- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-274-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00853-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- G. B., J. B., V. V.
- Ieškovas
- Pakruojo ūkininkų
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovams G. B., J. B. (teisių perėmėja G. B.), V. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. B., V. V. ir J. B. 27.711,84 Lt negrąžintos paskolos, 6.745,11 Lt negrąžintų palūkanų, 379,97 Lt delspinigių, iš viso – 34.836,92 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 523,00 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. preliminariu sprendimu ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų G. B., V. V. ir J. B. ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai 34.836,92 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34.836,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 523,00 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovai G. B., J. B. (teisių perėmėja G. B.) pateikė prieštaravimus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. preliminaraus sprendimo.
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti 2010-06-29 paskolos sutartį Nr. 10-00206, 2010-06-29 laidavimo sutartį Nr. 10-00188, 2010-06-29 laidavimo sutartį Nr. 10-00189 niekinėmis, priteisti atsakovui G. B. iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. V. su ieškiniu sutiko, dėl priešieškinio nuomonės neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. preliminarų sprendimą pakeitė dalyje dėl atsakovo J. B., priteisė solidariai iš atsakovų G. B., V. V. ir G. B. 34836,92 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34836,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų G. B., V. V. ir G. B. 523,00 Lt žyminio mokesčio ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, papildomai priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų G. B., V. V. ir G. B. 3630,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, papildomai priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų G. B., V. V. ir G. B. 220,12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
Teismas vertino, kad atsakovas G. B. jokių reikšmingų įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalavimus bei 2012-12-31 preliminariojo sprendimo pagrįstumą, nepateikė. Ieškovės ieškinys preliminariuoju sprendimu buvo patenkintas pagrįstai, todėl sprendimas keistinas tik toje dalyje, kur atsakovu nurodomas J. B., vietoj jo atsakove nurodant J. B. teisių perėmėją G. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovė G. B. apeliacinius skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. preliminarų sprendimą panaikinti dalyje dėl atsakovo J. B. ir ieškinį G. B. atmesti, priteisti atsakovės G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų išaiškinimo bei taikymo, turėjusio esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui. Mano, kad teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 1 punktą, nes nesustabdė civilinės bylos mirus atsakovui J. B.. Tai įtakojo įpėdinės G. B. teises ir pareigas, nes teismas, nusprendęs, kad G. B. pagrįstai įtraukta į procesą atsakove kaip J. B. teisių perėmėja, nepasisakė, ar ieškovė įvykdė CK 5.63 straipsnio l dalies nustatytus reikalavimus.
2. Teismas pažeidė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ieškovei tik iš 2014-03-26 gauto 2013-11-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4086 tapo žinoma, kad J. B. turtą paveldėjo sutuoktinė G. B., todėl prieš 2014-04-10 teismo posėdį pateikė prašymą G. B. įtraukti atsakove. Tokių aplinkybių nustatymas nereiškia, kad ieškovė tinkamai realizavo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tvarką, nes CK 5.63 straipsnio l dalies norma aiškiai nurodo, kad 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsakovas J. B. mirė (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje 2013-10-15 ieškovės atstovė nurodė, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti sueina 2013-10-25. Ieškovė per CK 5.63 straipsnio l dalyje nustatytą terminą reikalavimų įpėdiniams nepareiškė. Tai, kad ieškovė teikė prašymus teismui ir tik teismo pagalba 2014-03-26 tapo žinoma apie paveldėtoją, nereiškia, kad ieškovė tinkamai per įstatymo nustatytą terminą realizavo savo teisę pareikšti reikalavimą įpėdiniams. Atsakovei G. B. apie tai, kad jai ieškovė pareiškė reikalavimą tapo žinoma tik 2014-07-09, kuomet gavo teismo šaukimą į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs, kad G. B. pagrįstai į procesą įtraukta atsakove, nenurodė, kad faktiškai šį klausimą išsprendė tik 2014-06-30 teismo posėdyje. Tai, kad ieškovė prieš 2014-04-10 teismo posėdį pateikė prašymą G. B. įtraukti atsakove nereiškia, kad laiku atliko CK 5.63 straipsnio l dalyje nustatytus veiksmus.
3. Teismas priteisdamas skolą iš atsakovės G. B., visiškai nevertino byloje pateikto įrodymo - 2013-11-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, iš kurio matyti paveldimo turto apimtis: kad atsakovė iki ieškovės prašymo teismui pateikimo prieš 2014-04-10 posėdį, paveldėjo turtą, bet nepaveldėjo turtinės prievolės, nevertino, kad tokiu būdu G. B. užsitikrino, kad atsako tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą. Teismas nevertino, kad 2010-6-29 Laidavimo sutarties sudarytos su J. B., kaip sutuoktinė nepasirašė, G. B. nebuvo žinoma apie jos sutuoktinio sudarytą laidavimo sutartį, todėl yra pagrindas spręsti, kad 2013-11-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyti paveldimo turto duomenys yra teisingi, o kreditorius laiku ir įstatyme nustatytu būdu nepareiškęs reikalavimo paveldėtojai negali išplėsti palikimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsakovas G. B. pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atsakovės G. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindė analogiškais apeliacinio skundo motyvais.
Ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės G. B. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės G. B. ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
1. Nurodo, kad atsakovė netinkamai aiškina susidariusių teisinių santykių pobūdį, kadangi byloje buvo sprendžiamas procesinių teisių perėmimas, o ne kreditoriaus reikalavimo pareiškimo įpėdiniams klausimas. Paaiškina, kad apie atsakovo J. B. mirtį proceso dalyviai jo atstovės buvo informuoti 2013 m. spalio 15 d. posėdyje, todėl iškilo būtinumas išspręsti atsakovo J. B. pakeitimą procese jo teisių perėmėju. Atsakovas G. B. neigė priėmęs palikimą po tėvo J. B. mirties, nurodė, kad nėra kam palikimą priimti. Tam, kad išsiaiškinti, ar yra atsakovo J. B. teisių perėmėjai, teismas pagrįstai nestabdė bylos, o atidėjo jos nagrinėjimą, nes terminas palikimui priimti, t. y. mirusiojo atsakovo teisių perėmėjui atsirasti, ėjo į pabaigą. Teismas tenkino ieškovės prašymus, kelis kartus užklausinėjo Testamentų registrą, kuriame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Testamentų registro nuostatuose nustatyta tvarka renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi ir teikiami duomenys apie palikimo priėmimo faktus, kad išsiaiškintų, kas priėmė palikimą po J. B. mirties, tačiau vis gaudavo atsakymus, kad palikimas nepriimtas. Tuomet teismas ieškovės prašymu užklausė VĮ „Registrų centras“, ar miręs atsakovas J. B. iki mirties turėjo nekilnojamojo turto. Iš VĮ „Registrų centras“ gavus duomenis paaiškėjo, kad atsakovo J. B. nekilnojamąjį turtą po jo mirties paveldėjo jo sutuoktinė, atsakovo G. B. motina, G. B., ir paveldėtą turtą padovanojo savo dukrai. Iš VĮ Registrų centro pateiktos Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopijos matyti, kad jį 2013 m. lapkričio 18 d. J. B. sutuoktinei G. B. išdavė Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. D., tačiau notarė apie palikimo priėmimą Testamentų registrui nustatyta tvarka - per 3 dienas - nepranešė. Atsakovė G. B. neabejotinai žinojo apie sutuoktiniui J. B. teisme pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo ir teisme nagrinėjamą bylą ir 2013 m. lapkričio 18 d. gavusi Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldėtą turtą 2013 m. gruodžio 23 d. padovanojo dukrai S. B..
2. Ieškovė teismui ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš su J. B. sudarytos laidavimo sutarties, buvo pareiškusi, todėl pareikšti analogiškus reikalavimus dar ir J. B. įpėdiniams neturėjo teisinio pagrindo. Ne dėl ieškovės kaltės nebuvo žinomi ir teismui pateikti duomenys apie J. B. teisių perėmėją - apie palikimo priėmimo faktą nustatyta tvarka notarė nebuvo pranešusi Testamentų registrui. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų, bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo teismas Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. preliminarų sprendimą pakeitė dalyje, kurioje vietoje atsakovo J. B., skola priteista iš teisių perėmėjos G. B., pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl tos Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalies, kurią ginčija apeliantė, t. y., dėl CPK 163 straipsnio 1 punkto taikymo, CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo.
Dėl CPK 163 straipsnio 1 punkto taikymo
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, kadangi netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylos sustabdymu.
2013 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovas J. B.. Joniškio rajono apylinkės teismas po atsako mirties liudijimo įteikimo atidėjo bylos nagrinėjimą.
CPK 163 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
Pagal CPK 48 straipsnį, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). CPK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Tai reiškia, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį. Procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas negali formaliai taikyti teisės normų, kadangi jam nustatyta pareiga nagrinėti šalių ginčus vadovaujantis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nors CPK numato, kad fizinio asmens mirtis yra privalomas pagrindas sustabdyti bylą, pažymėtina, kad bylos sustabdymas yra teismo teisė, užtikrinanti teisingą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad teismui 2013-10-15 stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą palikimo priėmimo laikotarpiui, t.y. 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, nebuvo prasmės, kadangi apie atsakovo mirtį teismui tapo žinoma termino pabaigoje - teismo posėdyje 2013-10-15 šalims nurodžius šią aplinkybę ir palikimui priimti terminui sueinant 2013-10-25. Byloje esančių Testamentų registro išrašai rodė, kad 2013-11-25, 2014-02-13 duomenimis nebuvo įregistruoto įpėdinio, priėmusio J. B. palikimą (125, 149 b. l., II t.). Atsakovas J. B. buvo atsakovo G. B. tėvas, todėl pagrįstai tikėtasi, jog palikimas atsiteks vienam iš šeimos narių, o atidėdamas bylos nagrinėjimą teismas ėmėsi procesinių veiksmų nustatyti palikimą priėmusį asmenį bei įtraukė į bylos nagrinėjimą valstybę atstovaujančią instituciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad notarė per tris dienas neįregistravo J. B. palikimo priėmimo (25 b. l., VI t.). Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste, CPK numatytas reikalavimas sustabdyti bylą, niekaip nepažeidė apeliantės teisių, bylos sustabdymas nėra susijęs su apeliantės vėlesniais veiksmais po paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, o iš bylos procesinių dokumentų akivaizdu, kad teismas atliko veiksmus, būtinus nustatyti asmenį, priėmusį mirusio atsakovo J. B. palikimą.
Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo
CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Taigi fiziniam asmeniui – skolininkui, mirus baigiasi tik tos jo prievolės, kurios yra grynai asmeninės ir negali būti įvykdytos jo įpėdinių (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 6.190 straipsnio 1 dalis). Mirusio fizinio asmens turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises ir pareigas, paveldi jo įpėdiniai. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kuris inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-91/2013).
Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo sutartis nebuvo neatsiejamai susijusi su mirusio laiduotojo asmeniu, todėl ši prievolė yra paveldima įstatymo nustatyta tvarka. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš Testamentų registro išrašų nebuvo įmanoma nustatyti palikėjo J. B. palikimo priėmimo fakto, o ieškovei (kreditorei) tik iš 2014-03-26 gauto 2013-11-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4086 tapo žinoma, kad J. B. turtą paveldėjo sutuoktinė G. B.. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Priešingai, teismas vertino, kad yra pagrindas tenkinti prieš 2014-04-10 teismo posėdį ieškovės pateiktą prašymą ir G. B. įtraukti atsakove kaip J. B. materialiųjų ir procesinių teisių perėmėją. Vien formalumas, kad teismas neįvardijo, jog pratęsia CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, nepaneigia šio fakto.
Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti palikimo iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga pagal 2010-06-29 laidavimo sutartį Nr. 10-00188. Kadangi nuo palikimo priėmimo nepraėjo trys metai, teismas pagrįstai pratęsė šį terminą dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovė objektyviai negalėjo anksčiau sužinoti kas priėmė palikimą ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į apeliantę.
Iš papildomai pateiktos paveldėjimo bylos Nr.149/2013 dokumentų matyti, kad G. B. kreipėsi pareiškimu į Pakruojo rajono notarų biurą 2013 m. spalio 29 d. dėl sutuoktinio J. B. palikimo priėmimo ir pareiškime nurodė, kad nepageidauja sudaryti paveldimo turto apyrašo (b.l.40, t.4). 2013 m. lapkričio 18 d. G. B. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į paveldimą J. B. turtą - ½ dalį negyvenamosios patalpos- Garažo bokso (Daiktas 1); ½ dalį žemės sklypo un. Nr. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2).
Įstatyme nėra reglamentuota, kokia forma kreditorius turi pranešti įpėdiniams per tris mėnesius, kai palikimą priėmęs asmuo iš viešų duomenų nėra žinomas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepaneigta kreditoriaus teisė per nustatytą terminą pareikšti ieškinį teisme, nenurodant konkretaus įpėdinio. Taikant CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl palikėjo kreditorių pareigos per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, pripažintina, kad iškėlus bylą teisme ir ieškovui (atstovei) kaip kreditoriui byloje išreiškus žodinį reikalavimą teismo posėdyje 2013-10-15 (b.l. 113, t.2) dėl skolos mokėjimo pareigos perkėlimo įpėdiniams, galima vertinti kaip kreditoriaus CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme iki J. B. mirties, jo pakartotinis prašymas prieš 2014-04-10 teismo posėdį G. B. įtraukti atsakove kaip J. B. teisių perėmėją yra laikoma tinkamais pareikštais reikalavimais priėmusiai palikimą įpėdinei. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo apie jos vyro sudarytą laidavimo sutartį laikytini nepagrįstais, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad ji už vyrą yra pasirašiusi pažymą dėl teismo šaukimo įteikimo (100 b. l., II t.). Nors laidavimo sutartis ir nepatvirtinta apeliantės parašu, vertintina, kad šis faktas apeliantei galėjo būti žinomas, nes pasirašydamas laidavimo sutartį J. B. patvirtino, kad jo sutuoktinė žino apie prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui nėra svarbus sutuoktinės pasirašymas laidavimo sutartyje, nes ieškovė nereikalauja skolos priteisimo iš atsakovės kaip iš solidariosios skolininkės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės G. B. ir pateikė teismui patirtas 350,44 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (33-34 b. l., IV t.). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės G. B..
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas ir jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos (į. k. 110067443) naudai 350,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.