Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romano Klišausko,

atsakovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ bei 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pratęsti 2022 m. vasario 9 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomieji nurodymai) terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Inspekcijai atlikus pakartotiną patikrinimą vietoje, įvertinus pateiktus paaiškinimus, pateiktus papildomus dokumentus bei kitą Inspekcijos specialisto surinktą išsamią informaciją, 2021 m. gruodžio 17 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)

Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi apie 58,22 m² ploto poilsio paskirties pastatas, prie pastato iš rytų pusės pristatytos apie 17,54 m² ir iš vakarų pusės apie 18,14 m² ploto dengtos terasos. Poilsio paskirties pastatas tokios pat konfigūracijos ir išvaizdos kaip greta stovintys poilsio pastatai. Stogo danga - metalinių lakštų, sienos - apkaltos lentelėmis, pastatas atremtas ant betoninių stulpelių, langai - plastikiniai, durys - medinės. Terasos betoninių plytelių, jos yra dengtos plastikiniais banguotais lakštais pritvirtintais ant medinio karkaso, kuris yra atremtas ant terasos betoninių plytelių bordiūrų.

Inspekcijos pareigūnai nustatė, kad nesudėtingasis poilsio paskirties pastatas yra pastatytas iki 1995 metų, 2007 - 2010 metais pakeista poilsio paskirties pastato stogo danga ir pakeisti langai, 2007 - 2010 metais prie poilsio paskirties pastato pastatytos dvi atviros dengtos terasos, nuo 2015 metų iki 2017 m. birželio 6 d. yra perstatyta pastato vakarinės pusės atvira dengta terasa.

Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, 2007 – 2010 metais savavališkai prie nesudėtingojo poilsio paskirties pastato rytinės pusės naujai pastatė apie 17,54 m² ploto I grupės nesudėtingąjį statinį - dengtą terasą; neturėdama privalomo supaprastinto nesudėtingojo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, 2015 – 2017 m. birželio 6 d. prie nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž adresu (duomenys neskelbtini), vakarinės pusės pastatė apie 18,14 m² ploto I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį dengtą terasą.

Savavališka statyba užfiksuota Inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. Savavališkos statybos aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos 2022 m. vasario 9 d. Privalomaisiais nurodymais nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)pareikalauta, kad pareiškėja nevykdytų jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio, apie 18,14 m² ploto dengtos terasos, esančios vakarinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir nevykdytų jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio, apie 17,54 m² ploto dengtos terasos, esančios rytinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato pusėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai fiksuoti 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini).

Privalomaisiais nurodymais pareikalauta iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. nugriauti nesudėtingąjį I grupės statinį, apie 18,14 m² ploto dengtą terasą, esančią vakarinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž, pusėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios statybos surašytas 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti nesudėtingąjį I grupės statinį, apie 17,54 m² ploto dengtą terasą, esančią rytinėje nesudėtingojo poilsio paskirties pastato, sklypo plane pažymėto 1K1ž, pusėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios statybos surašytas 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Sprendimai (b. l. 4-11) patvirtina, jog pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą buvo netenkintas, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir įvertinus pareiškėjos prašymo motyvus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.

Administracinių teismų praktikoje nėra laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, ginčydamas savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, sudaro pagrindą nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o akcentuojama, kad teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020). Pažymėtina, kad šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, nėra saistomas atsakovo argumentų, dėl kurių jis pratęsė privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o privalo įvertinti, ar sprendžiant šį klausimą yra svarbios priežastys terminui pratęsti. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato procedūras, kurios gali būti atliekamos siekiant įteisinti savavališką statybą, t. y. asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Privalomojo nurodymo reikalavimą pareiškėja galėjo įgyvendinti dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014).

Bendrosios kompetencijos teisme pareiškėja įrodinėja, jog ginčo terasos neatitinka statinio sąvokos ir buvo įrengtos, atliekant paprastąjį jau esančio statinio remontą.

Skundo administraciniame teisme pareiškėja negrindžia aplinkybėmis, jog siekdama įteisinti savavališką statybą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų.

Darytina išvada, jog pareiškėjos prašyme dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nurodytos priežastys nėra susijusios su procedūromis, kurių trukmė priklauso ne tik nuo pareiškėjos, bet ir kitų subjektų (pvz., valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų), susijusių su statybos įteisinimu) veiksmų.

Kadangi nenustatyta, jog egzistuoja kokios nors svarbios priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių trukmei pareiškėjai negali daryti įtakos, Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimui pagrindo nėra.

Sprendimais pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą buvo netenkintas, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir įvertinus pareiškėjos prašymo motyvus, juose yra nurodyta jų apskundimo tvarka. Skundo argumentai ir pareiškėjos atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai buvo suprantamas Sprendimų turinys. Tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimuose nurodytos aplinkybės, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog Sprendimai yra neteisėti, priimti pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų nuostatas.

Kadangi nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai jiems panaikinti, jie laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl nenaikintini.

Konstatavus, jog Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.