Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B.-D. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B.-D. ieškinį solidariesiems atsakovams N. D., D. K., R. K., T. L., A. T., L. B. ir M. T. dėl nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B.-D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nusikalstamomis veikomis padarytos 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015-04-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-491/2015 D. K., R. K., T. L., A. T. nuteisti pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, o N. D. dar ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taip pat įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015-05-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-491/2015 L. B. ir M. T. nuteisti pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Baudžiamosiose bylose ji pripažinta nukentėjusiąja ir buvo pareiškusi iš viso 800 000 Lt (231 696,01 Eur) ieškinį jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau baigiamųjų kalbų metu, nurodžiusi, kad nori kaip galima greičiau pamiršti šį įvykį, ji (jau būdama pilnametė) šio ieškinio atsisakė. Teismas konstatavo, kad ji tokią teisę turi, ir ieškinio atsisakymą priėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti. Nutartimi konstatuota, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Nutartyje nurodyta, jog ieškovė pareiškė civilinį ieškinį tiems patiems asmenims, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir bylose, kuriose yra įsiteisėję nurodyti teismo sprendimai, t. y. nuosprendžiai baudžiamosiose bylose.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. B.-D. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog teismas, nagrinėjęs baudžiamąsias bylas, ieškinio atsisakymo klausimą išsprendė formaliai ir pažeisdamas CPK 140 straipsnio nuostatas, nes ji ieškinio atsisakymą išreiškė tik žodžiu baigiamųjų kalbų metu, teismas nebandė gauti jos civilinio ieškinio atsisakymo raštu, nesiaiškino, ar jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, nesvarstė ir nevertino, ar šis jos atsisakymas yra neprievartinis ir savanoriškas, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti duomenys, kad jai buvo daromas neteisėtas poveikis, ji keitė savo parodymus, turėjo sveikatos problemų, buvo jauno amžiaus. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių jai negali būti užkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė (apeliantė) baudžiamosiose bylose Nr. 1-13-491/2015 ir Nr. 1-68-491/2015 buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove ir atsakovams buvo pareiškusi iš viso 800 000 Lt (231 696,01 Eur) ieškinį jos patirtai neturtinei žalai, padarytai atsakovų nusikalstamomis veikomis, atlyginti. Teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovė atsisakė civilinio ieškinio nurodydama, jog jeigu būtų priteistas žalos atlyginimas, tai primintų jai patirtus įvykius, o ji nori kuo greičiau užmiršti prieš ją padarytas nusikalstamas veikas, atsiriboti ir laikosi požiūrio, kad pinigai neužgydys padarytų žaizdų. Ieškovės civilinio ieškinio atsisakymas užfiksuotas baudžiamosios bylos Nr. 1-13-491/2015 2015-02-23 teismo posėdžio protokole bei baudžiamosios bylos Nr. 1-68-491/2015 2015-04-21 teismo posėdžio protokole. Procese dalyvavo ir nukentėjusios advokatas S. L. Teismo 2015-04-30 ir 2015-05-21 nuosprendžiuose nurodyta, jog ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio, todėl atsisakymas priimtas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio minėtais nuosprendžiais nutrauktas, procesinis sprendimas įsiteisėjo. BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.Minėtų teisiamojo posėdžio protokolų ir nuosprendžių turinys įrodo, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė (apeliantė) pasinaudojo savo teise atsisakyti žalos atlyginimo iš kaltinamųjų / nuteistųjų.Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-517-177/2017).CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Apeliantei argumentuojant, jog baudžiamosiose bylose civilinio ieškinio atsisakė žodžiu, bet ne raštu, pažymėtina, jog CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga duoti ieškovui pasirašyti atsisakymo formą. Be to, apeliantė baudžiamajame procese buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl jai turėjo ir galėjo būti žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, tuo metu, kai atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, ieškovė buvo pilnametė. Teismas nustatė atsisakymo nuo ieškinio priežastis ir motyvus, taigi jį įvertino ir priėmė procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog civilinio ieškinio atsisakymas teismui nėra privalomas, tačiau vien tik išdėstyti abstraktūs teiginiai apie atsisakymo neprieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms ir viešajam interesui nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos civilinio ieškinio atsisakymas baudžiamojoje byloje neatitiko būtent šių kriterijų. Priešingai, teismas, nagrinėjęs baudžiamąsias bylas ir priėmęs jos ieškinio atsisakymą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių toks atsisakymas negalėtų būti priimtas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas teismui nagrinėti tapatų ginčą, t. y. ginčą dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė pareiškė tapatų civilinį ieškinį tiems patiems asmenims, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir papildo pirmosios instancijos teismo motyvus, jog yra įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Esant tokiai aplinkybei teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį.