- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-329-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23808-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Civilinis ieškovas
- P. S.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Remiantis BK 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš A. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. naudai priteista 800 Eur neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019-06-07 apie 17.00 val., netoli (duomenys neskelbtini) esančio garažų masyvo, konflikto metu tyčia keliu vieną kartą spyrė nukentėjusiajam P. S. į tarpukojį, o pastarajam pradėjus gintis, sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių kumščiais į galvą, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti, A. M. jį vijosi ir spyrė kojomis bei sudavė rankomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių P. S. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu viso ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam P. S. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimus rankose ir kojose, taip nežymiai sutrikdė P. S. sveikatą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nuosprendį pakeisti: tenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nukentėjusysis nesutinka su teismo išvadomis, jog civilinis ieškinys dėl asmens patirtos turtinės žalos laikytinas neįrodytu, kadangi nebuvo pateikta žalą patvirtinančių įrodymų – kvitų, nuotraukų ir pan. Pažymi, kad nuteistasis jį stumdė, neleido atsikelti, nukentėjusiajam dėl suduotų smūgių pasipylė kraujas, jis buvo kruvinu veidu, suplyšo nukentėjusiojo sportinės šlepetės, nukrito kepurė, sudužo akiniai. Nurodo, kad yra 73 metų amžiaus, po įvykio laukė greitosios medicinos pagalbos, negalėjo padaryti sugadintų drabužių nuotraukų. Nukentėjusiojo vertinimu, teismas pažeidė civilinio ieškinio įrodinėjimo principus, nes įrodinėti dėl turtinės žalos padarymo ir jos dydžio tenka ieškovui ir atsakovui. Kadangi nuteistasis nepripažino savo kaltės, jis ieškinio ir nevertino. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neaptarė P. S. pateikto kvito už odontologo paslaugas ir dantų gydymą po sumušimo. Nurodo, jog kvitą iš specialisto, kuris suteikė nurodytas paslaugas nukentėjusiajam, pateikė teismui posėdžio metu, jis buvo prijungtas prie bylos, jeigu teismas šį kvitą atmetė, tai turėjo būti paminėta nuosprendyje.
4. Nukentėjusiojo vertinimu, teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, atmestinai įvertino neturtinės žalos priteisimo pagrindą ir dydį ir nenurodė motyvų, kodėl būtent 2 500 Eur mažiau, o 800 Eur labiau atitinka santykį tarp padarytos žalos ir nuteistojo asmenybės bei turtinės padėties. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino teismui, jog dėl patirtos traumos jam paūmėjo susirgimai, kuriais jis sirgo iki sumušimų. Nurodo, kad lankosi ir tebesigydo pas specialistus, jam suplanuota operacija Santaros klinikoje, iki sumušimo sveikata buvo patenkinama ir jokių operacijų suplanuota nebuvo, mano, kad toks sveikatos pablogėjimas yra tiesioginis sumušimų padarinys.
5. P. S. skunde taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai nepriteisė ir nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų. Nurodo, jog civilinis ieškinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu, išlaidas advokatui apmokėjo bankiniu pavedimu, šis pranešimas buvo pateiktas. Nukentėjusiojo manymu, 500 Eur dydžio suma advokato paslaugoms apmokėti už dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra akivaizdus, pakankamas ir teisėtas atlygis, kuris turėjo būti priteistas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras nukentėjusiojo skundą iš esmės palaikė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių toks skundas buvo paduotas. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu bei teismo išvadomis atsisakyti nukentėjusiojo atžvilgiu priteisti jo patirtą turtinę žalą bei procesines išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kitų klausimų nevertina.
8. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir tinkamai nustatė nukentėjusiojo atžvilgiu priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžiu, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas. Su apeliaciniu skundu nukentėjusysis pateikė advokato atstovavimo išlaidas pagrindžiantį kvitą, atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo A. M..
9. Iš byloje esančio nukentėjusiojo civilinio ieškinio (b.l. 33) turinio matyti, kad P. S. prašė priteisti 250 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir patirtų procesinių išlaidų atmestas ir iš A. M. P. S. priteista 800 Eur neturtinės žalos.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą konstatavo, kad 250 Eur dydžio nurodoma žala už vaistus ir sugadintus drabužius yra neįrodyta, pažymėjo, jog nukentėjusysis prie ieškinio nepridėjo jokių žalą patvirtinančių įrodymų, rūbų pirkimo kvitų, fotonuotraukų, vaistų pirkimo kvitų, nenurodyta, kokie vaistai buvo pirkti. Su tokiomis teismo išvadomis nesutiktina. Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog nepateikti duomenys trukdo nustatyti nukentėjusiojo patirtos žalos dydį, kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad teismo sprendimas visiškai nepriteisti turtinės žalos už nusikalstamos veikos metu sugadintus drabužius, suplyšusią avalynę nėra pagrįstas. Civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos priteisti žalos dydis turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau teismų praktikoje šis reikalavimas ne visais atvejais vertinamas griežtai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis Nr. 2K-300-699/2015). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimas).
12. Nukentėjusysis skunde ir civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl A. M. smurtinių veiksmų buvo sugadinti jo drabužiai, avalynė, byloje nustatyta, kad smurtinių veiksmų metu nukentėjusysis buvo stumdomas, buvo nukritęs ant žemės, sužeistas, kruvinas. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu A. M. nurodė, kad pastūmė nukentėjusįjį, jis nukrito, apsivertė, liudytojas S. D. nurodė, kad nukentėjusysis buvo kruvinas, jo veidas buvo sumuštas, liudytojas A. G. nurodė, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, vyriausiojo patrulio M. S., atvykusio į įvykio vietą, tarnybiniame pranešime nurodoma, kad P. S. buvo akivaizdžiai sumuštas, prakirsta nosis, sumušta galva ir veidas, kruvinos alkūnės (b. l. 4), specialisto paaiškinimų protokole nurodoma, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam pačiam griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimais paviršiais, tiek suduodant smūgius į šias sritis (b.l. 32). Įvykio vietoje buvo rasti nukentėjusiojo akiniai nuo saulės, kurių kojelės buvo sulankstytos, ant jų matomas smėlis (b. l. 15), todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis, kad įvykio metu asmens drabužiai ar sportbačiai buvo suplėšyti ir sutepti, sulaužyti akiniai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų priteisimas atitinka protingumo ir teisingumo principus. Vis dėlto, nukentėjusiojo prašomas priteisti dydis (200 Eur), atsižvelgiant į tai, kad rūbai, batai, akiniai nebuvo nauji, laikytinas neproporcingu, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas iš dalies ir už juos priteistinas 50 Eur turtinės žalos atlyginimas.
13. Kaip ir nurodyta aukščiau, teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieškinys, o jo turinys yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, vien asmens lakoniškas nurodymas apie jam nusikaltimu padarytą žalą nesant tą patvirtinančių duomenų negali būti pagrindu tokį prašymą tenkinti. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu pažymi, kad patyrė 50 Eur išlaidas vaistams. Iš civilinio ieškinio turinio nėra aišku, kokie vaistai buvo naudoti ir dėl kokios priežasties, iš byloje esančios specialisto išvados (b. l. 29) matyti, kad nukentėjusiajam rekomenduoti perrišimai pirminės sveikatos priežiūros centre, vaistai paskirti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, neįrodžius, jog dėl įvykio nukentėjusiajam buvo reikalingi vaistai ir jis turėjo išlaidų jiems, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
14. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu neaptarė jo pateikto kvito už dantų gydymą ir nepriteisė asmens patirtos žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl A. M. smūgio jam iškrito ir suskilo dantų protezas, teismui pateikė pažymą iš gydytojo, kad nukentėjusiajam 2019-07-11 buvo pagaminta nauja plokštelė, nes prieš tai naudota sulūžo nepataisomai, pacientas sumokėjo 200 Eur, šį prašymą teismas priėmė ir prijungė prie bylos, su pažyma susipažino ir nuteistasis A. M. bei jo gynėjas. Apygardos teismo vertinimu, vien tai, kad toks nukentėjusiojo prašymas nebuvo įformintas atskiru procesiniu dokumentu ir įtrauktas į civilinį ieškinį, kaip tai numato BPK 112 straipsnio 1 dalis, negali būti pagrindu jo netenkinti, kadangi nukentėjusiojo valia buvo aiškiai pareikšta ir padarytos žalos pagrindas ir dydis nurodyti byloje esančia pažyma. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo išlaidos, patirtos dėl dantų plokštelės keitimo, yra laikomos turtine žala, kilusia iš nuteistojo A. M. veiksmų, ir priteisiamos nukentėjusiojo naudai.
15. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su jo atžvilgiu priteistos neturtinės žalos dydžiu. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
16. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Specialisto išvados duomenimis, A. M. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai rankose ir kojose, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o teismų praktikoje dėl tokių eismo įvykio sukeltų pasekmių koks yra nustatytas šioje byloje – nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad dėl nusikalstamų A. M. veiksmų, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinius sužalojimus, skausmą bei nepatogumus, bet ir sukrėtimą, baimę, dvasinius išgyvenimus, tačiau konstatavo, jog civiliniu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (2 000 Eur) neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo atžvilgiu priteisė 800 Eur dydžio sumą. Apygardos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.
18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo atžvilgiu priteistą neturtinės žalos dydį, pažymi, jog dėl A. M. naudoto smurto, pablogėjo nukentėjusiojo sveikata, paūmėjo susirgimai, kuriais jis sirgo iki sumušimų, apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė ir teisingai įvertino nukentėjusiajam A. M. nusikalstama veika sukeltus padarinius, todėl konstatuotina, jog nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo padidinti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, priteista suma yra adekvati, atitinkanti teismų praktiką, proporcingumo ir protingumo reikalavimus. Kolegijos nuomone, duomenų patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp nukentėjusiojo sumušimo ir jo sveikatos pablogėjimo – byloje nėra, o vien tik deklaratyvaus nukentėjusiojo teigimo, nepakanka tokio ryšio konstatavimui.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis, prašydamas priteisti teisminio proceso metu patirtas atstovavimo išlaidas, nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių duomenų, tai, kad tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti, matyti iš bylos medžiagos, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė. Tačiau, nukentėjusysis kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui pateikė įrodymus: 2019-07-02 susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo, sąskaitą už paslaugas ir mokėjimą patvirtinantį kvitą, iš kurio matyti, kad P. S. už advokato paslaugas sumokėjo 500 Eur. Tokia išlaidų suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta, laikytina protingo dydžio, todėl turi būti nukentėjusiajam atlyginta.
20. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė pinigų priėmimo kvitą 150 Eur sumai už gynėjo dalyvavimą ir jo atstovavimą apeliacinėje instancijoje ir prašė šią sumą priteisti iš nukentėjusiojo. Toks prašymas, kaip negali būti patenkintas, nes priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, proceso dalyvių turėtos išlaidos iš dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo metu nukentėjusiojo asmens nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nuosprendžio dalį, kuria netenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos, pakeisti: nukentėjusiojo P. S. naudai priteisti 250 Eur turtinės žalos.
Priteisti iš A. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. naudai 500 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.