Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-14 · Civilinė byla Nr. 2-1878/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-14
Bylos Nr.
2-1878/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta“
Kategorijos
  • 127.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1878/2011Procesinio sprendimo kategorija: 127.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas patvirtinti restruktūrizavimo planą uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-334-513/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir restruktūrizavimo procedūromis.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su restruktūrizavimo plano tvirtinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovui UAB „Lijasta“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Restus“.

UAB „Restus“ įgaliotas asmuo prašė patvirtinti patikslintą kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, kurių finansiniai reikalavimai buvo nustatyti ir/ar patikslinti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais po restruktūrizavimo plano pateikimo teismui, taip pat tuos, kuriuos patikslino kreditoriai, iš viso – 3 375 354,61 Lt. Taip pat prašė patvirtinti restruktūrizavimo planą, pateiktą teismui 2010 m. balandžio 30 d. kartu su 2010 m. balandžio 29 d. kreditorių pritarimu ir 2010 m. balandžio 23 d. akcininkų patvirtinimu. Prašyme nurodė, jog kreditorių susirinkimas pripažino, kad pagal pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas, ir nutarė pritarti įmonės restruktūrizavimo planui. Plane numatyta sugrąžinti skolas kreditoriams, atkurti ilgalaikį mokumą, tapti konkurencinga įmone per 4 metus. Taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkimas administratoriaus kandidatūros restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui nepasiūlė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtino RUAB „Lijasta“ kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą netenkino. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas patvirtino, jog įmonė turi 3 257 177,25 Lt kreditorinių įsipareigojimų, restruktūrizavimo planas sudarytas 2009–2013 metams, tačiau skolos kreditoriams padidėjo 130 587,36 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad tokia padėtis yra žinoma kreditoriams, be to byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turi lėšų (ūkinės komercinės veiklos pelno) padidintiems kreditorių reikalavimams padengti. Teismas pabrėžė, kad restruktūrizavimo plane nėra nurodyta, jog nenumatytų nuostolių atveju trūkstant lėšų bendrovė bus priversta tikslinti restruktūrizavimo planą ir šias sumas įtraukti į mokėjimus. Teismas įpareigojo RUAB „Lijasta“ ir jo administratorių UAB „Restus“ pateikti patikslintą ir papildytą restruktūrizavimo planą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir nurodė, kad nepateikus pakeisto ir patikslinto restruktūrizavimo plano nustatytu terminu restruktūrizavimo byla bus nutraukta.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Lijasta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti RUAB „Lijasta“ restruktūrizavimo planą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad restruktūrizavimo plane nenurodyta, jog nenumatytų nuostolių atveju trūkstant lėšų bendrovė bus priversta tikslinti restruktūrizavimo planą. Tai yra nurodyta restruktūrizavimo plano 3 punkte. Dėl šios priežasties restruktūrizavimo planas atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – IRĮ) 13 straipsnyje nurodytus restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus. Be to pagal restruktūrizavimo planą RUAB „Lijasta“ turės pakankamai lėšų nenumatytų nuostolių dengimui.

2) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad esama padėtis dėl padidėjusių nuostolių žinoma kreditoriams. Bendrovė neprivalo pasirašytinai teikti kreditoriams duomenis apie nuostolių padidėjimą. Kiekvienas kreditorius turi teisę reikalauti tokių duomenų ir pareikalavęs tokius duomenis gautų. Kreditoriai patys privalo domėtis restruktūrizavimo bylos eiga.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vieno mėnesio terminą nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti patikslintą restruktūrizavimo planą. Vieno mėnesio terminas yra per trumpas patikslinti restruktūrizavimo planą, nes šio plano svarstymas ir tvirtinimas yra sudėtinga procedūra. Atsakovas turi daug kreditorių, dėl to patikslinto restruktūrizavimo plano svarstymas ir patikslinimas reikalauja daugiau laiko, nei skundžiamojoje nutartyje nustatytas 1 mėn. terminas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino restruktūrizuojamos įmonės administratoriaus prašymo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

2010 m. liepos 2 d. priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d. Iki tos dienos pradėtos restruktūrizavimo procedūros vykdytos pagal 2011 m. kovo 20 d. redakcijos ĮRĮ (toliau - ĮRĮ) nuostatas. Atsakovui UAB „Lijasta“ restruktūrizavimo byla iškelta 2009 m. rugsėjo 11 d., o 2010 m. sausio 20 d. nutartimi pratęsė terminą restruktūrizavimo planui pateikti iki 2010 m. vasario 22 d. Atsakovo restruktūrizavimo administratorius teismui padavė ĮRĮ reikalavimus atitinkantį restruktūrizavimo planą 2010 m. balandžio 30 d. Todėl nagrinėjant klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo yra taikomas ĮRĮ, o ne naujojo ĮRĮ normos.

Teismo nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo be kita ko turi būti nurodyta įmonės restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui data, kreditorių reikalavimų pateikimo įmonės administratoriui terminai (ĮRĮ 7 str. 7 d. 3, 4 p.). Kreditorių pareiškimai dėl jų reikalavimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priimami tik iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą dienos (ĮRĮ 7 str. 8 d.).

Restruktūrizavimo planas rengiamas pagal parengtus metmenis. Restruktūrizavimo plano metmenys yra tam tikros gairės, kurių pagrindu vėliau yra ruošiamas įmonės restruktūrizavimo planas, kuriame jau detaliai aptariama tolesnė įmonės finansinės veiklos gerinimo struktūra ir priemonės. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, visų pirma, yra skirti ne teismui, o kreditoriams, sprendžiantiems apie siūlymą restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 4 str. 3 d.). Pagal metmenis parengtas įmonės restruktūrizavimo planas teikiamas svarstyti ir tvirtinti kreditoriams, kurių reikalavimus teismas yra patvirtinęs. Įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas ne tik kreditorių sąrašas pagal teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai (realūs kreditoriai), bet į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję (potencialūs kreditoriai) (ĮRĮ 13 str. 1 d. 9 p.). Restruktūrizavimo planas, kuris buvo svarstytas įmonės kreditorių susirinkime ir kuriam buvo pritarta, teikiamas tvirtinti teismui. Siekiant operatyvaus restruktūrizavimo proceso, ĮRĮ 15 straipsnio devintojoje dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo planas turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Jeigu restruktūrizavimo planas nustatytu laiku nepateikiamas arba teismas jo nepatvirtina, teismas priima sprendimą įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, turi nagrinėti, ar įmanoma pasiekti ĮRĮ keliamus tikslus, turi atsižvelgti į termino praleidimo priežastis, praleisto termino trukmę, patvirtinto restruktūrizavimo plano buvimą ar nebuvimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, t. y. ĮRĮ 15 straipsnio 8 dalies taikymu turi būti siekiama teisingo, protingo ir sąžiningo rezultato, visų kreditorių teisių ir interesų apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartis civ. byloje 2-442/2004; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1157/2010). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Tai lemia viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas turi būti operatyvus, nesudarant restruktūrizuojamai įmonei galimybių piktnaudžiauti procesu ir naudotis savo padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civ. byloje 2-820/2011).

Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių restruktūrizavimo plano tvirtinimas užtruks, teismas gali pratęsti šį terminą, jei jis dar nėra pasibaigęs, arba jį atnaujinti, jei terminas pasibaigė, nustatydamas konkretų terminą, per kurį turi būti paduotas tinkamai parengtas restruktūrizavimo planas (CPK 77, 78 str.). Ar priežastys, dėl kurių restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas tvirtinti teismui per ĮRĮ nustatytus terminus, yra svarbios ir ar yra pagrindas terminą atnaujinti ar pratęsti, sprendžiama įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokiomis priežastimis gali būti laikoma tai, kad pareikštas didelis kreditorinių reikalavimų skaičius, kreditoriniai reikalavimai kildinami iš sudėtingų teisinių santykių ir jie yra ginčijami, dėl ko gali užtrukti šių reikalavimų ir tuo pačiu restruktūrizavimo plano tvirtinimas, teismui nespėjus išspręsti plano tvirtinimo klausimą, pareiškiami nauji kreditoriniai reikalavimai ir jie yra patvirtinami, kreipiamasi į Europos Komisiją ĮRĮ 15 straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka, sprendžiami teisminiai ginčai dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrų ir pan.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 22 d. Įmonės restruktūrizavimo administratorius kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimui skirtą 4 mėnesių laikotarpį ir patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi pratęsė restruktūrizavimo plano pateikimo terminą iki 2010 m. vasario 22 d., o 2010 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino atsakovo kreditorinius reikalavimus bendrai 3 257 177,25 Lt sumai. Po šios nutarties įsiteisėjimo (ji nebuvo apskųsta apeliacine tvarka) atsakovo administratorius padavė teismui prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą, kurį 2010 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime svarstė kreditorių susirinkimas ir jam pritarė, tačiau priimtas nutarimas neatitiko ĮRĮ 15 straipsnio ketvirtosios dalies reikalavimų. Todėl įmonės restruktūrizavimo administratorius 2010 m. kovo 17 d. padavė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo atidėjimo iki tol, kol bus gautas įmonės kreditoriaus VSDFV pritarimas. Tačiau teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi prašymo netenkino, grąžino restruktūrizavimo planą ir administratoriui nustatė terminą iki 2010 m. gegužės 1 d. pateikti teismui restruktūrizavimo planą, patvirtintą kreditorių pagal ĮRĮ 15 straipsnio ketvirtosios dalies reikalavimus. Įmonės akcininkai, anksčiau nenutarę dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo dėl to, kad nebuvo kvorumo, 2010 m. balandžio 23 d. nutarimu pritarė pateiktam restruktūrizavimo plano projektui. 2010 m. balandžio 29 d. šiam projektui pritarė ir atsakovo kreditorių susirinkimas. 2010 m. balandžio 30 d. įmonės restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą, tačiau gavęs įmonės kreditoriaus prašymą dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl valstybės pagalbos atsakovui, ankstesnę nutartį dėl plano tvirtinimo panaikino, o 2010 m. liepos 13 d. nutartimi bylą sustabdė ir tik 2011 m. kovo 30 d. atnaujino sustabdytą bylą (t. 2, b.l. 49-104, 109-110, t. 3, b.l. 45). Per bylos sustabdymo laikotarpį restruktūrizuojamai įmonei buvo pateikti administratoriaus prašymai dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, atsižvelgiant į tai, kad gauti naujų kreditorių kreditoriniai reikalavimai, taip pat esamų kreditorių padidinti bei sumažinti reikalavimai. Dėl pateisinamų priežasčių užtrukus plano svarstymui ir esant padidėjusiam bendram įmonės kreditorinių reikalavimų dydžiui, teismas pagrįstai, visų pirma, išsprendė patikslintų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą ir tik po to, kai įsiteisės nutartis dėl kreditorinių reikalavimų, nutarė svarstyti klausimą dėl plano tvirtinimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, jog 12 410 Lt padidėjo atsakovo kreditoriaus Klaipėdos apskrities VMI kreditorinis reikalavimas, taip pat teisėtai atsižvelgė į tai, jog teisminiai ginčai dėl 123 179,29 Lt sumos priteisimo iš atsakovo yra išspręsti ir dėl to atsirado naujų įmonės kreditorių (t. 3, b.l. 66). Svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovo kreditoriai, kurių reikalavimus buvo patvirtinęs teismas, nebuvo informuoti apie kreditorinių reikalavimų padidėjimą. Be to, įmonės restruktūrizavimo planas parengtas 2009-2013 m. laikotarpiui, t. y. jau praėjo daugiau kaip trečdalis viso restruktūrizavimo procesui pagal parengtą planą laiko, šis planas dar nėra įgyvendinamas. Todėl yra pagrindas patikslinti anksčiau pateiktą restruktūrizavimo planą ir teikti teismui naujai parengtą restruktūrizavimo planą pagal esamus faktinius duomenis, kurie atitiktų realią situaciją. Tai labiau užtikrintų ne tik restruktūrizuojamos įmonės teises bei teisėtus interesus, bet ir įmonės realių kreditorių lygiateisiškumą.

Kolegija pabrėžia, kad teismui pateiktame restruktūrizavimo plano 3 punkte numatytas galimas susidariusių nuostolių dengimas siejamas su nenumatytais nuostoliais apskritai (ĮRĮ 13 str. 1 d. 13 p.), o ne su naujais kreditoriniais reikalavimais, t. y. naujais įmonės įsiskolinimais, kurie teismo patvirtinti jau po restruktūrizavimo plano svarstymo kreditorių susirinkime ir dalyvių susirinkime. Ši aplinkybė nebuvo svarstyta kreditorių susirinkime ir dalyvių susirinkime, taip pat nebuvo aptarta 2010 m. balandžio 30 d. teismui paduotame atsakovo restruktūrizavimo plane, taigi, ir nenumatytos priemonės papildomų kreditorinių reikalavimų tenkinimui (ĮRĮ 13 str. 1 d. 2, 8, 10, 11 p.). Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditoriniai, tarp jų ir nauji, reikalavimai, neapskųsta apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjusi. Todėl kreditorių susirinkime iš naujo svarstant įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, gali dalyvauti visi, tarp jų ir nauji, kreditoriai, kurių reikalavimus yra patvirtinęs atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas (ĮRĮ 15 str. 4 d.).

Apelianto argumentas, kad įmonė turės pakankamai lėšų nenumatytų nuostolių dengimui nepagrįstas įrodymais, todėl atmestinas (CPK 12, 178 str.).

Kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta apelianto atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vieno mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti patikslintą restruktūrizavimo planą. Įvertinus tai, kad restruktūrizavimo procesas, nors ir dėl pateisinamų priežasčių, užtruko, teismas pagrįstai nustatė pakankamai neilgą terminą naujai parengto plano pateikimui. Juo labiau, kad pagrindiniai restruktūrizavimo plano aspektai jau ne kartą buvo svarstyti. Įvertintina ir tai, kad plano svarstymas užtruko ir dėl paties apelianto paduoto atskirojo skundo, tokiu būdu nukeliant restruktūrizavimo plano parengimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai, tvirtindamas kreditorių patikslintus kreditorinius reikalavimus, netvirtino plano, o nutarė šį klausimą išspręsti praėjus nustatytam laikui po teismo nutarties dėl patikslintų kreditorinių reikalavimų įsiteisėjimo. Keisti ar naikinti įsiteisėjusios nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas