Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui S. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-25 Alytaus PN nuteistųjų patalynę ir rūbus vieną kartą per savaitę skalbia ir džiovina pataisos namų skalbykloje. KTP ir BI apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas kontroliuoja apatinių drabužių surinkimą ir išdalinimą nuteistiesiems. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždaroje zonoje, yra sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius dušinėje naudojimosi dušu metu. Alytaus PN yra įsigiję dubenis drabužių skalbimui ir 15 pastatomų išlankstomų džiovyklų rūbų džiovinimui.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šios normos reikalavimų laikomasi, vieno nuteistojo prausimosi laikas neribojamas.

Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos, jis vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per vieną mėnesį apskųsti pataisos namų pareigūnų veiksmus ar sprendimus, arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų jo laikymo sąlygų.

Alytaus PN administracija niekada nežemino nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniškai. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Į visus pareiškėjo skundus Alytaus PN administracija atsakė raštiškai.

Pareiškėjas du kartus kreipėsi į pataisos namų medikus: du kartus dėl danties skausmo ir vieną kartą dėl ŽIV testo, nes pats prisipažino vartojęs intraveninių narkotikų, du kartus dėl peršalimo ligų, visą laiką buvo skiriamas gydymas medikamentais. Buvo siūlytos psichiatro ir psichologo konsultacijos, tačiau pareiškėjas atsisakė.

Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl langų kameroje nebuvimo, nesudarytų sąlygų išsiskalbti asmeninius rūbus, dėl maudymosi duše laiko, dėl tikrinimo jam atsiųstų banderolių, mamos rašytų laiškų skaitymo, banderolių išdavimo terminų pažeidimo, dėl valgykloje gaminamo maisto blogos kokybės, neišdavimo antklodės užvalkalo, sulaužyto stalo kameroje, uždarymo į laikinojo sulaikymo kamerą Nr. 28, kurioje jam teko prabūti tris paras, nors pagal įstatymą jį turėjo nubausti ir paskirti į kitą kamerą per 24 valandas, neišvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį, dėl pirties patalpoje inventoriaus nebuvimo, dėl pasivaikščiojimų kiemeliuose sklindančio nemalonaus kvapo, dėl draudimo valgyti tiekiamą maistą iš savo lėkščių, dėl Alytaus PN administracijos atsakymų į pareiškėjo prašymus, nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie numato, jog atsakymas turi būti pateiktas per 20 darbo dienų, dėl tikimybės užkrėsti ŽIV arba AIDS virusu, nes kartu su juo gyvena infekuotieji minėtais virusais nuteistieji.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Byloje esančiais pateiktais įrodymais nustatyta, kad S. D. nuo 2014 m. spalio 17 d. periodiškai laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus PN kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 29, 44 (b.l. 32-33, 35, 121-122).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 29, vietoje langų buvo orlaidė.

Iš atsakovo 2016 m. sausio 8 d. pateikto Kauno apygardos administraciniam teismui rašto Nr. 8-322 „Dėl duomenų pateikimo“ (b.l. 118) matyti, kad Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeiti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kemerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusias Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Pagal pareiškėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Kitų objektyvių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą vietoje langų įrengiant orlaides, byloje nepateikta. Todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skunde teigė, jog nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius rūbus, duše maudytis galima 15 min., bet pareigūnai užsukdavo vandenį, todėl tekdavo muiluotą kūną šluostytis į rankšluostį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 20 d. prašymu, gautu Alytaus PN 2015 m. balandžio 20 d., reg. Nr. 97/1024 (b.l. 63) kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl duše vandens užsukimo po 15 min. nuo prausimosi pradžios bei nespėjimo išsiskalbti rūbus. Atsakovas 2015 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 8-7558 nurodė, kad būnantiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems sekmadieniais yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu, vienam nuteistajam prausimosi laikas teisės aktais nenustatytas. Pabrėžė, jog nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, apatiniai drabužiai yra skalbiami ir džiovinami vieną kartą per savaitę pataisos namų skalbykloje. Kamerų tipo patalpų dušinėje yra pakabintas veidrodis, yra nupirkta vonelės drabužių skalbimui ir 15 pastatomų išlankstomų drabužių džiovyklų (b.l. 62).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010), galiojusi ginčo laikotarpiu, kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 76:2010 68 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (HN 76:2010 64 p.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Teismas pažymi, jog minėti teisės aktai nereglamentuoja vienam nuteistajam prausimosi laiko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra patvirtintas nuteistųjų maudymosi duše grafikas, pagal kurį, kamerų tipo patalpose laikomi asmenys prausiasi po dušu kartą per savaitę - sekmadieniais (b.l. 74). Byloje pateiktos fotografijos patvirtina, jog kamerų tipo dušinėse nuteistieji gali naudotis vonelėmis drabužiams skalbti bei išlankstomomis drabužių džiovyklėmis – džiovinti išskalbtus rūbus (b.l. 70, 71). Alytaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr.1-25 buvo patvirtintas Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriuo įtvirtinta, jog nuteistųjų, bausmę atliekančių baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami ir džiovinami vieną kartą per savaitę pataisos namų skalbykloje (b.l. 62).

Pareiškėjas neneigia ir pats pripažįsta, kad jam buvo užtikrinama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis po šiltu dušu, todėl, konstatuotina, kad Alytaus PN administracijos veiksmai, užtikrinant galimybę pareiškėjui vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Minėtas ribojimas negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis žmogaus orumą ar viršijantis sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnai tikrindavo jam atsiųstose banderolėse mamos rašytus laiškus, atsiųstas banderoles išduoda per savaitę, nors turi perduoti per tris dienas nuo gavimo dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 24 d. prašymu, gautu Alytaus PN 2015 m. balandžio 27 d., reg. Nr. 97/1108 (b.l. 69) kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl jam mamos rašyto asmeniško laiško perskaitymo, o 2015 m. balandžio 30 d. prašymu, gautu Alytaus PN 2015 m. balandžio 30 d., reg. Nr. 97/1164 (b.l. 54) kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl pavėluotai įteikiamos banderolės su spauda. Atsakovas 2015 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 8-7068 nurodė, kad 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjo vardu gautas smulkusis paketas su spauda jo akivaizdoje buvo atidarytas ir patikrintas, ar jame nėra nuteistiesiems turėti draudžiamų kitų daiktų, išskyrus spaudą. Neaptikus pakete pašalinių daiktų, paketas pareiškėjui įteiktas asmeniškai pasirašant Nuteistųjų pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje (b.l. 68). Atsakovas 2015 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 8-7843 nurodė, jog pašto siuntiniai su spauda pareiškėjui įteikti 2015 m. balandžio 22 ir 30 d., nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio nuostatų (b.l. 53).

Nuteistųjų teisę susirašinėti, laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4/07-120 (toliau – Laiškų išsiuntimo ir įteikimo taisyklės).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 3 punkte, 74 straipsnio 3 punkte, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančių nuteistųjų teisė siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos (BVK 99 str. 3 d.). Šioje įstatymo normoje dėl nuteistųjų teisės gauti laiškus pataisos namų administracijai yra nustatyta pareiga – gautus laiškus įteikti nuteistiesiems ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo dienos.

Iš byloje pateiktos „Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės“ (b.l. 123-124) matyti, jog pareiškėjui siunčiamos banderolės, rūbai yra įteikti laiku, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punktas ir Laiškų išsiuntimo ir įteikimo taisyklių 12 punktas numato, kad nuteistiesiems įteikiamų laiškų turinys necenzūruojamas, t. y. nuteistajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti.

Pagal BVK 99 straipsnio 5 dalį nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti.

Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų apie jo gaunamų laiškų cenzūravimą. Pareiškėjui tik abstrakčiai nurodžius aplinkybes, jo argumentų pagrįstumas konkrečiu atveju negali būti patikrinamas.

Pareiškėjas skunde teigė, jog Alytaus PN valgykloje gaminamas maistas yra labai blogos kokybės, būnant kamerų tipo patalpose jam nebuvo leista valgyti tiekiamo maisto iš savo lėkščių, o pataisos namų išduodami indai yra blogos kokybės, t. y. blogai išplauti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 23 d. prašymu, gautu Alytaus PN 2015 m. balandžio 24 d., reg. Nr. 97/1100 (b.l. 58), kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl blogai išplautų indų. Atsakovas 2015 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 8-7890 nurodė, jog visi indai po plovimo yra plaunami ir valomi nuteistųjų valgyklos indų plovykloje, indų plovimui naudojamas specialus indų ploviklis, skirtas plauti indus. Pažymėjo, kad įmonės valgyklos vedėja įspėta atidžiau kontroliuoti indų plovyklos darbuotojų darbą, o indų plovyklos darbuotojai įspėti, kad atidžiau plautų indus (b.l. 57).

Alytaus PN nuteistųjų maitinimui naudojami plastikiniai dubenėliai bei puodeliai yra pagaminti iš tinkamo sąlyčiui su maisto produktais polipropileno. Puodeliai skirti sąlyčiui su kefyru, pienu, arbata, sultimis ir kitais gėrimais, o dubenėliai skirti sąlyčiui su karštais ir šaltais maisto produktais. Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo atitikties deklaracija patvirtina Alytaus PN naudojamų plastikinių puodelių ir plastikinių dubenėlių atitikimą teisės aktų reikalavimams (b.l. 152).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Byloje pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-118 pažeidimų dėl maitinimo Alytaus PN nenustatyta (b.l. 148-151). Kadangi byloje nėra duomenų dėl nustatytų minėtų reikalavimų pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl blogai plaunamų indų, blogos kokybės tiekiamo maisto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo neišduotas antklodės užvalkalas.

Higienos normos HN 76:2010 X skyriaus, reglamentuojančio laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų higieną, nuostatos numato, jog Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20] (63 p.).

Iš byloje pateiktos pareiškėjo aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelės matyti, jog teisės aktais nustatytą patalynės ir kito inventoriaus kiekį gavo, už gautus daiktus pasirašė, pretenzijų neturėjo (b.l. 125-126), ir nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas pažeidė minėtų aktų nuostatas ir tuo pačiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys dėl antklodės užvalkalo neišdavimo pažeidimo (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Pareiškėjas skunde teigė, kad atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 44, apie 1,5 mėnesio teko gyventi su sulaužytu stalu, nebuvo kur pasidėti maisto, parašyti laiškų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 14 d. prašymu, gautu Alytaus PN 2015 m. balandžio 15 d., reg. Nr. 97/108 (b.l. 41), kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl kamerų tipo patalpos kameroje Nr. 44 sulaužyto stalo. Atsakovas 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 8-6758 ir 2015 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 8-7416 nurodė, kad uždarosios zonos KTP-44 kameroje buvęs sugadintas stalviršis sutvarkytas, pakeistas kitu, tinkamu eksploatacijai (b.l. 40, 59). Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas anksčiau dėl minėtoje kameroje sulaužyto stalviršio būtų kreipęsis į atsakovą, todėl atmestinas jo teiginys, kad apie 1,5 mėnesio teko gyventi su sulaužytu stalu, nebuvo kur pasidėti maisto, parašyti laiškų.

Teismas pažymi, jog aukščiau paminėtų atsakovo atsakymų pareiškėjas neskundė BVK 183 straipsnyje numatyta tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

Pareiškėjas nerimauja, jog panaudojus smurtą prieš jį, gali būti užkrėstas ŽIV arba AIDS virusu, nes kartu su juo gyvena infekuotieji minėtais virusais nuteistieji.

BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 28 jam teko prabūti tris paras, nors pagal įstatymą jį turėjo nubausti ir paskirti į kitą kamerą per 24 valandas. Minėtas tris paras (laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 28) pareiškėjas nebuvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo laikymo laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 28 tris paras, nesuteiktos teisės pasivaikščioti kiemelyje 2015 m. liepos 24 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Alytaus PN priteisti 1000 Eur neturtinę žalą. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, 2015 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3918-406/2015. Akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo išnagrinėtas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3918-406/2015 (sprendimas įsiteisėjęs), todėl skundo aplinkybės dėl neturtinės žalos priteisimo dėl jo laikymo laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 28 tris paras, nesuteiktos teisės pasivaikščioti kiemelyje, šioje nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingos ir nenagrinėtinos. Teismas akcentuoja, kad skirtingas pareiškėjo žalos įvertinimas, nelaikytinas nauju skundo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS858-214/2010).

Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymus, nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie numato, jog atsakymas turi būti pateiktas per 20 darbo dienų.

Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog atsakovas nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie numato, jog atsakymas turi būti pateiktas per 20 darbo dienų (nenurodė į kokius jo prašymus atsakovas neatsakė per 20 darbo dienų), todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. jog atsakovas neatsakė į jo prašymus per 20 darbo dienų, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių tai patvirtinančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl Alytaus PN medikų blogo gydymo jis patyrė nervinius sutrikimus, depresiją, didelius skausmus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių S. D. nurodytas aplinkybes, jog dėl netinkamų sąlygų Alytaus PN būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas į Alytaus PN medikus kreipėsi dėl nemigos, tačiau psichiatro konsultacijos ir vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atsisakė (b.l. 86-100).

Kaip jau buvo minėta valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovų veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, buvo atlikti vadovaujantis minėtais ginčo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.