- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- A-463-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02912-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- I. N. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. N. V. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. SDPN-30-220825-00044 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. SDPN-30-220825-00045 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimai) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymą „Dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ji kreipėsi į atsakovą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki įsiteisės teismo sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1277-588/2022 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00142-2022-9) (toliau – ir Civilinė byla), tačiau atsakovo Sprendimais prašymas buvo netenkintas.
2.2. Atsakovui yra žinomas faktas, kad Inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-220209-00019, 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-220209-00020 (toliau – ir Savavališko statybos aktai), 2022 m. vasario 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-220209-00019, 2022 m. vasario 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-220209-00020, 2022 m. vasario 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-220209-00018 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) teisėtumas yra ginčijamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų Civilinėje byloje. Atsakovo Sprendimų priėmimas nėra susietas su minėtos Civilinės bylos procesu, nors šis civilinis procesas yra tiesiogiai susijęs su savavališkos statybos padarinių šalinimo termino pradžios ir pabaigos eiga. Atsakovo Sprendimais buvo užkirstas kelias pareiškėjai efektyviai ginti savo teises Civilinėje byloje įrodinėjant atsakovo priimtų Privalomųjų nurodymų teisėtumą, kadangi atsakovas, nepaisydamas teisinio ginčo dėl Privalomųjų nurodymų teisėtumo, toliau vykdo šių Privalomųjų nurodymų administracines procedūras, kurios yra susijusios su valstybės įgaliotos institucijos reikalavimu nugriauti statinius ir / ar jų dalis.
2.3. Atsakovas pareiškėjai neišaiškino Sprendimų apskundimo tvarkos. Sprendimai yra šabloniški, t. y. visų asmenų atžvilgiu priimtų sprendimų formos yra vienodos struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti aiškus, konkretus, pagrįstas teisės aktais, faktinės aplinkybės turi būti aiškios ir suprantamos, kad pareiškėjui būtų aišku kodėl institucijos atstovas priėmė vieno ar kitokio turinio atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju iš Sprendimų turinio nėra įmanoma suprasti, ko konkrečiai pareiškėja prašė, koks pareiškėjos prašymo turinys, kokie prašymo motyvai ir / ar priežastys pratęsti atitinkamą terminą, koks atsakovo Privalomųjų nurodymų turinys. Todėl Sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovo Sprendimuose nėra jokių pridedamų dokumentų, todėl pareiškėjai nebuvo galima suvokti administracinės procedūros apimties, kadangi nėra aiški administracinių procedūrų pradžia ir pabaiga bei faktinių aplinkybių vertinimo apimtis, nėra aišku, ar atsakovas suvokė Civilinės bylos susietumą su pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymu, ar šias faktines aplinkybes kaip nors vertino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Net ir žinant apie pareiškėjos inicijuotą civilinį ginčą, Inspekcijai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nesuteikia teisės šiuo pagrindu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Inspekcija turi teisę pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tik ypatingos situacijos atveju, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjos argumentas, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęsiamas, jeigu šio privalomojo nurodymo (ir / ar savavališkos statybos konstatavimo akto) teisėtumas apskųstas teismui, yra nepagrįstas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nutartimi Nr. e3K-7-114-469/2022, asmuo nesutinkantis su priimtu Inspekcijos sprendimu dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl to pateikęs skundą ar ieškinį teismui, o taip pat nusprendęs nevykdyti nurodymo kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje, gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios ir sustabdys tokio privalomojo nurodymo galiojimą.
4.3. Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą prašymą ir jame nurodytus argumentus bei Sprendimuose išdėstė motyvus, nurodė teisės normas, kurių pagrindu grindžiamas atsisakymas tenkinti prašymą. Sprendimuose aiškiai nurodyta, kad atmetimo motyvai yra tai, jog nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijai įstatymas nesuteikia teisės pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tuo pagrindu, jog asmuo kreipėsi į teismą bei ginčija priimtus administracinius aktus, įpareigojančius pašalinti savavališką statybą. Taip pat dėl šios priežasties pateikto prašymo nagrinėjimo procesas nesietinas su Civilinėje byloje vykstančiu procesu. Inspekcija pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, todėl priimtų Sprendimų naikinti nėra pagrindo.
4.4. Pareiškėjos argumentai, jog Sprendimai užkerta jai galimybę efektyviai ginti savo teises Civilinėje byloje, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Privalomieji nurodymai nėra perduoti vykdyti priverstinai ir nebus iki kol neįsiteisės procesinis sprendimas, kuriuo bus išspręstas ginčas dėl šių administracinių aktų teisėtumo. Pareiškėja nenurodo, kokios susijusios administracinės procedūros yra vykdomos, tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.
4.5. Priešingai nei pareiškėja teigia skunde, Sprendimuose yra nurodyta jų apskundimo tvarka, t. y. kad „Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka“.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos I. N. V. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias aplinkybes:
6.1. Inspekcijai atlikus pakartotinį patikrinimą vietoje, įvertinus pateiktus paaiškinimus, pateiktus papildomus dokumentus bei kitą Inspekcijos specialisto surinktą išsamią informaciją, 2021 m. gruodžio 17 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2681. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi apie 58,22 kv. m ploto poilsio paskirties pastatas, prie pastato iš rytų pusės pristatytos apie 17,54 kv. m ir iš vakarų pusės apie 18,14 kv. m ploto dengtos terasos. Poilsio paskirties pastatas tokios pat konfigūracijos ir išvaizdos kaip greta stovintys poilsio pastatai. Stogo danga – metalinių lakštų, sienos – apkaltos lentelėmis, pastatas atremtas ant betoninių stulpelių, langai – plastikiniai, durys – medinės. Terasos betoninių plytelių, jos yra dengtos plastikiniais banguotais lakštais pritvirtintais ant medinio karkaso, kuris yra atremtas ant terasos betoninių plytelių bordiūrų. Inspekcijos pareigūnai nustatė, kad nesudėtingasis poilsio paskirties pastatas yra pastatytas iki 1995 metų, 2007–2010 metais pakeista poilsio paskirties pastato stogo danga ir pakeisti langai, 2007–2010 metais prie poilsio paskirties pastato pastatytos dvi atviros dengtos terasos, nuo 2015 metų iki 2017 m. birželio 6 d. yra perstatyta pastato vakarinės pusės atvira dengta terasa. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, 2007–2010 metais savavališkai prie nesudėtingojo poilsio paskirties pastato rytinės pusės naujai pastatė apie 17,54 kv. m ploto I grupės nesudėtingąjį statinį – dengtą terasą, neturėdama privalomo supaprastinto nesudėtingojo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, 2015–2017 m. birželio 6 d. prie nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž adresu (duomenys neskelbtini), vakarinės pusės pastatė apie 18,14 kv. m ploto I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį dengtą terasą. Savavališka statyba užfiksuota Inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-220209-00019 ir Nr. SSA-30-220209-00020.
6.2. Inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. privalomaisiais nurodymais nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220209-00019 ir Nr. PNSD-30-220209-00020 pareikalauta, kad pareiškėja nevykdytų jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio, apie 18,14 kv. m ploto dengtos terasos, esančios vakarinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00019, ir nevykdytų jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio, apie 17,54 kv. m ploto dengtos terasos, esančios rytinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00020.
6.3. Privalomaisiais nurodymais pareikalauta iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. nugriauti nesudėtingąjį I grupės statinį, apie 18,14 kv. m ploto dengtą terasą, esančią vakarinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž, pusėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios statybos surašytas 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220209-00019 ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti nesudėtingąjį I grupės statinį, apie 17,54 kv. m ploto dengtą terasą, esančią rytinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž, pusėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios statybos surašytas 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220209-00020 ir sutvarkyti statybvietę.
6.4. Sprendimais pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą buvo netenkintas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, ir įvertinus pareiškėjos prašymo motyvus.
2. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 32 straipsnio, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2, 4, 5, 7 dalių nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
3. Teismas pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teisme pareiškėja įrodinėja, jog ginčo terasos neatitinka statinio sąvokos ir buvo įrengtos, atliekant paprastąjį jau esančio statinio remontą. Skundo administraciniame teisme pareiškėja negrindžia aplinkybėmis, jog, siekdama įteisinti savavališką statybą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų.
4. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos prašyme dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nurodytos priežastys nėra susijusios su procedūromis, kurių trukmė priklauso ne tik nuo pareiškėjos, bet ir kitų subjektų (pvz., valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų), susijusių su statybos įteisinimu) veiksmų. Nenustačius, jog egzistuoja kokios nors svarbios priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei pareiškėja negali daryti įtakos, nėra pagrindo pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino.
5. Teismas pažymėjo, kad skundo argumentai ir pareiškėjos atstovo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai buvo suprantamas Sprendimų turinys. Tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimuose nurodytos aplinkybės, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog Sprendimai yra neteisėti, priimti pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas. Konstatavęs, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.
III.
6. Pareiškėja I. N. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Teismo sprendime minimas „savavališkos statybos įteisinimo“ terminas ir / ar sąvoka nėra reglamentuota jokiame teisės akte, o tai pat nėra minima ir atsakovo Sprendimuose, kuriuose nėra nustatytas terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą arba terminas įteisinti savavališką statybą. Atsakovas privalomajame nurodyme nustatė 6 mėn. terminą nugriauti statinio atitinkamas dalis, todėl yra akivaizdu, kad šis atsakovo nustatytas terminas buvo siejamas tik su statinio dalių nugriovimu. Dėl šios priežasties teismas klaidingai aiškino termino pratęsimo galimybes, kurias siejo tik su statybos leidimo gavimo procedūromis.
12.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje svarbių priežasčių terminui pratęsti sąrašas nėra baigtinis, todėl atsakovas visais atvejais privalo individualų asmens prašymą spręsti ne tik pagal šį įstatymą, tačiau atsakovas privalo vadovautis Statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, atskirais atvejais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir VAĮ. Atsakovas turėjo įvertinti faktinę aplinkybe, kad ginčas dėl atsakovo privalomojo nurodymo Plungės apylinkės teisme nėra užbaigtas, todėl privalomojo nurodymo terminas turi būti siejamas ne formaliai nurodant Priežiūros įstatymo 14 straipsnį, tačiau atsižvelgiant į proceso kooperacijos, koncentracijos principus bei į teisingumo ir protingumo kriterijus taikant gero valstybės viešojo administravimo subjekto valdymo principus. Atsakovas turėjo įvertinti galimybę, kad bendrosios kompetencijos teismui panaikinus privalomuosius nurodymus, atsakovo Sprendimai nepratęsti pareiškėjai termino taptų niekiniais, todėl atsakovas, nustatydamas ir / ar pratęsdamas terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, turėjo atsižvelgti ir atitinkamai vertinti civilinį procesą, kuris yra tiesiogiai susijęs su atsakovo privalomųjų nurodymų vykdymo administraciniu procesu, kurį ateityje gali nulemti atitinkamas Plungės apylinkės teismo sprendimas.
12.3. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nepradėjo statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros, negalėjo būti lemiamu veiksniu nepripažinti jos teisės į termino pratęsimą. Pirmiausia, atsakovo privalomajame nurodyme net nėra nurodyta galimybė pareiškėjai gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau yra nurodytas vienintelis savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas – nugriauti statinio dalis. Statinio dalių nugriovimas yra tiesiogiai susijęs su būsimu Plungės apylinkės teismo sprendimu, todėl yra akivaizdu, kad atsakovas, nepratęsdamas termino, netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnį, kadangi termino nepratęsimas pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį suvaržė pareiškėjos teises gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį.
12.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atitinkamų nutarčių atskirais teiginiais. Iš teismo sprendimo nėra įmanoma nustatyti, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių aktualios dalys taikytinos konkrečiam pareiškėjos atvejui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Atsakovo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ginčui aktualiomis teisės normomis ir suformuota teismo praktika, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. SDPN-30-220825-00044 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. SDPN-30-220825-00045 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymą „Dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo“.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašyme nurodytos priežastys nėra susijusios su procedūromis, kurių trukmė priklauso ne tik nuo pareiškėjos, bet ir kitų subjektų (pvz., valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų), susijusių su statybos įteisinimu) veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Inspekcijos Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.
12. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje svarbių priežasčių terminui pratęsti sąrašas nėra baigtinis, atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčas dėl atsakovo Privalomųjų nurodymų Plungės apylinkės teisme nėra užbaigtas, o, bendrosios kompetencijos teismui panaikinus Privalomuosius nurodymus, atsakovo Sprendimai nepratęsti pareiškėjai termino jiems įvykdyti taptų niekiniais.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19.1. Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymu „nustatyta tvarka pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui, kadangi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1277-588/2022 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00142-2022-9) yra nepriimtas teismo sprendimas dėl atsakovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-02-09 Savavališkos statybos akto Nr.SSA-30-220209-00019, 2022-02-09 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-220209-00020, dėl 2022-02-09 privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-220209-00019, dėl 2022-02-09 privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-220209-00020, dėl 2022-02-09 privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-220209-00018 ir dėl 2022-02-09 privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-220209-00019. Prašau šį terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsti iki įsiteisės sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1277-588/2022 (teisminio proceso Nr.2-10-3-00142-2022-9)“.
19.4. Inspekcijos Sprendimai priimti, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, motyvuojant tuo, kad statytojo (pareiškėjos) 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašyme nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, nurodytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje savavališkos statybos padariniams pašalinti; prašyme nurodyti motyvai ir priežastys pratęsti terminą nėra susiję su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą.
15. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
16. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
17. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato procedūras, kurios gali būti atliekamos siekiant savavališkos statybos įteisinimo, t. y. asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
18. Pareiškėja savo 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymo negrindė Nutarties 22 punkte nurodytomis priežastimis, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., kai suėjo Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas, ji ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kad Civilinėje byloje, kurioje ginčijami Privalomieji nurodymai, būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas ginčijamų individualių administracinių aktų vykdymas, dėl ko būtų teisinis pagrindas nesiimti Privalomuosiuose nurodymuose nurodytų veiksmų juose nustatytais terminais. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymo dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.
19. Pažymėtina, kad tokios aptartų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos buvo laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-415/2020, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-415/2020).
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.