Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, V. M., D. U., S. A., D. A., E. A., atstovaujamai globėjos O. D., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja B. G. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas B. G., kaip įstatyminiai S. A. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį valdyti, naudotis, disponuoti.

Pareiškėja B. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo pareiškimą palaiko, paaiškino, kad S. A. ir B. A. buvo jos tėvai. (duomenys neskelbtini) tėvas mirė, (duomenys neskelbtini) mirė motina. Tėvai turėjo 5 vaikus: V. A. (pavardė po santuokos M.), D. A. (pavardė po santuokos U.), S. A., D. A., A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir po kurio mirties liko dukra E. A., atstovaujama globėjos O. D.. Po mirties nei tėvas, nei motina testamentų nepaliko. Mirus tėvui S. A., teisę paveldėti jo turtą turėjo jo sutuoktinė B. A., bei vaikai V. M., D. U., S. A., D. A., A. A., ir B. G., tačiau nė vienas tuo metu dėl palikimo priėmimo į notarų kontoras nesikreipė. Motina, jau būdama silpnos sveikatos, kreiptis į notarų kontorą taip pat atsisakė, visą tėvo palikimą perleisdama vaikams. Po tėvo S. A. mirties liko jam priklausantis turtas – pastatas arklidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais: pastatu – pašarų cechu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – veršide, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – galerija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – svarstyklėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai įrenginiai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja mirusio tėvo turtu naudojosi kaip savo, saugojo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo, kad ji po tėvo mirties jo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po tėvo mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė, nes nemanė, kad tai būtina, o palikimą priėmė faktiniu valdymu, tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.

Pareiškėjos B. G. atstovas advokatas Jonas Zenevičius pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad B. G. po tėvo S. A. mirties jo palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Paveldimu turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Po palikėjo mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė, jog palikimą priėmė praktiškai pradėjusi turtą valdyti, buvo įsitikinusi, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą.

Liudytojas T. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėja B. G. giminystės ryšiai nesieja, jie yra kaimynai. Pareiškėja ir jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mato kaip pareiškėja tvarkosi sodyboje, ten gyvena, bet artimai nebendrauja.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėja B. G. giminystės ryšiai nesieja, jie yra kaimynai. Pažįsta B. G. jau 15 metų, ji visą laiką gyveno kaimynystėje, pažinojo ir jos tėvus. Mato kaip pareiškėja tvarkosi sodyboje, visur švaru, tvarkinga. Po tėvo mirties pareiškėja liko gyventi sodyboje su dviem savo vaikais, mato kaip veža juos į mokyklą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, pareiškėjos B. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens E. A., atstovė globėja O. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, į teismo posėdį neatvyko, informuota tinkamai.

Suinteresuotas asmuo D. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo D. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai.

Suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai.

Suinteresuoto asmens pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. G. yra S. A. ir B. A. dukra, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. (duomenys neskelbtini) S. A. mirė, apie ką sprendžiama iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. (duomenys neskelbtini) mirė B. A., apie ką sprendžiama iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. S. A. ir B. A. turėjo 5 vaikus: V. M., D. U., S. A., D. A., A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir po kurio mirties liko dukra E. A., atstovaujama globėjos O. D..

Po S. A. mirties liko jam priklausantis turtas – pastatas arklidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais: pastatu – pašarų cechu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – veršide, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – galerija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – svarstyklėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai įrenginiai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad notaro biure nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į S. A. palikimą. S. A. nebuvo sudaręs testamento, o pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po tėvo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė.

Pareiškėjos B. G., liudytojų T. Ž. ir A. N. išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog B. G. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po tėvo mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis tėvo nuosavybės teise valdytu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių komunalinių paslaugų ir kitų mokesčių mokėjimas leidžia spręsti, kad B. G. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad B. G. po tėvo mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad B. G. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos B. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad B. G. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo S. A. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.