Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje - antstolis S. V., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio S. V. 2016 m. rugsėjo 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-13511 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują patvarkymą, kuriuo būtų atlygintos pareiškėjos turėtos būtinosios A. V. palikimo priėmimo išlaidos, t. y. 695,62 Eur. Nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartį Nr. 02200903349-L/2009 dėl 27 315,41 Eur priverstinio išieškojimo, realizuojant valstybės paveldėtą po A. V. mirties hipoteka įkeistą turtą. Lietuvos Respublikos vlstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), pagal notaro 2013 m. rugpjūčio 29 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4454, paveldėjo A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Antstolis 2016 m. rugsėjo 22 d. išieškotų lėšų patvarkymu Nr. S-16-13511 paskirstė 5 360 Eur lėšas, gautas už parduotą iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą, kurį valstybė paveldėjo po A. V. mirties. Pareiškėjos nuomone, antstolis, priimdamas patvarkymą, netinkamai paskirstė iš turto pardavimo gautas lėšas, nes nepadengė VMI turėtų būtinųjų palikimo priėmimo išlaidų, tuo pažeidė VMI interesus. Valstybės turėtos išlaidos yra neatsiejamai susijusios su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) realizuotu turtu, o valstybė atsako už patikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi, paskirstant lėšas, gautas pardavus turtą, susidarė išskirtinė situacija, kai valstybė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo, todėl valstybei iš priimto palikimo turi būti atlyginamos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos.Antstolis 2016 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. S-16-14615 skundo netenkino, nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 47 punktą su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Skolininkas vykdymo eigoje nepateikė jokio vykdomojo dokumento dėl išieškojimo. CPK 586 straipsnio 2 dalis įsakmiai nurodo, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Taip pat nurodė, kad valstybė perėmė ne tik išieškotojo naudai hipoteka įkeistą turtą, tačiau ir skolininkui A. V. priklausiusius žemės sklypus, kurie nebuvo įkeisti ir papildė valstybės turimą turtą. Šis turtas liko valstybės nuosavybėje, todėl valstybė nepatyrė nuostolio, kadangi į valstybės balansą perėjo turtas, kurio vertė yra žymiai didesnė nei reikalaujama apmokėti palikimo priėmimo išlaidų suma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėja be hipoteka įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo A. V. priklausiusius keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (2014 m. gegužės 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2909). Pareiškėja paveldėtus žemės sklypus perdavė Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos. VMI taip pat paveldėjo 230,29 Lt pinigines lėšas pagal Pensija plius gyvybės draudimo sutartį, kurios į pareiškėjos sąskaitą nėra pervestos. Duomenų apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypus realizavo ir gavo lėšas byloje nėra, taip pat į VMI depozitinę sąskaitą nėra pervestos minėtos paveldėtos piniginės 66,69 Eur (230,29 Lt) lėšos. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo momentu nėra galimybės nustatyti, ar lėšų, gautų už parduotą ne hipoteka įkeistą turtą, užteks valstybės kaip įpėdinės patiriamiems nuostoliams padengti.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nėra duomenų apie lėšas, gautas realizavus valstybės paveldėtą palikėjo A. V. turtą, teismas padarė išvadą, jog teigti, kad valstybė turėjo būtinų su palikimo priėmimu susijusių išlaidų, kurios viršija paveldėto turto tikrąją vertę, nėra galimybės. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju spręsti dėl antstolio veiksmų paskirstant pinigines lėšas realizavus valstybės paveldėtą skolininko hipoteka įkeistą turtą teisėtumo nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, nepagrįstai nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar valstybė turėjo būtinųjų su palikimo priėmimo susijusių išlaidų, nes nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypus realizavo ir gavo lėšas. 2017 m. kovo 3 d. raštu VMI pateikė teismui papildomą informaciją apie jos turėtas išlaidas, susijusias su hipoteka įkeisto turto paveldėjimu 645,10 Eur sumoje. Todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad nesant žinomai visai realizuoto turto vertei, negalima daryti išvados, kad valstybė turėjo būtinųjų išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015, spręsdamas kilusį ginčą dėl išieškojimo tvarkos iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto skolininko A. V. turto, pažymėjo, kad, remiantis Nutarimo 2 punktu, inter alia, valstybės paveldėtą turtą priima, apskaito, saugoja, realizuoja mokesčių inspekcija. Visos mokesčių inspekcijos patirtos su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (Taisyklių 47 punktas). Šių taisyklių 51 punkte nustatyta, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklėse reglamentuojama valstybės paveldėto turto realizavimo ir gautų piniginių lėšų paskirstymo tvarka (154-156 punktai). Ji taikoma tais atvejais, kai turtą realizuoja VMI, tačiau ji neapima hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo ir gautų lėšų paskirstymo. Taigi, Taisyklių nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. V. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nutarimo 47 punktas numato, kad su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į šias norminiais aktais nustatytas taisykles, nesuprantamas pareiškėjos noras, jos pturėtas išlaidas apmokėti ne iš valstybės biudžeto, o iš išieškotojui skirtų lėšų. Skolininkas vykdymo eigoje nepateikė jokio vykdomojo dokumento dėl išieškojimo. CPK 586 straipsnio 2 dalis įsakmiai nurodo, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Valstybė perėmė ne tik išieškotojo naudai hipoteka įkeistą turtą, tačiau ir skolininkui A. V. priklausiusius žemės sklypus, kurie nebuvo įkeisti ir papildė valstybės turimą turtą. Šis turtas liko valstybės nuosavybėje, todėl valstybė nepatyrė nuostolio, kadangi į valstybės balansą perėjo turtas, kurio vertė yra žymiai didesnė nei reikalaujama apmokėti palikimo priėmimo išlaidų suma.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentais: Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), t. y. įgyja prievolę padengti mirusiojo asmens skolas paveldėto turto ribose. Norminiai teisės aktai nenumato skolininko teisės į jo patirtų išlaidų kompensavimą išieškotojo sąskaita, tuo labiau, kad LR CPK 582 straipsnio 2 dalis nustato, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus (nagrinėjamu atveju - paskirstyti išieškotas lėšas) draudžiama, o Nutarimo 47 punktas numato, kad visos VMI su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų valstybės funkcijai priimti palikimą atlikti. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais teiginiais apie tai, kad antstolio patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, nepadengiant pareiškėjos turėtų būtinųjų palikimo priėmimo išlaidų, galimai pažeidžia pareiškėjos interesus.Pardavus hipoteka kreditoriaus naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą vykdymo procese ir pirmiausiai dengiant VMI turėtas išlaidas išieškotojo sąskaita, dar labiau nukentėtų ir būtų pažeisti kreditoriaus interesai, jau preziumuojant faktą, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Be to, įstatymas nustato aiškų ir nedviprasmišką reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumą (CPK 753 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolio veiksmų paskirstant lėšas, gautas realizavus hipoteka įkeistą turtą, peveldėjimo teise perėjusį valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartį Nr. 02200903349-L/2009 dėl 27 315,41 Eur priverstinio išieškojimo iš skolininko A. V. kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi vykdymo procese skolininke, vietoje mirusio skolininko, buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybė. Be kitų veiksmų, kuriuos atliko antstolis S. V., jis 2016 m. sausio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-219 „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“. VMI 2016 m. balandžio 6 d. pateikė antstoliui prašymą iš varžytynėse parduoto turto prieš atsiskaitant su palikėjo kreditoriais sumokėti VMI patirtas palikimo priėmimo išlaidas. Antstolis 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-16-6579 informavo VMI, kad norminiuose aktuose nėra numatyta skolininko teisė į jo patirtų išlaidų kompensavimą. VMI 2016 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinai pateikė antstoliui analogišką prašymą Nr. (28.8-08-4) RNA-23947 ir antstolis 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. S-16-11524 informavo, kad jau 2016 m. balandžio 12 d. išsamiai atsakė į prašymą, pridėjo 2016 m. balandžio 12 d. atsakymo kopiją. Antstolis S. V. 2016 m. rugpjūčio 25 d. varžytynėse pardavė valstybei priklausantį turtą, 2016 m. rugsėjo 19 d. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. B-16-395, 2016 m. rugsėjo 22 d. išregistruotas turto arešto aktas (pranešimas TA2-16-107267). Antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2016 m. rugsėjo 22 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-13511, kuriuo paskirstė 5 360 Eur išieškotą sumą: 4 425,53 Eur išieškotojai ir 934,47 Eur vykdymo išlaidų anstoliui.Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Dėl universalaus teisių perėjimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto, t. y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas.Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. 2011 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuriuo, inter alia, reformuotas hipotekos institutas. Šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2012 m. liepos 1 d. pradėtas išieškojimas vykdomas pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d. Išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2009 m. balandžio 30 d., antstoliui patvarkymu priėmus vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį dėl turto pardavimo ir skolos išieškojimo. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos proceso teisės normos, galiojusios iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2012 m. liepos 1 d. Pagal CPK 746 straipsnio, kuris reglamentavo išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto ypatumus, tuo metu (iki 2011 m. spalio 1 d.) galiojusią redakciją netiesiogiai reglamentuota, kad pareigas ir įvairius veiksmus vykdė antstolis. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto realizavimą vykdo antstolis, o ne kiti asmenys, t. y. ir ne VMI. Dėl valstybės paveldėto skolininko hipoteka įkeisto turto realizavimo tvarką reglamentuojančių Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtinų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) netaikymo nagrinėjamoje byloje, kurių nuostatomis vadovaujasi antstolis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante. Šios Taisyklės nagrinėjamu atveju netaikomos todėl, kad tiek hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto realizavimas, tiek šį turtą pardavus gautų lėšų paskirstymas - tai funkcijos, patenkančios į antstolio kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015). Kaip minėta, vykdydamas išieškojimą iš valstybės paveldėto skolininko hipoteka įkeisto turto, antstolis skundžiamu 2016 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S-16-13511 paskirstė 5 360 Eur išieškotą sumą: 4 425,53 Eur išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir 934,47 Eur vykdymo išlaidų anstoliui. Byloje nėra ginčo, kad antstoliui realizavus skolininko hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gautas lėšas skundžiamu patvarkymu paskirsčius skolininko kreditorei bei padengus dalį vykdymo išlaidų, nebuvo padengtos VMI turėtos išlaidos, susijusius su minėto hipoteka įkeisto turto paveldėjimu. Pažymėtina, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Nagrinėjamu atveju valstybė, vykdydama savo pareigas, patyrė būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Taigi paskirstant lėšas, gautas realizavus įkeistą turtą, kurį priėmė valstybė, susidarė išskirtinė situacija, kai valstybė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo, todėl valstybei iš priimto palikimo turėtų būti atlyginamos jos turėtos hipoteka įkeisto turto priėmimo būtinosios išlaidos ir kurios yra neatsiekamai susijusius su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) realizuotu hipoteka įkeisto turtu (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nesant žinomai visai palikėjo realizuoto turto vertei, nėra pagrindo teigti, jog valstybė turėjo būtinųjų išlaidų.Kaip patvirtina pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys (civ. bylos l. 68, 95-104), ir kaip nurodė pati pareiškėja atskirajame skunde, VMI turėjo iš viso 645,10 Eur išlaidų, susijusių su hipoteka įkeisto turto paveldėjimu, iš kurių: 329,02 Eur - VĮ „Registrų centrui“ už registro ir kadastro bylos kopijų parengimą, valstybės nuosavybės ir patikėjimo teisės į sklypą, statinių įregistravimą, dokumentų persiuntimą; 50,08 Eur - Prienų rajono notarų biurui už paveldėjimo teisės liudijimą, duomenų tikslinimus; 112,14 Eur - UAB „Marleksa“ už nekilnojamojo turto vertinimą, 206,76 Eur - „Inreal GEO“, UAB už kadastro darbus. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodoma bendra šių išlaidų suma nesutampa su nurodoma šios sumos detalizacija. Bylos duomenimis, joje pateiktais raštyniais įrodymais nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos, susijusius su hipoteka įkeisto turto paveldėjimu, sudaro 679,28 Eur, iš to skaičiaus: 310,30 Eur VĮ „Registrų centrui“ už registro ir kadastro bylos kopijų parengimą, valstybės nuosavybės ir patikėjimo teisės į sklypą, statinių įregistravimą, dokumentų persiuntimą, 50,08 Eur Prienų rajono notarų biurui už paveldėjimo teisės liudijimą, duomenų tikslinimus, 112,14 Eur UAB „Marleksa“ už nekilnojamojo turto vertinimą, 206,76 Eur „Inreal GEO“ UAB už kadastro darbus. Todėl antstolis, skirstydamas iš hipoteka įkeisto turto pardavimo gautas lėšas, privalėjo atsižvelgti ir į šias valstybės turėtas palikimo priėmimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 47 punkto nuostatos, kuriomis antstolis vadovavosi atmesdamas pareiškėjos skundą, yra susijusios su valstybės paveldėto turto apskaitymo išlaidų apmokėjimu ir negali pakeisti CK 5.62 straipsnio 3 dalyje numatytos valstybės atsakomybės pagal palikėjo skolas ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenims, kad pareiškėja dar 2016 m. balandžio 6 d. raštu bei pakartotinai 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu informavo išieškojimą iš skolininko įkeisto turto vykdžiusį antstolį apie jos turėtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidas, susijusias su hipoteka įkeisto turto paveldėjimo, konstatuotina, kad antstolis turi atsižvelgti į jas, skirstydamas iš realizuoto hipoteko įkeisto turto gautas lėšas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundžiamus antstolio veiksmus pripažino teisėtais, dėl ko pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų patenkinamas iš dalies - panaikinamas skundžiamas antstolio 2016 m. rugsėjo 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-16-13511, įpareigojant antstolį išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies - panaikinti antstolio S. V. 2016 m. rugsėjo 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16-13511 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį S. V. išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.