio suma bei 400 € išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nepriteisimos iš atsakovo ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 6.245 - 6.250, 6.266 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij