- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- eI2-4905-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02975-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Adamonytės-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus, Vilniaus lopšelis-darželis „Gėlynas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Darželis) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. MĮPN-33 (toliau – ir Nutarimas), netenkinus šios reikalavimo, prašo atleisti pareiškėją nuo baudos pagal skundžiamą nutarimą mokėjimo arba sumažinti paskirtą baudą.
Nurodo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 12⁴ straipsnį, nes baudą už pažeidimą pareiškėjui skyrė praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3233-520/2021 m. nors ir tiesiogiai nepasakė, kad bauda pareiškėjui neturi būti skiriama suėjus nustatytam baudų skyrimo terminui, bet aiškiai atkreipė Tarnybos dėmesį į Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 (toliau – Aprašas) nuostatą, kad praėjus Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam baudų skyrimo terminui, byla yra nutraukiama. Be to, pagal susiformavusią LVAT praktiką, termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime darbo negaliojančią.
Pažymi, kad Tarnyba neįgyvendino įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytų įpareigojimų priimti individualų teisės aktą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus. Mano, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija, kad visi asmenys susirgo vienu ligos inkubaciniu periodu – 2018 m. rugpjūčio 11–13 dienomis ir visi šie susirgę asmenys 2018 m. rugpjūčio 9–10 dienomis lankė darželį, t. y. valgė maistą, pagamintą tame pačiame maisto tvarkymo subjekte – Darželio maisto tvarkymo skyriuje pagamintus patiekalus. Pažymi, kad Tarnyba 2018 m. atlikusi patikrinimus jokių salmonelės bakterijų Darželyje nerado, o patalpos buvo išvalytos ir dezinfekuotos. Todėl mano, kad pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už salmoneliozės protrūkį. Teigia, jog labai tikėtina, jog vaikai salmonelės bakterijomis užsikrėtė ne Darželyje. Pirmieji vaikai susirgo savaitgalį, o vaikų tėvai dalinosi informacija, kad tuo metu šventė šventes kavinėse. Mano, kad Tarnyba turėjo įvertinti informaciją, kad vaikai galėjo užsikrėsti ir kitose vietose.
Mano, kad Tarnyba nenustatė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes nustatė nesaugaus maisto faktą (viščiukų broilerių šlaunelės buvo pasibaigusio tinkamo vartoti termino), bet nenustatė jo patekimo į rinką (nesaugūs maisto produktai buvo utilizuoti). O dėl kitų pažeidimų – kryžminės taršos, peilių ženklinimo išaiškinimo, aptiktų auksinio stafilokoko ir koliforminių bakterijų – pažymi, kad nebuvo nustatytas nesaugaus maisto faktas, o ir atitinkamai tokio maisto patekimo į rinką faktas.
Pažymi, kad Tarnybos Darželyje aptiktos bakterijos – Staphylococcus eureus (auksinis stafilokokas) yra labai paplitusios bakterijos. Šią bakteriją nešioja didelis kiekis žmonių, bakterija plinta lengvai. Koliforminių bakterijų aptikimas ne visada laikytinas taršos rodikliu, koliforminės bakterijos yra normalios aplinkos gyventojai ir gan dažnai aptinkamos įvairiuose maisto produktuose. Teigia, jog tikėtina, kad koliformines bakterijas į savo grupes atsinešė patys vaikai. Todėl mano, kad pareiškėjas dėl auksinio stafilokoko ir koliforminių bakterijų radimo Darželyje negali būti laikomas atsakingu. Be to, šių bakterijų radimo faktas, pasak pareiškėjo, nepatvirtina, kad Darželyje dėl šių bakterijų galėjo kilti ir kilo salmoneliozės protrūkis.
Akcentuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 9–10 dienomis iš 50-52 Darželyje valgiusių pagamintą maistą vaikų, salmonelioze susirgo mažau nei 10 vaikų. O tai pasak pareiškėjo tik įrodo, kad už salmoneliozės protrūkį pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu.
Pažymi, kad 4 bakteriologiniuose tyrimuose nenurodyti tiriamųjų asmens kodai. Mano, kad tokiu būdu Tarnyba bando nuslėpti nepalankius duomenis.
Teigia, jog pareiškėjas turi būti atleidžiamas nuo baudos mokėjimo, nes nustatytus pažeidimus pareiškėjas pašalino ir ėmėsi priemonių, užkertančių kelią šiems pažeidimams kartotis ateityje. Be to, baudos skyrimas pareiškėjui yra visiškai neteisingas ir neproporcingas, nes Darželis yra išlaikomas iš savivaldybės biudžeto.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Tarnyba paskyrė baudą pareiškėjui nepraleisdama dviejų metų termino nuo pažeidimo padarymo dienos. Tarnyba priimdama ginčijamą nutarimą vykdė teismo įpareigojimą. Pažymi, kad jei Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas būtų priimtas, išnagrinėjus kitokias (netapačias) aplinkybes dėl pareiškėjo padaryto Maisto įstatymo pažeidimo, nei pateiktas administracinėje byloje Nr. eA-3233-520/2021, dėl kurių tarp pareiškėjo ir Tarnybos vyko teisminis ginčas, Tarnyba, atsižvelgusi į pažeidimo padarymo dieną ir Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą baudų skyrimo terminą, priimtų sprendimą neskirti baudos. Tačiau, tiek Tarnybos 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo, tiek 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo priėmimo atvejais pareiškėjo padaryto pažeidimo laikas, Tarnybos tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra tos pačios, t. y. savo turiniu tai yra ta pati administracinė byla. Be to, ne dėl Tarnybos kaltės Tarnybos 2019 m. nutarimo nagrinėjimo administraciniuose teismuose procesas tęsiasi du metus.
Pažymi, kad vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą, priėmė ginčijamą nutarimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus. Dar kartą išsamiai išnagrinėjo visą atlikto tyrimo medžiagą.
Atkreipia dėmesį, kad atlikto tyrimo dėl Darželio ugdytinių užsikrėtimo salmonelioze metu surinko visą reikalingą ir įmanomą surinkti informaciją, kurią išsamiai ištyrus ir įvertinus buvo priimtas Nutarimas dėl nustatyto Maisto įstatymo pažeidimo. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tokio atliekamo tyrimo specifiką, kad ne visais atvejais įmanoma absoliučiai tiksliai nustatyti užsikrėtimą salmonelioze nulėmusį konkretų maisto produktą, o dėl to ir jo vartojimo laiką. Pareiškėjo teiginiai dėl konkretaus galimo pažeidimo laiko ir konkretaus nesaugaus maisto neįvardijimo neturėtų būti vertinami kaip absoliutus reikalavimas Nutarimo dėl Maisto įstatymo pažeidimo surašymui. Salmoneliozės inkubacinis periodas užsikrėtus per maistą yra 8–36 val. Tai, kad salmoneliozės ligos inkubacinis periodas gali būti skirtingas ir pasireikšti užsikrėtusiems asmenims ne tuo pačiu laiku, šiomis bakterijomis užkrėstas maistas yra jau suvartotas, kurio dėl to nebeįmanoma ištirti, nereiškia, jog pareiškėjas gali pasinaudoti šiomis jam žinomomis aplinkybėmis, siekdamas išvengti atsakomybės už jo padarytą Maisto įstatymo pažeidimą.
Pažymi, kad salmonelioze užkrėstas maistas yra Darželyje suvalgytas, o patalpos – išvalytos ir dezinfekuotos, todėl salmonelės bakterijų galima maisto tvarkymo vietoje, kur buvo gaminamas jomis užkrėstas maistas, ir neberasti. Bet tai nereiškia, kad Darželyje toks užkrėstas maistas nebuvo patiektas vaikams.
Paaiškina, kad salmoneliozės inkubacinis periodas yra skirtingas, todėl teigti, kad visiems ja užsikrėtusiems susirgimams turėtų pasireikšti vienu metu, būtų klaidinga.
Pažymi, kad kiekvieno vaiko imuninė sistema yra individuali, todėl sakyti vienareikšmiškai, kad visi vaikai, valgę užterštą salmonelėmis maistą, vienodai susirgs, yra klaidinga. Be to, iš maistui naudojamos produktų partijos ne visas jo kiekis gali būti vienodai užkrėstas, todėl išlieka tikimybė, kad dali žmonių valgys ir užkrėstą maistą iš tokios partijos.
Pažymi, kad salmonelioze susirgo skirtingo amžiaus vaikai. Visi jie 2018 m. rugpjūčio 9–10 dienomis lankė Darželį ir valgė maistą, pagamintą Darželio maisto tvarkymo skyriuje. Salmoneliozės protrūkį, kilusį Darželyje, galėjo sukelti keli patiekalai ekspozicijos laikotarpiu pagaminti Darželio maisto tvarkymo skyriuje. 2018 m. rugpjūčio 9–10 dienomis vaikų maitinimui buvo gaminami ir vaikams valgyti tiekiami patiekalai su gyvūninės kilmės produktais maisto saugos atžvilgiu rizikingai užkrėsti Salmoella enterica bakterijomis (t. y. paukštienos ir patiekalai, kurių sudėtyje yra kiaušinių: mėsos maltinis, blynai, vištienos sultinys su skrebučiais, vištiena su daržovių troškiniu). Pareiškėjo teiginius apie girdėtas kalbas dėl neva kažkokiose Vilniaus kavinėse šventes šventusius pareiškėjo Darželį lankančius vaikus Tarnyba laiko nepagrįstais, siekiant nukreipti Tarnybos dėmesį nuo pareiškėjo, juo labiau, kad salmonelioze susirgo ne vienos grupės, o visų pareiškėjo grupių skirtingo amžiaus vaikai, visi lankę Darželį 2018 m. rugpjūčio 9–10 dienomis ir valgę ten maistą. Todėl mano, kad nelogiška, kad visų pareiškėjo Darželio grupių, skirtingo amžiaus vaikai ir tėvai kartu švęstų kažkokią šventę menamose kavinėse ar kitose vietose, kuriose, pareiškėjo teigimu, jie galėjo užsikrėsti salmonelioze.
Nurodo, kad 4 bakteriologiniuose tyrimuose nenurodyti tiriamųjų asmens kodai nesudarė pareiškėjui ir Tarnybai problemų identifikuoti konkrečius vaikus, susirgusius pareiškėjo Darželyje salmonelioze, todėl Tarnyba šių asmens duomenų neįrašymą laiko tik techninio pobūdžio klaida. Atkreipia dėmesį, kad tyrimą, pagal kurį priimtas ginčijamas nutarimas, vykdė pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) pateiktus duomenis apie 14 susirgusių vaikų.
Pažymi, kad ginčijamame nutarime aiškiai nustatytas nesaugaus maisto faktas ir jo patekimas į rinką, t. y. nurodyta Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtis. Nutarime nurodytas pareiškėjo padarytas Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo pateiktu nesaugiu maistu (salmonelės užkrėstu patiekalu), kurį jis pateikė į rinką (pateikė Darželio vaikams, kurie nuo šio nesaugaus maisto susirgo).
Pažymi, kad niekada nekaltino pareiškėjo dėl salmoneliozės protrūkio, kurį sukėlė auksinio stafilokoko ar kolimorfinės bakterijos. Auksinio stafilokoko ir kolimorfinės bakterijos skiriasi nuo salmoneliozės bakterijų ir negali sukelti salmoneliozės protrūkio.
Nurodo, kad pareiškėjui skirta minimali bauda 1 448 Eur. Mano, kad nėra pagrindų jos dar labiau mažinti ar visai jos neskirti. Pareiškėjo padaryti pažeidimai yra labai dideli ir rimti, t. y. padaryta žala ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatai, todėl mano, kad skirta bauda yra proporcinga.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį išnagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 13–21 d. užregistravo 7 pranešimus, gautus iš Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo ir Centro poliklinikos apie galbūt epidemiologiškai susietus Darželio auklėtinių susirgimus ūminėmis žarnyno infekcijomis. Asmenys susirgo 2018 m. rugpjūčio 11–13 d., 4 vaikai buvo hospitalizuoti, kiti susirgusieji – gydyti ambulatoriškai; 6 vaikams nustatyta pirminė diagnozė – gastroenteritas ir kolitas, nepatikslintos kilmės. Vienam vaikui nustatyta galutinė diagnozė – salmonelių sukeltas enteritas. Susirgę vaikai paskutinį kartą buvo Darželyje 2018 m. rugpjūčio 9–17 d. Taip pat 2018 m. rugsėjo 14 d. – lapkričio 19 d. buvo gauti dar 7 pranešimai apie Darželio auklėtinių susirgimus, visiems vaikams nustatyta galutinė diagnozė – salmoneliozė. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, laboratoriniam ištyrimui paimtuose maisto produktų mėginiuose ir nuoplovose salmonelių neaptikta, tačiau pažymėta, kad dažniausiai atliekant ūminių žarnyno infekcinių ligų protrūkių epidemiologinius tyrimus, protrūkį sukėlusio vartoto maisto likučių ir nebūna randama, kadangi epidemiologinis tyrimas pradedamas tik susiejus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie susirgusius asmenis, kai po užsikrėtimo būna praėjusios kelios dienos. Mėginyje, paimtame nuo grupės „Pakalnutė“ stalo įrankių (šakučių) buvo aptiktas Staphylococcus aureus, kuris gali rodyti, kad nesilaikoma asmens higienos taisyklių ir taip sudaromos sąlygos plisti mikroorganizmams kryžminės taršos būdu. Mėginyje nuo grupės „Ramunėlė“ indų (lėkščių) aptiktos koliforminės bakterijos. Koliforminės bakterijos vertinamos kaip indikatoriniai mikroorganizmai, kadangi jų nustatymas parodo fekalinį užterštumą. Šių bakterijų aptikimas aplinkoje taip pat patvirtina galimą higienos reikalavimų Darželyje nesilaikymą. Užkratas dažniausiai perduodamas per netinkamai kulinariškai paruoštą gyvulių bei paukščių mėsą, nesveikų karvių pieną, infekuotus kiaušinius. Kitais atvejais – apdorojant skerdieną salmoneles iš žarnyno į maistą galima pernešti kryžminės taršos metu: per įrankius, indus, pjaustymo lentas, stalus, o nuo žalios mėsos – užkrėsti pusfabrikačius bei gatavus produktus. Ligos protrūkiai dažnai kyla dėl netinkamo mėsos produktų kulinarinio paruošimo, jų laikymo ar realizavimo.
Nurodo, kad tarp Darželį lankiusių / dėl kitų priežasčių nelankiusių vaikų galėjo būti daugiau susirgimų. Taip pat išlieka tikimybė, kad tik dalis rizikingo patiekalo buvo užteršta ir ne visi vaikai suvartojo pakankamą užkrato dozę. Be to, kiekvieno vaiko imlumas infekcijai yra individualus.
Pažymi, kad NVSC tirdamas protrūkį Darželyje, pritaikė tik aprašomojo epidemiologinio tyrimo metodiką, kadangi atvejo – kontrolės tyrimo metodas negalėjo būti pritaikytas dėl sudėtingos komunikacijos su mažamečiais vaikais (vaikai negalėjo atsiminti kokie patiekalai buvo teikiami darželyje ir kuriuos patiekalus vartojo tikėtino užsikrėtimo metu), ikimokyklinio ugdymo įstaigos taip pat nėra įpareigotos fiksuoti ar kitaip registruoti vaikų maisto vartojimo ugdymo įstaigoje ypatumų.
Mano, kad visi vaikų susirgimai epidemiologiškai susiję ir kilo susirgusius vaikus siejančioje vietoje – Darželyje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime skundą prašo jį tenkinti.
Nurodo, kad visiškai palaiko pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, pritaria pozicijai, kad Tarnyba priėmė ginčijamą nutarimą praleidusi dviejų metų terminą, todėl bauda jam negali būti skirta.
Pažymi, kad Tarnyba netyrė galimybės, kad vaikai galėjo užsikrėsti ne darželyje, nors vaikai susirgimo metu tikrai nebuvo darželyje, be to, didelė dalis vaikų susirgo ne Tarnybos nurodomu metu. Taip pat palaiko pareiškėjos argumentus, jog Tarnybos nutarimas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija.
Mano, kad Tarnyba nenustatė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties.
Administracijos vertinimu, ginčijamas Nutarimas yra nepakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nėra pakankamai motyvuotas bei apskritai neaiškus ir nesuprantamas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovas, nustatęs kitus pažeidimus, nesusijusius su nesaugaus maisto pateikimu į rinką, turėjo spręsti dėl kitų Įstatymo nuostatų taikymo. Administracijos teigimu, Tarnyba nenustatė neabejotinos pareiškėjo atsakomybės dėl tokio protrūkio, netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl galimo kito susirgimo židinio. Be to, nepaneigtas ir faktas, kad nei vienas Darželio darbuotojas, kuris valgė Darželyje pagamintą maistą, salmonelioze neužsikrėtė. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka spręsti apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Atsakovas neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo, todėl Nutarimas turi būti panaikintas.
Teigia, kad atleidus pareiškėją nuo baudos mokėjimo ar bent jau skirtą baudą sumažinus, būtų geriau pasiekiami administracinės atsakomybės tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. MĮPN-33 „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjui Vilniaus lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) skirta 1 448 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba, pagal NVSC 2018 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą Nr. (10-13 16.3.3 E)35375 apie susirgimus žarnyno infekcijomis Darželyje, 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliko Darželio neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr. 69VMĮP-1654 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksuotas vaikų lankomumas nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat Patikrinimo akte užfiksuota, kad Darželyje neužtikrinama produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė (viščiukų broilerių šlaunelės, gamintojas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Romega“, kilmės šalis Lenkija, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. liepos 14 d., iš viso 1,285 kg; viščiukų broilerių šlaunelės, gamintojas UAB „Romega“, kilmės šalis Lenkija, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. liepos 7 d., iš viso 0,765 kg; viščiukų broilerių šlaunelės, gamintojas UAB „Romega“, kilmės šalis Lenkija, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. birželio 23 d., iš viso 0,685 kg), Darželyje neišvengiama kryžminės taršos (daržovės ir apdorota produkcija pjaustoma ant vieno stalo, nėra nurodyta, kad šie procesai atskirti laiko atžvilgiu, neaiškus peilių ženklinimas, peiliai ženklinti romėniškais skaitmenimis, tačiau nėra išaiškinimo). Patikrinimo metu paimti aplinkos mėginiai Salmonella, Staphylococcus aureus, Koliforminių bakterijų nustatymui (2018 m. rugpjūčio 17 d. Maisto / Pašarų valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. 69MTA-2048), rudų fasuotų kiaušinių, kilmės šalis Lietuva, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., mėginys Salmonella nustatymui (2018 m. rugpjūčio 17 d. Maisto/Pašarų valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. 69MTA-2050), atšaldytos kalakutienos krūtinėlės filė be odos ir kaulo, kilmės šalis Lenkija, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., mėginys Salmonella nustatymui (2018 m. rugpjūčio 17 d. Maisto / Pašarų valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. 69MTA-2049). Patikrinimo akte buvo teikti Darželiui nurodymai pašalinti nustatytus trūkumus, virtuvės darbuotojams neplanine tvarka pasitikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų ir atlikti dezinfekciją Darželio patalpose.
Atsižvelgiant į tai, Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-358 „Laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti rinkai, demonstruoti produktą (-us)“, kuriuo nuspręsta laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti rinkai, demonstruoti produktą, kol bus atliktas produkto (-ų) saugos įvertinimas ir gautos valstybinės produkto (-ų) saugos laboratorinių tyrimų išvados, bei 2018 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-359 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo nuspręsta uždrausti atitinkamų produktų (t. y. viščiukų broilerių šlauneles, gamintojas UAB „Romega“, kilmės šalis Lenkija, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. liepos 14 d., iš viso 1,285 kg; viščiukų broilerių šlaunelės, gamintojas UAB „Romega“, kilmės šalis Lenkija, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. liepos 7 d., iš viso 0,765 kg; viščiukų broilerių šlaunelės, gamintojas UAB „Romega“, kilmės šalis Lenkija, tinkamumo vartoti terminas iki 2018 m. birželio 23 d., iš viso 0,685 kg.) tiekimą rinkai.
Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. gavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimų protokolą Nr. 2-18/9955 B1 -15, kuriame nurodyta, kad mėginyje Nr. 12 aptiktos Auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus) bakterijos, o mėginyje Nr. 14 aptiktos Koliforminės bakterijos, Tyrimų protokolus Nr. 1-18/19638/1 M ir 1-18/19637/1-5 M, kuriuose nurodyta, kad ruduose kiaušiniuose L dydis ir atšaldytoje kalakutienos krūtinėlėje be odos ir kaulo Salmonella neaptikta.
Tarnyboje 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas NVSC pranešimas Nr. (10-13 16.3.3 E)2- 36638 „Dėl salmoneliozės protrūkio Vilniaus lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini), kuriame nurodama, jog NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius 2018 m. rugpjūčio 16-21 d. užregistravo 7 pranešimus, gautus iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ir VšĮ Centro poliklinikos apie galimai epidemiologiškai susietus Darželio septynių auklėtinių susirgimus ūminėmis žarnyno infekcijomis. Pranešime taip pat nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21-27 d. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje buvo pateikta informacija, jog keturiems Darželį lankantiems vaikams išskirtos Salmonella bakterijos.
Darželyje 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo pakartotinai paimti 10 aplinkos mėginių Staphylococcus ir Koliforminėms bakterijoms nustatyti (Maisto / Pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. 69MTA-2172).
Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimų protokolą Nr. 2-18/10272 B1-10, kuriame nurodyta, kad mėginyje Nr. 6 aptiktos Auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus) bakterijos.
NVSC 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (10-13 16.3.3 E)2-39876 „Dėl salmoneliozės protrūkio Vilniaus lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) (apibendrinimas)“ informavo Tarnybą, kad, be kita ko, epidemiologinio tyrimo metu iš viso užregistruota 14 susirgimų salmonelioze, hospitalizuoti 4 asmenys, kiti - gydyti ambulatoriškai, iš jų visi ištirti bakterioloiziškai, 10 iš jų klinikinės medžiagos išskirtos Salmonella bakterijų kultūros.
Tarnybos vyriausioji specialistė 2018 m. gruodžio 19 d. surašė pareiškėjui Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-42 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad Darželis pateikė rinkai nesaugų maisto produktą. Nukentėjo 14 vaikų. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, NVSC specialistų nuomone, salmoneliozės protrūkį, kilusį Darželyje, galėjo sukelti keli patiekalai ekspozicijos laikotarpiu pagaminti Darželio maisto tvarkymo skyriuje. Konstatuota, kad produktai neatitiko saugą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a ir b punktų, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, ir tuo Darželis pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Tarnybos Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo nuostatomis, posėdyje išnagrinėjo bylą pagal Tarnybos Protokolą bei vadovaudamasi Įstatymo 122 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsnio 2 dalimi ir 125 straipsnio 1 dalimi priėmė 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. MĮPN-68 „Byloje „Dėl Vilniaus lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo, be kita ko, nutarė Darželiui už Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti 2 948 Eur baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3982-596/2019 pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies. Panaikino Tarnybos 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. MĮPN-68 „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ bei įpareigojo Tarnybą priimti individualų teisės aktą, atitinkantį VAĮ reikalavimus. LVAT 2021 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3233-520/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Tarnybos Komisija, vadovaudamasi Maisto įstatymo 12² straipsnio 5 dalimi, 12³ straipsnio 2 dalimi 12⁵ straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo, be kita ko, nutarė Darželiui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti 1 448 Eur baudą.
Nutarime, be kita ko, konstatuota, kad epidemiologinio tyrimo metu Darželyje iš viso užregistruota 14 susirgimų salmonelioze. Protrūkis apėmė visas Darželio grupes, sirgo skirtingo amžiaus vaikai. Visus atvejus sieja užkrečiamosios ligos perdavimo veiksnys - maistas, pagamintas viename maisto tvarkymo subjekte – Darželio maisto tvarkymo skyriuje, užkrečiamosios ligos ekspozicijos laikas, visiems nustatytas vienodas sukėlėjas – Salmonella enterica bakterijos (porūšis enterica, serotipas - Enteritidis). Dėl Darželio neatsargaus elgesio tvarkant maistą neužtikrinama produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė; Darželyje neišvengiama kryžminės taršos (daržovės ir apdorota produkcija pjaustoma ant vieno stalo, nėra nurodyta, kad šie procesai atskirti laiko atžvilgiu, neaiškus peilių ženklinimas, peiliai ženklinti romėniškais skaitmenimis, tačiau nėra išaiškinimo). Aplinkos plovinių mėginiuose ant Darželio grupės „Pakalnutės“ šakučių aptiktos Auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus) bakterijos, ant Darželio grupės „Ramunėlė“ lėkščių aptiktos Koliforminės bakterijos; pakartojus plovinių mėginius nuo paviršių ant Darželio grupės „Pakalnutės“ auklėtojos padėjėjos rankų aptiktos Auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus) bakterijos. Tai galimai įtakojo salmoneliozės protrūkio atsiradimą Darželyje. Tai neatitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas p. 319) 11 priedo IX skyriaus 3 dalies, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. Įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (toliau - Higienos norma), 17 ir 29 punktų reikalavimų, ir tuo buvo pažeista Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto bei Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punktų reikalavimai.
Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu ir skundžia jį teismui.
Maisto įstatymo (2015 m. liepos 1 d. redakcija galiojusi iki 2019 m. birželio 5 d.) 12⁴ straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimų pažeidimo nustatymo, o jeigu toks pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.
Maisto įstatymo (2019 m. birželio 6 d. akto redakcija) 12⁴ straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 12⁴ straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pagal Maisto įstatymo 12⁵ straipsnio 1 dalį, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 2–4 dalyse nustatyta, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai dėl šio įstatymo pažeidimų surašo protokolus; apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti; išnagrinėjusi bylą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Maisto įstatymo 12⁴ straipsnį yra konstatavęs, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-558-822/2018).
Iš bylos medžiagos matyti, jog Tarnybos vyriausioji specialistė 2018 m. gruodžio 19 d. surašė pareiškėjui Maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-42, o 2019 m. gegužės 28 d. Tarnyba nutarimu Nr. MĮPN-68 paskyrė baudą už tai, kad jis pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui iniciavus teisminį ginčą Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyta senaties termino eiga pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3982-595/2019 sustojo, o atsinaujino 2021 m. birželio 23 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3233-520/2021 priėmus galutinę nutartį. Ginčijamas nutarimas priimtas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nagrinėjamu atveju taikytinas įstatyminis reglamentavimas numatytas Maisto įstatymo (2015 m. liepos 1 d. redakcija galiojusi iki 2019 m. birželio 5 d.) 12⁴ straipsnyje, o atsižvelgus į tai, kad pažeidimu buvo pakenkta vartotojo sveikatai, konstatuotina, kad pareiškėjui baudos skyrimo termino trukmė nebuvo pasibaigusi. Nors pareiškėjas vadovaudamasis netinkama Maisto įstatymo redakcija teigia, kad skiriant baudą buvo praleistas 2 metų terminas, tačiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju net ir 2 metų baudos skyrimo terminas nebuvo pasibaigęs. Dėl ko priešingi šiuo klausimu skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi.
Maisto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. redakcija galiojusi pažeidimo metu) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienas iš šio įstatymo tikslų – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus. Šiame įstatyme numatytų tikslų užtikrinimui yra nustatyta valstybinė maisto kontrolė (Maisto įstatymo 11 straipsnis). Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai nustatyti Maisto įstatymo 4 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė taisyklė – į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais.
Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Šiuo atveju atsakovas Nutarimu pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį skyrė baudą nustatęs Maisto įstatymo 12² straipsnio 5 dalies taikymo sąlygas, t. y. maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 1 448 iki 11 584 eurų bauda.
Taigi, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta žala ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatai, t. y. 14 ligoniai, skirtingas Darželio grupes lankantys vaikai, kuriems buvo nustatyta ūmi žarnyno užkrečiamos ligos diagnozė – salmoneliozė, tas pats sukėlėjo serotipas – Enteritidis, 2018 m. rugpjūčio 9–10 dienomis Darželio valgykloje valgė patiekalus (paukštieną, mėsos maltinius, blynus, vištienos sultinį su skrebučiais, vištieną su daržovių troškiniu).
Pareiškėjo vertinimu, įrodymai nepatvirtina, kad buvo tiekiamas nesaugus maistas, Nutarimo išvados grindžiamos prielaidomis, netikrais faktais.
Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Šiuo atveju, pagal įrodinėjimo naštą tyrimo metu nustatytas aplinkybes paneigti teko pareiškėjui. Jis nei Komisijai, nei teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų atsakovės išvadas padarytas Nutarime. NVSC rašte pateikta išvada, kad įvertinus retrospektyviai atitiktų tyrimų duomenis, laboratorinius tyrimus spręstina, kad tarpusavyje epidemiologija susijusių laiko ir vietos požiūriu keturiolikos salmoneliozės atvejų atsiradimą ir išplitimą galėjo įtakoti Darželyje gaminti patiekalai 2018 m. rugpjūčio 9–10 d. valgyti Darželio valgykloje. Pagrindinis veiksnys - vaikams tiekta vištiena nebuvo tinkama vartoti, nes buvo pasibaigęs jos tinkamumo vartoti terminas, be to, nebuvo pakankamai termiškai apdorota. Kaip Tarnyba nustatė, temperatūros registravimo žurnale nenurodoma 2018 m. rugpjūčio 10 d. pagamintų karštų patiekalų (vištienos sultinys, vištiena su daržovių troškiniu) temperatūra ir trukmė. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino sąlygų saugių maisto produktų ruošimui, patikrino metu nustačius kryžminę taršos riziką.
Pagal Higienos normos HN 15:2005 19 punktą, paruoštas vartoti maistas turi nesusiliesti (per rankas, svarstykles, įrankius ir kitą inventorių) su šviežia mėsa, paukštiena, žuvimi, neplautais žaliais kiaušiniais ir kitais galimais taršos šaltiniais. Šiuo atveju Vilniaus VMVT 2018 m. rugpjūčio 17 d., atlikto patikrinimo metu nustatė, kad daržovės ir apdorota produkcija pjaustoma ant vieno stalo, nėra nurodyta, kad šie procesai atskirti laiko atžvilgiu, neaiškus augaliniams ir gyvūniniams produktams naudojamų peilių ženklinimas, peiliai ženklinti romėniškais skaitmenimis, tačiau nėra išaiškinimo, koks peilis kam naudojamas. Taigi, akivaizdu, kad tai neatitinka minėtos normos reikalavimų.
Nutarime konstatuota, kad šiuo atveju nustatytų neatitikimų visuma lėmė tai, kad kryžminės taršos rizika, taip pat galėjo įtakoti salmoneliozės protrūkio priežasčių atsiradimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė nustatytų pažeidimų.
Pabrėžtina, kad, remiantis viešai prieinama informacija, kryžminė tarša – tai įvairių mikroorganizmų (įskaitant ligas sukeliančių) ir nešvarumų pernešimas nuo nešvarių ant švarių paviršių, bakterijų ar nešvarumų perdavimas iš didesnės rizikos zonų į mažesnes. Jeigu kryžminė tarša nėra kontroliuojama atitinkamais būdais, įvairios bakterijos ir nešvarumai (kūno skysčiai ir kiti nemalonūs bei grėsmę keliantys mikroorganizmai) gali būti lengvai pernešami į kitas patalpas, kuriose jų neturėtų būti ar kur mažiausiai norėtume, kad jie būtų. Kryžminė tarša ir jos kontrolės priemonės labiausiai atsispindi maisto pramonėje ar sveikatos įstaigose, todėl nekontroliuojant ar netinkamai kontroliuojant kryžminę taršą, užteršimai, nešvarumai ir bakterijos gali sukelti infekcijas, ne higieniška aplinką ir negatyvias pasekmes sveikatai (https://qualitasprimum.com/svara-lt/kryzmine-tarsa-ka-deretu-zinoti-kiekvienam). Taigi, šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad Darželis neužtikrino saugų sąlygų maisto ruošimui. Akivaizdu, kad nustatytų neatitikčių visuma ir sąlygojo tai, kad valgykloje valgant karštus patiekalus (vištienos sultinį, vištieną su daržovių troškiniu ir kt.), salmonelioze užsikrėtė keturiolika vaikų, o kadangi maistą netinkamomis sąlygomis gamino pareiškėjas, tai tarp jos veiksmų ir žalos vaikų sveikatai nustatytas priežastinis ryšys. Šios išvados grindžiamos tyrimo medžiaga.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, kuris nustato Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, visuomenės sveikatos saugos pagrindus, 37 straipsnį, visuomenės sveikatos kontrolės, kuri apima šio straipsnio 2 dalyje išvardytus elementus, tarp jų – valstybinę maisto kontrolę, įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnį, viena iš NVSC funkcijų – pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę. Taigi, NVSC atlikti tyrimai pagal suteiktą jiems kompetenciją yra laikytini tinkamais įrodymais.
Maisto įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka maisto kontrolės institucija – Tarnyba (1 dalis), kuri ir tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas (2 dalis).
Pagal Maisto įstatymo 12⁵ straipsnio 1 dalį, Tarnyba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnyba. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai dėl šio įstatymo pažeidimų surašo protokolus (2 dalis). Apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti (3 dalis). Išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka (4 dalis).
Teismo vertinimu, Tarnybos Komisija, atsižvelgdama į patikrinimo metu surinktą medžiagą, taip pat į protokolą, remdamasi tyrimo rezultatais dėl galimos kryžminės taršos, t. y. virtuvėje naudotas inventorius (peilis) nebuvo paženklintas, įvertinusi NVSC 2018 m. rugpjūčio 17 d. gautame rašte pateiktą informaciją, kad keturiems hospitalizuotiems, dešimčiai gydytiems ambulatoriškai, vaikams buvo nustatyta salmoneliozė (sukėlėjas Enteretidis), t. y. remdamasi pagrįstai įvertinta duomenų visuma, t. y. retrospektyviniais tyrimais, laboratoriniais atsakymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą. Tuo tarpu, pareiškėjo argumentai, kad vaikai galėjo užsikrėsti kitur, ypač atsižvelgus į tai, kad užsikrėtę vaikai buvo ne iš vienos Darželio grupės, vertintinas kaip nepagrįstas jokiais tyrimui reikšmingais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti tyrimo metu surinktais įrodymais.
Be to, teismas pažymi, jog pareiškėjas patalpas buvo įpareigotas 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu dezinfekuoti, o tai nerodo, kad pareiškėjas savalaikiai atliko patalpų dezinfekciją. Šiuo atveju pareiškėjas pažeidimą padarė iki patalpų dezinfekavimo, todėl nesudaro pagrindo pareiškėją atleisti nuo baudos. Be to, tai, kad patalpos buvo dezinfekuotos, o nesaugūs produktai utilizuoti, nepaneigia byloje konstatuoto pažeidimo.
Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuota, kad Komisija įvertino visumą duomenų, t. y. visą pirmiau minėtą NVSC ir Tarnybos surinktą medžiagą, taip pat posėdyje dalyvavusių atstovų pasisakymus ir pateiktus duomenis, priėjo prie pagrįstų išvadų, jog pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ir jam, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skyrė minimalią baudą. Toks baudos paskyrimas yra proporcingas ir adekvatus padarytam pažeidimui.
Teismas prieina prie išvados, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.