Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant A. P., jo atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei, nukentėjusiajam E. L., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Aškinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) A. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija – Vilniaus AVPK KPV Kelių patrulių rinktinė (KPR), nukentėjusysis - E. L.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas A. P. 2010-11-04 surašė ATP protokolą Nr. F 523917 už tai, kad šis 2010-11-04 8.26 val., Vilniuje, Goštauto-Vilniaus gatvių sankryžoje, vairuodamas dviratį Absoliute 3.0, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti dviračio, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ir jį sugadino, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 132 punkto reikalavimus (b.l.15-16).

Vilniaus AVPK KPV (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) 2010-11-08 nutarimu Nr. F 523917 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 131 str. 4 dalyje, padarymą skyrė 100 litų baudą (b.l.17).

Paaiškina, kad pareigūnai, nagrinėdami eismo įvykio aplinkybes, nepilnai ir nevisapusiškai išsiaiškino įvykio aplinkybes, neobjektyviai įvertino automobilio ir dviračio padėtis, neteisingai pritaikė KET normas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai jam paskyrė nuobaudą. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko neprivažiavus Goštauto - Vilniaus gatvių sankryžos, vienpusiame kelyje, susidedančiame iš keturių eismo juostų. Pareiškėjas dviračiu važiavo antrąja eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo juostos krašto. Kelias toje dalyje yra vienpusis, keturių eismo juostų. Pirmoje eismo juostoje, pareiškėjui iš dešinės, važiavo troleibusas Nr. 3. Eismas nebuvo intensyvus. Dviračių tako ar tinkamo kelkraščio pagal eismo kryptį minėtame kelyje nėra. Pareiškėjas važiavo kuo arčiau dešiniojo vidurinės juostos krašto, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Jam iš kairės niekas nevažiavo. Privažiuojant ištisinę liniją, skiriančią eismo juostas, staiga jam iš kairės į antrąją juostą ,,įkirto“ automobilis Audi Q7, vairuojamas E. L.. Automobiliui ,,įkirtus“ į antrąją eismo juostą, A. P. liko tarp nurodyto automobilio ir troleibuso. Matydamas netikėtai atsiradusią kliūtį ir padidintą pavojaus šaltinį, A. P. iš karto pradėjo stabdyti dviratį, siekdamas išvengti susidūrimo. Kadangi minėtas automobilis nepaliko vietos saugiam pravažiavimui tarp savęs ir troleibuso, o pareiškėjas nesuspėjo sustabdyti dviračio, jis atsitrenkė į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, kurį nudaužė. Po to, jis atsitrenkė į dešinėje buvusį troleibusą ir nukrito nuo dviračio už troleibuso galinio rato. Dėl šio įvykio jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjo teigimu, teismų praktika yra formuojama taip, kad visais atvejais, sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, turi būti nustatyta asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji puse, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviąją pusę sudaro: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė - psichinis santykis su padaryta veika ir padariniais. Sprendžiant asmens patraukimą atsakomybėn už ATPK 131 str. 4 d. nurodytą pažeidimą, visais atvejais būtina nustatyti, ar asmens padarytas KET pažeidimas gali būti pripažintas priežastimi, sukėlusia eismo įvykį.

Taigi, pareiškėjo teigimu, jis teisėtai važiavo vienpusio eismo vidurine eismo juosta, kadangi tame kelyje dviračio tako ar kelkraščio, pritaikyto važiuoti dviračiu nėra (KET 65 punktas). Iš eismo įvykio schemos matyti, kad A. P. laikėsi reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo juostos krašto. Jis neturėjo pareigos važiuoti pirmąja eismo juosta, kadangi ji yra skirta sukti į dešinę, o jis planavo važiuoti tiesiai, į Tilto gatvę. Pareiškėjas remiasi KET 106, 109 punktais ir nurodo, kad E. L. vairuojamas automobilis persirikiavo iš kairės į antrąją eismo juostą, kuria važiavo pareiškėjas. Manevrą jis atliko nesilaikydamas pareigos įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Dviratininkas yra eismo dalyvis. Automobilis dviračio atžvilgiu, įvertinus gabaritus ir masę, yra padidintas pavojaus šaltinis. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principu, santykyje su dviratininku, automobilio vairuotojas turi būti itin atidus.

Iš fotolentelių matyti, kad automobilis Audi Q7 stovi taip, kad galiniai jo ratai yra arčiau skiriamosios juostos, o priekiniai toliau. Pareiškėjo teigimu, tokia automobilio padėtis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad automobilis sustojo ką tik atlikęs manevrą, t.y. įvažiavęs iš kairės juostos į vidurinę. Nagrinėjamu atveju, E. L., atlikdamas manevrą, nebuvo atidus, jį atliko nesaugiai, nedavė kelio pareiškėjui, važiavusiam dešinėje, ta pačia kryptimi, tuo pažeidė KET 106, 109 punktų reikalavimus. Be to, jis pareiškėjui nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad šis galėtų saugiai pravažiuoti (KET 132 punktas).

Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis iki eismo įvykio važiavo Žaliuoju tiltu, padaręs dešinį posūkį, įvažiavo į Goštauto gatvę; kadangi jo tikslas buvo toliau važiuoti Tilto gatve, jis suko į kairę, jungiamoje dalyje, skirtoje pervažiuoti į Goštauto gatvę link Tilto gatvės, jis važiavo dešiniausia, t.y. pirmąja eismo juosta iš dviejų. Prieš įvažiuojant į Goštauto g. link Tilto g., jam degė raudonas šviesoforo signalas, tad jis laukė už 2-jo maršruto troleibuso. Tuo metu jis nukentėjusiojo vairuojamo Audi dar nematė. Užsidegus žaliam signalui, troleibusas, kiti automobiliai pajudėjo, bet spūsties nebuvo. Tuo metu nukentėjusiojo Audi buvo už kelių troleibusų pirmojoje eismo juostoje. Jo eismo juosta buvo tuščia ir jis drąsiai įvažiavo į Goštauto g. (link Tilto g.), kai iš trečios eismo juotos į jo 2-ją juostą įsuko Audi, kirsdamas ištisinę liniją, nes schemoje matosi, kad automobilis stovi skersas, ir užkirto jam kelią. Jis tuo metu buvo už 8-9 metrų nuo šio automobilio. Kai Audi sustojo prieš sekančio šviesoforo raudoną signalą, jis bandė stabdyti, bet kelio danga buvo šlapia ir jam neužteko atstumo sustoti (b.l.40-42).

Pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus (b.l.74-78).

Nukentėjusysis, apklaustas liudytoju, su skundu nesutiko, paaiškino, jog iki eismo įvykio važiavo Žaliuoju tiltu pačia kairiausia eismo juosta, darydamas dešinį posūkį, į Goštauto g. taip pat įsuko pačia kairiausia eismo juosta. Norėdamas įsukti į Goštauto g. link Tilto g., jungiamojoje dalyje važiavo antra eismo juosta, o iš šių eismo juostų į Goštauto g. link Tilto g. pagal gatvės ženklinimą galima įvažiuoti į 1-ą ir 2-ą eismo juostas. Nukentėjusysis teigė eismo juostos nekeitęs, įvažiavo į Goštauto g. (link Tilto g.) 2-ją eismo juostą, o dviratininkas, jei jis važiavo tvarkingai, turėjo įvažiuoti į 1-ją eismo juostą. Jis (nukentėjusysis) turėjo tikslą toliau važiuoti į Žygimantų g., važiavo iš paskos troleibuso ir dviratininko nematė. Toje vietoje (prieš sankryžą su Tilto g.) automobiliai 2 ir 3 eismo juosta visuomet važiuoja lėčiau, nei 1-ja. Stovėdamas eilėje, per galinio vaizdo veidrodėlį jis pamatė keistai besielgiantį dviratininką, jis tuomet buvo už jo automobilio tarp 1-os ir 2-os eismo juostų, nes, matyt, norėjo aplenkti spūstį, bet jam tai padaryti nepavyko ir jis užkliuvo ar tai už troleibuso, ar už jo (nukentėjusiojo) automobilio.

Nukentėjusiojo atstovė teigė, kad bylos įrodymai tvirtina, jog nukentėjusysis KET nepažeidė, jis iš 2-os eismo juostos jungiamojoje dalyje įvažiavo į Goštauto g. link Tilto g. 2-ją eismo juostą, kelio juostų nekeitė, tad turėjo pirmenybę pareiškėjo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarymą veikos, įtvirtintos ATPK 131 str. 4 dalyje, nustatančioje, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų (inter alia asmenų, vairuojančių dviračius- įterpta teisėjos) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

Šie pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su KET 132 punkto, nustatančio, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimų pažeidimu.

1) Eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Goštauto g. dalyje tarp Vienuolio g. ir sankryžos su Tilto, Vilniaus gatvėmis. Automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavaizduotas stovintis Goštauto gatvėje, priekiu į Vilniaus-Tilto-Goštauto gatvių sankryžą, antroje eismo juostoje (atskirtoje ištisinėmis linijomis; nuo automobilio galinės dalies iki brūkšninės linijos pradžios 2,2 m atstumas) iš keturių eismo juostų, kurių pločiai yra: pirmos – 3,8 m, antros – 3,0 m, trečios - 2,9 m, ketvirtos – 3,1 m. Audi automobilis priekine dalimi 16 metrų nutolęs nuo Vilniaus-Tilto-Goštauto gatvių sankryžos. Priekinė automobilio dalis yra 3,7 m atstumu nuo šaligatvio krašto, galinė dalis – 3,9 m atstumu nuo šaligatvio krašto. Dviratis Absoliute 3.0 buvo patrauktas iš įvykio vietos ant šaligatvio. Dviratis Absoliute 3.0 neapgadintas. Audi automobilio sugadintas dešinės pusės veidrodėlis, dešinės pusės priekinės durelės įbrėžtos, priekinis dešinės pusės sparnas įbrėžtas (b.l.20);

2) A. P. 2010-11-04 paaiškinimu, kad 2010-11-04, maždaug 8.00 val., jam priklausančiu dviračiu Fuji Absoliute 3.0 važiavo Goštauto gatve, tarp A.Vienuolio ir Vilniaus gatvių, link Tilto gatvės, antrosios eilės pakraščiu. Buvo apsiniaukę, kelio danga šlapia. Kadangi tiesiai važiuoti draudė raudonas šviesoforo signalas, maždaug 20 km/h greičiu jis artėjo prie antroje eilėje stovinčios mašinos kolonos pabaigos. Jis į Goštauto gatvę pasuko iš žiedo nuo Žaliojo tilto. A. P. buvo ką tik užsidegusi žalia šviesa, todėl prieš jį daugiau važiuojančių mašinų nebuvo, o pirmąja eile šalia jo važiavo 3 maršruto troleibusas. Važiuodamas, šone pastebėjo iš trečiosios eilės ketinantį persirikiuoti automobilį. Tačiau A. P., žinodamas, kad turi pirmumo teisę, važiavo toliau. Minėtas automobilis aplenkė, persirikiavo į antrąją eilę ir ėmė stabdyti. A. P. taip pat pradėjo stabdyti, tačiau dėl šlapios dangos vis tiek artėjo prie minėto automobilio. Kadangi pirmąja eile, šalia, važiavo troleibusas, A. P. apvažiuoti prieš jį sustojusios mašinos taip pat negalėjo. Kiek įmanoma sumažinęs greitį (maždaug iki 6-10 km/h), jis petimi kliudė dešinįjį automobilio veidrodėlį ir jį nulenkė. Automobilis tuomet jau buvo sustojęs. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir apkaltino A. P., kad šis važiavo pirma eile ir apgadino jo mašiną. A. P. paaiškino, kad jis pirmąja eile važiuoti negalėjo, nes ja važiavo troleibusas, o įvykis kilo dėl staigaus automobilio manevravimo, užtveriant jam pravažiavimą (b.l.19);

3) E. L. 2010-11-04 paaiškinimu, kad jis 2010-11-04, apie 8.00 val., vairavo automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,,Girtoka“. E. L. važiavo Goštauto gatve, antra eismo juosta iš keturių. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, kelio danga šlapia. Važiavimo greitis buvo mažas, apie 10 km/h, kadangi buvo kamštis ir visi automobiliai judėjo labai lėtai. E. L. sustojo, kadangi priekyje sustojo kiti automobiliai. Iš dešinės pusės į E. L. automobilį atsitrenkė dviratininkas ir apgadino jo automobilio dešinės pusės veidrodėlį ir dešinės pusės priekinį sparną (dešinės pusės priekines dureles). Pirmoje juostoje įvykio metu buvo troleibusas, kuris įvykyje nedalyvavo (b.l.18);

4) Vilniaus AVPK KPV KPR 1 kuopos 1 būrio patrulio R. B. (D-16) 2010-11-04 tarnybiniu pranešimu, kad, jam patruliuojant su patruliu A. S., 2010-11-04, 8.26 val., iš VPK gavo pranešimą, kad Goštauto-Vilniaus g. sankryžoje įvyko eismo įvykis. Atvykę nustatė, kad jame dalyvavo automobilis Audi Q7, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. L., ir dviratis Absoliute 3.0, kurį vairavo A. P., kuris paaiškino, kad, važiuojant Goštauto gatve nuo Vienuolio g. link Vilniaus g., antra eismo juosta, jis pastebėjo automobilį Audi Q7, kuris, važiavęs trečia eismo juosta, persirikiavo į antrą eismo juostą, ir, pavažiavęs link sankryžos, sustojo, kadangi sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. A. P., kad neatsitrenktų į sustojusio automobilio galinę dalį, pasuko dešiniau ir važiavo tarp automobilio Audi ir pirmoje eilėje važiavusio troleibuso ir pradėjo stabdyti, tačiau stabdant kliudė automobilio Audi dešinį šoną. E. L. paaiškino, kad važiuojant Goštauto g. antra eismo juosta ir degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo ties Goštauto-Vilniaus g. sankryža. Sustojęs pajuto smūgį į savo automobilio dešinį šoną. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Liudininkų nenurodė. Duomenys apie eismo įvykį: kelio danga - šlapia asfaltbetonio, cementbetonio; buvo diena; apsiniaukę; kelias tiesus; sankryža reguliuojama (b.l.21);

5) ATP protokolu (b.l.15).

Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai - gatvės, kurioje įvykio eismo įvykis, schemos (b.l.20,65,69-70), fotolentelės (b.l.33-38,71-72), vaizdo įrašas (b.l.56) - leidžia teismui daryti išvadą, kad iš Goštatuto g. (link Seimo) į Goštauto g. (link Tilto g.) yra įsukama jungiamuoju įvažiavimu, kuriame yra dvi eismo juostos ir šis įvažiavimas į Goštauto g. (link Tilto g.) reguliuojamas šviesoforu. Jungiamojo įvažiavimo pirmoji eismo juosta įsilieja į Goštauto g. (link Tilto g.) pirmąją eismo juostą, kuria sankryžoje sukama tik į dešinę (į Vilniaus g.); antroji jungiamojo įvažiavimo eismo juosta pagal brūkšninį Goštauto g. (link Tilto g.) žymėjimą įsilieja į Goštauto g. (link Tilto g.) antrąją eismo juostą; trečioji eismo juosta atsiranda kaip papildoma jau už jungiamosios dalies sakryžos su Goštatuto g. (link Tilto g.).

Byloje nustatyta (iš vaizdo įrašo (b.l.56) ir fotolentelių), kad automobilis Audi į jungiamąjį įvažiavimą įsuko važiuodamas 2-ja eismo juosta, dviratininkas – pirmąja eismo juosta. Fotolentelėje Nr. 1 (b.l.33) matyti, kad Audi 2-ja eismo juosta važiuoja už troleibuso (teisėjos pažymėta ženklu X), dviratis šioje fotolentelėje neįžiūrimas; fotolentelėje Nr. 4 (b.l.36) dviratis matomas 1-joje eismo juostoje važiuojantis tarp dviejų troleibusų, o Audi – atsilikęs nuo dviračio, 2-ja eismo juosta. Fotolentelėje Nr. 5 (b.l.37) matyti, kaip dviratis ta pačia pirmąja eismo juosta iš paskos troleibuso įvažiuoja į Goštauto g. link Tilto g., o Audi – 2-ja eismo juosta, šiek tiek atsilikęs nuo dviratininko. Peržiūrėtame vaizdo įraše sekant tolesnį važiavimą, galima matyti, kad, jau būdamas Goštauto g., automobilis Audi pralenkia (ne aplenkia) dviratininką.

Įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad Audi vairuotojas, laikydamasis gatvės žymėjimo, turėjo įvažiuoti į Goštauto g. (link Tilto g.) 2-ją eismo juostą, dviratininkas - į Goštauto g. (link Tilto g.) 1-ją eismo juostą. Pažymėtina, kad pareiškėjas teigia turėjęs tikslą už sankryžos su Tilto-Vilniaus g. toliau važiuoti tiesiai Tilto gatve, tad būtent jam (nes iš Goštauto g. 1-os eismo juostos galimas tik posūkis į dešinę – į Vilniaus g.), reikėjo persirikiuoti iš pirmosios eismo juostos į antrąją. Padarius išvadą, jog nukentėjusysis iš jungiamosios dalies 2-sios eismo juostos į Goštauto g. (link Tilto g.) įvažiavo ta pačia 2-ja eismo juosta, t.y. nekeitė važiavimo krypties, darytina išvada, kad jis turėjo pirmenybę toliau judėti savo eismo juosta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis, iki Goštauto g. link Tilto g. sankryžos jungiamąja dalimi važiavęs 2-ja eismo juosta, po to (už sankryžos) persirikiavo į trečią, o po to rikiavosi vėl į antrąją eismo juostą, užkirsdamas, kaip teigia pareiškėjas, jam kelią. Tai, kad automobilis Audi po eismo įvykio rastas priekine dalimi 20-čia cm stovintis arčiau dešiniojo šaligatvio, nei užpakaline, tokios pareiškėjo versijos nepatvirtina, tai galima paaiškinti, kad iš Goštauto g. (link Seimo) į Goštauto g. (link Tilto g.) per jungiamąją dalį įvažiuojama gan dideliu lanku.

Atkreiptinas dėmesys, jog šioje Goštauto g. dalyje (neprivažiavus eismo įvykio vietos) gatvės žymėjimas yra brūkšninis, todėl joje iš 1-soios eismo juostos galima persirikiuoti į 2-ją eismo juostą, laikantis KET reikalavimų (106 punkto - prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 109 punkto - persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei). Tačiau šiuo atveju pareiškėjas vairavo dviratį ir jam galiojo KET 65 punktas, pagal kurį važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. <...>. KET 66 punktas nustato, jog, jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.

Kaip galima spręsti iš vaizdo įrašo, eismas 2010m. lapkričio 4d. (darbo dieną), apie 8 val. centrinėje miesto dalyje buvo intensyvus.

Įvertinus išanalizuotus įrodymus, darytina išvada, kad būtent pareiškėjas, Audi automobiliui ir troleibusui iš paskos įvažiavęs į jų tarpą, t.y. į tarpą tarp 1-sios ir 2-sios eismo juostų, dėl šlapios gatvės dangos nesugebėjęs dviračio sustabdyti ir dėl to atsitrenkęs į automobilį Audi ir jį apgadinęs, nesilaikė KET 132 punkto reikalavimų ir padarė pažedimą, už kurį nubaustas.

Nustatyta, kad Institucija, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, už pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 dalyje, padarymą A. P. skyrė sankcijoje numatytos nuobaudos (bauda nuo 100 iki 150 litų) minimumą – 100 litų baudą. Teismas atkreipia dėmesį, jog Institucija šiuo atveju nesilaikė baudų skyrimo taisyklių (ATPK 30, 30² str.), A. P. turėjo būti paskirta 125 Lt bauda, tačiau teismas, laikydamasis principo nesunkinti pažeidėjo padėties, nutarimo dėl per švelnios nuobaudos nenaikina.

Pareiškėjo atstovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes atstovė nepateikė jokių turėtų išlaidų įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-11-08 nutarimą Nr. F 523917, kuriuo A. P. skirta 100 litų bauda, palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.