Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-04 · Administracinė byla Nr. eI-3609-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
eI-3609-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02164-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3609-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02164-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 18.10., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2018 m. gegužės 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštą Nr. 1SS-1020-(7.5.) (toliau – ir NŽT Raštas); 2) įpareigoti NŽT nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjai tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo.

Skunde paaiškino, kad 1992 m. rugpjūčio 31 d. teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha buvusių savininkų K. ir A. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra.

NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 46S-14S „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“, kuriuo nusprendė atkurti pareiškėjai V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,23 ha žemės, atlyginant kitais būdais – pinigais už 0,23 ha žemės. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydama sprendimą panaikinti ir įpareigoti pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimą išnagrinėti iš naujo. VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6059-281/2016 pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“ bei įpareigojo NŽT klausimą dėl pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo išnagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-696- 858/2018 NŽT apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmos instancijos teismo sprendimas liko nepakeistas bei įsiteisėjo.

Pareiškėja 2018 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-6059-281/2016 įgyvendinimo, t. y. pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo. NŽT Raštu nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), kurio 16 straipsnio 7 dalis nustato, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs). Nurodė, jog pareiškėja negyvena Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, todėl prašymas negali būti tenkinamas. Atsakovė toliau siūlo pareiškėjai rinktis kitus nepriimtinus bei neperspektyvius atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, numatytus Įstatymo 16 straipsnyje. Rašte taip pat siūloma per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos pareikšti valią dėl būdo, kuriuo pageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią savininkų K. ir A. P. valdytos pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą, esančios Aukštadvario miestelyje nekilnojamojo turto dalį – t. y. 0,23 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, o prašymą raštu pateikti NŽT teritoriniam skyriui pagal žemės buvimo vietą, t. y., Trakų skyriui.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad ji jau yra pasirinkusi nuosavybės atkūrimo būdą ir nuomonės šiuo klausimu neturi pagrindo keisti.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė, neįvertinusi visų aplinkybių, nepagrįstai ir neteisingai priėmė sprendimą, kuriuo nesprendė atkurti pareiškėjai V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,23 ha žemės. Raštas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neužtikrinus objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl naikinimas, o atsakovė įpareigotina nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 2018 m. vasario 6 d. pateikė pareiškimą, kuriame nenurodė Įstatymo 16 straipsnio nuostatose numatyto būdo, kuriuo pageidautų atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha žemės. NŽT Trakų skyrius 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. 46SD-1005-(14.46.104.) informavo pareiškėją ir pasiūlė pareikšti valią dėl būdo, kuriuo būtų atkuriamos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,23 ha žemės, buvusių savininkų K. ir A. P. valdytos Aukštadvario.

Pažymėjo, kad pareiškėja iki šiol nėra pateikusi prašymo (ar pareiškimo), kokiu Įstatymo numatytu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises.

Nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais. VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6059-281/2016 (LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-696-858/2018 paliktas nepakeistas), buvo nurodyta, jog pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teises natūra netenkintas pagrįstai (4 lapo 2 pastraipa), o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti atkūrimo klausimą.

Pažymėjo, kad skundžiamu Raštu pareiškėjai buvo suteikta informacija, kaip elgtis siekiant įgyvendinti savo teises, tačiau šie raštai nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-6059-281/2016 pagal pareiškėjos skundą atsakovei NŽT dėl NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 46S-14S „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“, kuriuo buvo nuspręsta atkurti pareiškėjai V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,23 ha žemės, atlyginant kitais būdais – pinigais už 0,23 ha žemės. VAAT nustatė, kad pareiškėja 1992 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,23 buvusių savininkų K. ir A. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra.

Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2002 m. spalio 18 d. parengė pažymą Nr. 16438, kurioje nurodė, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha žemės plotą K. ir A. P. įpėdinių nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities, Trakų rajono, Aukštadvario seniūnijoje, Aukštadvario miestelyje.

Pareiškėja Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. vasario 27 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė neatkurtą 0,23 ha žemę grąžinti natūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 23 d. raštu Nr. 363 pareiškėją informavo, kad buvusių savininkų K. ir A. P. buvusi 0,23 ha žemėvalda yra užimta Aukštadvario žemės ūkio mokyklos teritorija ir jos grąžinti natūra nėra galimybės. Pareiškėja informuota, kad turi teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės, miško sklypus Aukštadvario kadastro vietovėje ir pretenduoti gauti žemės (miško) sklypą laisvame valstybiniame žemės fonde.

2006 m. spalio 24 d. ir 2006 m. lapkričio 15 d. pareiškėja pakartotinai pateikė prašymus grąžinti žemę natūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. liepos 19 d. raštu Nr. 820 informavo pareiškėją, kad visas žemės sklypo Nr. 1314-1 plotas yra reikalingas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos, Aukštadvario vidurinės mokyklos ir Aukštadvario bendruomenės reikmėms.

E. N., atstovaudamas pareiškėjos V. N. interesams, 2013 m. rugpjūčio 13 d. NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą, kuriame pageidavo, kad būtų parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

NŽT Trakų skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 46SD-4446-(14.46.104.) pareiškėja ir E. N. buvo informuoti, kad 2015 m. gruodžio 1 d. bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjos teisių atkūrimo atlyginant pinigais už buvusių savininkų K. ir A. P. įpėdinių iki nacionalizacijos turėtą žemę Aukštadvario miestelyje, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje.

2015 m. lapkričio 27 d. E. N., atstovaujantis V. N., pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis negali atgauti dėdžių Kosto ir A. P. iki nacionalizacijos pagal dabartinį teritorinį–administracinį suskirstymą Aukštadvario miestelyje, Trakų rajono savivaldybėje 0,23 ha valdytos žemės.

NŽT, atstovaujama Trakų skyriaus vedėjo, 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“, kuriuo nuspręsta atkurti pareiškėjai V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,23 ha žemės, atlyginant kitais būdais – pinigais už 0,23 ha žemės (vertė 102,40 Eur).

VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti, t. y. panaikino NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“ ir įpareigojo NŽT klausimą dėl pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo išnagrinėti iš naujo.

LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartimi VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko galioti.

Pareiškėja 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į atsakovę dėl VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo įgyvendinimo, t. y. pareiškėjai tenkančios turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo.

NŽT 2018 m. gegužės 25 d. Raštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybes teises į 0,23 ha žemės plotą, kurį VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus specialistė paženklino 2003 m. lapkričio 17 d. ir kurio ribos pažymėtos lauko matavimų brėžinyje (abrise) kitoje negu buvusių savininkų turėta žemė, negali būti tenkinamas, nes pareiškėja Aukštadvario regioniniame parke iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. negyveno ir nebegyvena. Paaiškino, kad pareiškėja turi pateikti papildomą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į 0,23 ha žemės. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 3 punkte nustatyta, kad piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT Raštą ir įpareigoti NŽT nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjai tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Rašto teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl pareiškėjai tenkančios žemės sklypo dalies atkūrimo.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad ji jau yra pasirinkusi nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir nuomonės šiuo klausimu keisti neketina. Atsakovė teigė, kad VAAT panaikinus NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“, kuriuo buvo nuspręsta atkurti pareiškėjai V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,23 ha žemės, atlyginant kitais būdais – pinigais už 0,23 ha žemės (vertė 102,40 Eur) ir įpareigojus NŽT išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pareiškėjai iš naujo, pareiškėja turi nurodyti, kokiu būdu pageidauja realizuoti savo teises. Pareiškėja nenurodė, kokiu būdu pageidauja realizuoti savo teises, nors tokia informacija pareiškėjai buvo suteikta.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėja turi subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha žemę, esančią Aukštadvaryje. Taip pat nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ginčo žemė patenka į 1998 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1312 Aukštadvario žemės ūkio mokyklai priskirto jos naudojamo žemės sklypo ribas, šios ribos teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtintos galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. Taigi, buvusių savininkų K. ir A. P. įpėdinių žemė, esanti Aukštadvario žemės ūkio mokyklos teritorijoje, yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negali būti grąžinta.

Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: 1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 2) įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; 3) netekęs galios; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; 5) pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus 4 straipsnio 7, 10 dalyse ir 6 straipsnio 3, 7 dalyse nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Atlyginimo pinigais dydis padidinamas 15 procentų, jeigu yra išperkama žemė, į kurią nuosavybės teisės yra atkurtos arba atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), ir jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam arba valstiečio ūkiui, tarnybinėms daloms; 6) pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.; 7) pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra; 8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 9) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį.

Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dieną gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs). Pareiškėja neneigia, jog ji negyveno Aukštadvario regioniniame parke iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. ir nebegyvena, t. y. pareiškėja neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 3 punkte nustatyta, kad piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.

Taigi, pareiškėja, po VAAT 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“ ir NŽT įpareigota klausimą dėl pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo išnagrinėti iš naujo, turėtų nurodyti, kokiu būdu pageidauja realizuoti savo teises, tačiau pareiškėja nėra pareiškusi valios dėl būdo, kuriuo būtų atkuriamos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, nors tiek NŽT Trakų skyrius, tiek NŽT prašė ir siūlė pareikšti valią dėl būdo, kuriuo pareiškėja pageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusių savininkų K. ir A. P. valdytos pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą, esančios Aukštadvario miestelyje nekilnojamojo turto dalį – 0,23 ha, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei.

Įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes ir esant minėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 1SS-1020-(7.5.) yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo – įpareigoti NŽT nedelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjai tenkančios nekilnojamojo turto dalies – 0,23 ha žemės atkūrimo. Teismas pabrėžia, kad tik nuo pačios pareiškėjos valios ir veiksmų pasirinkimo priklauso tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. N. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėMargarita Stambrauskaitė