Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-02-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-1089-1246/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-14
Bylos Nr.
e2YT-1089-1246/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01799-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sanačinienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
L. N., V. E., T. V., O. N., N. Č., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-1089-1246/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01799-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 14 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys L. N., V. E., T. V., O. N., N. Č. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad J. E., gimusi (duomenys neskelbtini) priėmė visą savo sutuoktinio V. E. (V. E.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti; paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė visą savo močiutės J. E., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paliktą palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos seneliai yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini)ir J. E., gim. (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjos seneliai (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo trijų kambarių butą, bendro 66,58 kv. m. ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas pareiškėjos seneliams priklausė lygiomis dalimis, jie juo faktiškai disponavo dviese.

3. Santuokoje pareiškėjos seneliai susilaukė vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjos motina L. N. (iki santuokos – E.), (duomenys neskelbtini) gimė sunūs V. E., (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. V. (iki santuokos – E.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. N. (iki santuokos – E.), (duomenys neskelbtini) gimė sunūs A. E. (mirė (duomenys neskelbtini)), jo dukra yra N. Č. (iki santuokos – E.), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad jos senelių vaikai po to, kai sukūrė savo šeimas, pirmiau minėtame bute negyveno, išskyrus pareiškėjos motiną L. N., kuri gyvena su pareiškėja bute iki šiol. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad, gyvenant su savo seneliais jų bute, jie jai, kai ji dar buvo nepilnametė, ne kartą sakė, kad po jų mirties jiems priklausantis turtas turi atitekti jai.

4. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis V. E. ir po jo mirties liko palikimas, dėl kurio savo valią išreiškė pareiškėjos senelė J. E., kuri priėmė palikimą ir, nors buvo ligota, bet kiek galėjo prižiūrėjo butą, skyrė lėšas komunalinėms paslaugoms apmokėti. Pareiškėja, nors žinojo savo senelių valią, kad po jų mirties jų turtas turi atitekti pareiškėjai, po senelio mirties atsisakė priimti palikimą, kadangi tik prieš mėnesį iki senelio mirties jai sukako 18 metų, dėl savo teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimais ji manė, kad turės teisę paveldėti turtą, priklausantį jos seneliams tik tada, kai mirs jos senelis ir jos senelė, taip pat, kad palikimą po jos senelio mirties turi priimti jos senelė, o kai ji mirs, pareiškėjai atiteks visas turtas, kuris priklausė abiem seneliams.

5. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė J. E. ir po jos mirties liko palikimas – 3-jų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 66,58 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini)ir ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Po savo senelės J. E. mirties pareiškėja viena išreiškė valią priimti jos paliktą palikimą, savo aktyvais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti, rūpintis kaip savo anksčiau minėtu nekilnojamuoju turtu. Paminėtame paveldėtame bute pareiškėja nuolat gyveno esant gyviems jos seneliams ir po senelės mirties ji iki šiol, net pareiškėjai susituokus, gyvena ten pat kartu su savo šeima bei motina ir naudojasi ūkiniais pastatais. Pareiškėja, kuri tik prieš pusmetį iki senelės mirties tapo pilnametė, dėl savo teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimais teisės nustatyta tvarka teisiškai neįformino paveldėto turto po savo senelės mirties.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjos teigimu, jai pasikreipus į notarą, notarė atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja turi pateikti teismo patvirtintą juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent ji priėmė palikimą po savo senelės J. E. mirties. Pareiškėjai buvo išduotas liudijimas, kad notaro biure paveldėjimo byla po jos senelio V. E. mirties nepradėta.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo V. E. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytais faktais.

8. Suinteresuotas asmuo O. N. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytais faktais.

9. Suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytais faktais.

10. Suinteresuotas asmuo L. N. taip pat atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytais faktais.

11. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad tik nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, ir ji nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjų V. E. ir J. E. palikimų perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jų paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas nustatys, kad minėti palikimai buvo priimti faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja pareiškėjos prašymų tenkinimui.

12. Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra.

13. Suinteresuotas asmuo N. Č. (dokumentai įteikti pasirašytinai 2025 m. sausio 7 d.) atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos V. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos seneliai V. E. ir J. E., kurių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo trijų kambarių butą, bendro 66,58 kv. m. ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas pareiškėjos seneliams priklausė lygiomis dalimis, jie juo faktiškai disponavo dviese.

16. Pareiškėjos seneliai santuokos metu susilaukė penkių vaikų, kurie po to, kai sukūrė savo šeimas aukščiau paminėtame bute negyveno, išskyrus pareiškėjos motiną L. N., kuri gyvena su pareiškėja bute iki šiol.

17. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis V. E. ir po jo mirties liko palikimas, dėl kurio savo valią išreiškė pareiškėjos senelė J. E., kuri priėmė palikimą ir nors buvo ligota, bet kiek galėjo prižiūrėjo butą, skyrė lėšas komunalinėms paslaugoms apmokėti. Pareiškėjai pasikreipus į Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarę Mariją Miliūnienę, jai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas liudijimas, kad notaro biure paveldėjimo byla po jos senelio V. E. mirties nepradėta.

18. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė J. E. ir po jos mirties liko palikimas – 3-jų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 66,58 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Po savo senelės J. E. mirties pareiškėja viena išreiškė savo valią priimti jos paliktą palikimą, nors pareiškėjos senelė turėti penkis vaikus. Pareiškėja savo aktyvais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti, rūpintis kaip savo anksčiau minėtu nekilnojamuoju turtu. Minėtame bute pareiškėja gyveno tiek, esant seneliams gyviems, tiek po senelių mirties ir gyvena su savo šeima iki šiol.

19. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

20. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjos senelė J. E. po sutuoktinio V. E. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausančią pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto dalį, turtu rūpinosi, prižiūrėjo, skyrė lėšas komunalinėms paslaugoms apmokėti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. E. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir juo rūpintis juo kaip savo turtu, ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad L. N., V. E., T. V., O. N. (J. E. ir V. E. vaikai) neturi jokių pretenzijų į jų tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

22. Taigi, po mirusiojo V. E. mirties, turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais J. E. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

23. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjos senelė J. E. po sutuoktinio V. E. (pareiškėjos senelis) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

24. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas taip pat neįžvelgia pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėja po savo senelės J. E. mirties, faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą palikėjos nekilnojamąjį turtą, juo rūpinasi, prižiūri, naudojasi ūkiniais pastatais, moka mokesčius ir faktiškai viena juo disponuoja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po jos senelės J. E. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir juo rūpintis juo kaip savo turtu, ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad L. N. (J. E. ir V. E. dukra bei pareiškėjos motina), V. E. (J. E. ir V. E. sūnus bei pareiškėjos dėdė), T. V. (J. E. ir V. E. dukra bei pareiškėjos teta), O. N. (J. E. ir V. E. dukra bei pareiškėjos teta) neturi jokių pretenzijų į jų tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

25. Taigi, po mirusiosios J. E. mirties, turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais V. K. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

26. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja V. K. po senelės J. E. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti

27. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos V. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. E., gimusi (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio V. E., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), po senelės J. E., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Dovilė Sanačinienė