- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- I1-3258-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00201-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3), atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 25–26) nurodė, kad jis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 82/04-1353 buvo nubaustas drausmine nuobauda uždraudžiant vieną mėnesį pirkti parduotuvėje maisto produktus. Pažymėjo, kad minėtą nutarimą jis skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris jo skundo netenkino, tačiau Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu minėtą nuobaudą panaikino kaip neteisėtą. Teigė, jog dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos jis 30 dienų negalėjo pirkti parduotuvėje maisto produktų ir kitų asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), nors jam, neįgaliam asmeniui, buvo būtina, be to, ilgą laiko tarpą jo asmens individualioje knygutėje buvo įrašas dėl minėto nubaudimo, taip pat sirgdamas (duomenys neskelbtini) negalėjo gamintis maisto pagal fiziologines mitybos normas. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, diskomfortą, orumo pažeminimą, nuolatinę baimę, nepatogumų, bendravimo sutrikimų, prarado pasitikėjimą. Šiai neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur.
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 14–17) nurodė, kad tam tikri teisių suvaržymai yra būdingi laisvės atėmimo bausmei. Sutiko, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 82/04-1353 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda uždraudžiant vieną mėnesį pirkti maisto produktus, kurią pareiškėjas buvo apskundęs Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris nuobaudą panaikino.
Pažymėjo, jog pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose buvo teikiamas maitinimas, o parduotuvės paslaugos suteikiamos kaip papildomas būtiniausių reikmenų apsipirkimas. Remiantis Marijampolės pataisos namų vyriausiosios specialistės-psichologės pažyma, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. į psichologą kreipęsis nebuvo, todėl, atsakovės atstovo įsitikinimu, vien priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindu neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala – tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Akcentavo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje, todėl nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 82/04-1353 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda uždraudžiant vieną mėnesį pirkti maisto produktus už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjui buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Marijampolės pataisos namų nutarimą paliko galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl minėtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-960-423/2020 jo skundą patenkino ir panaikino Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 82/04-1353 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimą „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“. Teismas konstatavo, kad Marijampolės pataisos namai, skirdami pareiškėjui nuobaudą, nesilaikė Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, 13 punkto, kuriame nurodyta, jog jei nuteistasis nesutinka su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, paimama jo tiriamoji medžiaga ir siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui, reikalavimų. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-960-423/2020 įsiteisėjo 2020 m. gegužės 12 d.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-960-423/2020 priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 82/04-1353 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dėl pareiškėjo buvo priimtas nepagrįstai, šių faktinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas iš naujo nebetirs, kadangi dėl jų ginčas yra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai ir kad pareiškėjas nuobaudą jau buvo atlikęs.
Teismui iš esmės nekyla abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo uždraudžiant pareiškėjui vieną mėnesį pirkti parduotuvėje maisto produktus, jis patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje egzistuoja visos viešajai valstybės atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo, kai jis vieną mėnesį negalėjo pirkti maisto produktų.
Pareiškėjas nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui yra nustatytas neįgalumas, jis vartoja medikamentus ištikus (duomenys neskelbtini) priepuoliams (b. l. 5, 6, 7, 8, 19).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, prilygstančių neturtinės žalos sąvokai. Vis dėlto teismas pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokių konkrečių maisto produktų ar kitų reikmenų norėjo įsigyti atlikdamas drausminę nuobaudą, tačiau negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai, o parduotuvės paslaugos suteikiamos kaip papildomas apsipirkimas būtiniausių reikmenų (b. l. 15), pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Pats pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad jis galėjo įsigyti higienos reikmenų ir kanceliarijos prekių, tačiau jam, neįgaliam asmeniui, buvo svarbu nusipirkti ir maisto prekių bei asmeninių daiktų (b. l. 25–26). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu keturis kartus apsipirko pataisos namų parduotuvėje, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. rugsėjo 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 21).
Teismo vertinimu, atmestini pareiškėjo argumentai, kad du šimtus devyniasdešimt dienų jo asmens individualioje knygutėje buvo įrašas dėl nubaudimo, jam apribojant galimybes, pvz., gauti papildomą pasimatymą, papildomų produktų įsigijimo ir kt., kadangi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos pareiškėjo teiginius. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta pareiškėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė ar psichologinė pagalba.
Pareiškėjas savo patirtą žalą įvertino 3 000 Eur suma.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą, taip pat, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.), o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.
Teismo vertinimu, Marijampolės pataisos namų direktoriui skiriant nuobaudą pareiškėjui akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo nebuvo nustatyta. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala. Be abejo, nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų. Tačiau atsižvelgtina ir į paties pareiškėjo elgesį, įvykio (2019 m. rugpjūčio 12 d. nuo pareiškėjo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, eidamas svyravo į šonus, todėl buvo sulaikytas ir atvestas pas budėtojus), dėl kurio buvo priimtas minėtas nutarimas, aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų padarinių pareiškėjo sveikatai, santykiams su aplinkiniais ar psichologinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą.
Atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. D. (A. D.) teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.