Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-05 · Administracinė byla Nr. eI-6059-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-05
Bylos Nr.
eI-6059-281/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00694-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
V. N.
Advokatai
Zigmas Burba
Kategorijos
  • 1.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-6059-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00694-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.11.4.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Zigmui Burbai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. N. 2016-02-18 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2015-12-01 sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“; 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – (duomenys neskelbtini) ha žemės atkūrimą išnagrinėti iš naujo.

Paaiškino, kad NŽT, atstovaujama Trakų skyriaus vedėjo, 2015-12-01 priėmė sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“, kuriuo atsakovė nusprendė atkurti pareiškėjai V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės, atlyginant kitais būdais - pinigais už (duomenys neskelbtini) ha žemės (vertė (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2003 m. spalio 18 d.) 3 punkte buvo nustatyta, kad iki 2003-04-01 piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) arba nurodytuoju būdu pagal Atkūrimo įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Atsakovė, teisės aktų apibrėžtu laikotarpiu (iki 2003 m. kovo 1 d.) pareiškėjai nepasiūlė kitų Atkūrimo įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų.

Atsakovės priimtas sprendimas atlyginti pareiškėjai kitais būdais – pinigais už (duomenys neskelbtini) ha žemės (vertė (duomenys neskelbtini) Eur) pažeidžia lygiavertiškumo principą. Atsakovė neužtikrino savalaikio, tinkamo ir objektyvaus pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo, teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai nepasiūlė pasirinkti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės atkūrimo būdus.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja V. N. bei jos interesus atstovaujantis E. N. tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tiek ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateiktuose prašymuose nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2015-10-01) 21 straipsnio 5 dalimi bei įvertinusi aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo grąžinti natūra nėra galimybės, priėmė ginčijamą sprendimą. Dar 2003 metais pareiškėja žinojo, kad prašomas natūra grąžinti (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotas Aukštadvario žemės ūkio mokyklai, todėl priskirtas valstybės išperkamai žemei ir jo neįmanoma susigrąžinti natūra, tačiau savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki nustatyto termino nepakeitė. Pareiškėja savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo pareiškė praėjus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, todėl pareiškėjai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atlygintos tik pinigais. NŽT Trakų skyrius 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 46SD-4446-(14.46.104.) pareiškėją V. N. bei jos atstovą E. N. pakvietė 2015-12-01 atvykti į Trakų skyrių dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo. Nei pareiškėja, nei jos atstovas E. N. į posėdį neatvyko, todėl 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 46S- 148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. N.“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. ir A. P. įpėdinių (duomenys neskelbtini) ha plotą, atlyginant pinigais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytas argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 1992-08-31 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) buvusių savininkų K. ir A. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra.

Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2002-10-18 parengė pažymą Nr. 16438, kurioje nurodė, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą K. ir A. P. įpėdinių nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2006-02-27 pateikė pareiškimą, kuriame prašė neatkurtą (duomenys neskelbtini) ha žemę grąžinti natūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-03-23 raštu Nr. 363 pareiškėją informavo, kad buvusių savininkų K. ir A. P. buvusi (duomenys neskelbtini) ha žemėvalda yra užimta Aukštadvario žemės ūkio mokyklos teritorija ir jos grąžinti natūra nėra galimybės. Pareiškėja informuota, kad turi teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės, miško sklypus Aukštadvario kadastro vietovėje ir pretenduoti gauti žemės (miško) sklypą laisvame valstybiniame žemės fonde.

2006-10-24 ir 2006-11-15 pareiškėja pakartotinai pateikė prašymus grąžinti žemę natūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2007-07-19 raštu Nr. 820 informavo pareiškėją, kad visas žemės sklypo Nr. 1314-1 plotas yra reikalingas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos, Aukštadvario vidurinės mokyklos ir Aukštadvario bendruomenės reikmėms.

E. N., atstovaudamas pareiškėjos V. N. interesams, 2013-08-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui pateikė prašymą, kuriame pageidavo, kad būtų parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

NŽT Trakų skyriaus 2015-11-18 raštu Nr. 46SD-4446-(14.46.104.) pareiškėja ir E. N. buvo informuoti, kad 2015-12-01 bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjos teisių atkūrimo atlyginant pinigais už buvusių savininkų K. ir A. P. įpėdinių iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini).

2015-11-27 E. N., atstovaujantis V. N., pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis negali atgauti dėdžių K. ir A. P. iki nacionalizacijos pagal dabartinį teritorinį-administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) ha valdytos žemės.

NŽT, atstovaujama Trakų skyriaus vedėjo, 2015-12-01 priėmė sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“, kuriuo nuspręsta atkurti pareiškėjai V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės, atlyginant kitais būdais – pinigais už (duomenys neskelbtini) ha žemės (vertė (duomenys neskelbtini) Eur).

NŽT 2016-02-17 raštu Nr. 1SS-504-(7.5) atsakydama į E. N. ir V. N. 2015-11-27 prašymą pažymėjo, kad Trakų skyrius pagrįstai V. N. atkūrė nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės, atlyginant pinigais, ir nėra teisinio pagrindo tenkinti V. N. 2016-01-17 prašymo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015-12-01 sprendimą Nr. 46S-148 ir perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypą kitoje vietoje.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjai nuspręsta atkurti tenkančią nekilnojamojo turto dalį - (duomenys neskelbtini) ha žemės, atlyginant kitais būdais - pinigais už (duomenys neskelbtini) ha žemės (vertė (duomenys neskelbtini) Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”.

Atkūrimo įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2003-03-04 redakcija) nurodyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2014 11 01 redakcija) nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A8-266-05, A525-1305/2009, A146-643/2009, A858-2240/2014) laikomasi nuostatos, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja 1992-08-31 buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių susigrąžinant žemę natūra.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte (2003-01-31 redakcija) buvo įtvirtinta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Nutarimo (2003-01-31 redakcija) 3 punktą yra pažymėjęs, kad ilgai trunkant nuosavybės teisių atkūrimo procesui ir keičiantis teisiniam reguliavimui Nutarimo punkte įtvirtinta pareiga raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, nėra savitikslė ar formali. Ja iš esmės siekiama užtikrinti, kad piliečių valia, esant reikalui, bus patikslinta atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2240/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 1992-08-31 prašymas atkurti nuosavybės teises natūra netenkintas, nes visas žemės sklypo Nr. 1314-1 plotas yra reikalingas Aukštadvario žemės ūkio mokyklos, Aukštadvario vidurinės mokyklos ir Aukštadvario bendruomenės reikmėms. Atsakovė sutinka, kad iki 2003 m. kovo 1 d. pareiškėjai nebuvo pasiūlyta kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, tai atsakovės atstovas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad aplinkybė jog pareiškėjos valia nebuvo patikslinta, yra susijusi su institucijos neveikimu. NŽT nagrinėjamu atveju turėjo pareigą ir privalėjo raštu kreiptis į pareiškėją dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo patikslinimo, tačiau minėtos pareigos neįvykdė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė Nutarimo 3 punkte numatytos pareigos raštu patikslinti pareiškėjos pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimas Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjai N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - (duomenys neskelbtini) ha žemės, atlyginti pinigais yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl turi būti naikinamas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – (duomenys neskelbtini) ha žemės atkūrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pažymėtina, kad ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d., 2 d.).

ABTĮ 45¹ straipsnis nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Be to, išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-11-10 pažymoje Nr. (2.19) NTP-7-12151 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatui Zigmui Burbai atstovaujant V. N. pagal 2016-02-05 sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-358-1620 iš viso sudaro 246,74 Eu, iš jų užmokestis advokatui- 220,02 Eur, kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 26,72 Eur. Teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami spręsti dėl valstybės nagrinėjamu atveju patirto bylinėjimosi išlaidų dydžio teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, nes pateiktoje pažymoje nedetalizuota, kokios būtent advokato paslaugos suteiktos pareiškėjai, kokia suma šios paslaugos (kiekviena iš jų) įvertintos. Be to byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos buvo patirtos realiai (t. y. apmokėtos).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrindė prašomų priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 3 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos V. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimą Nr. 46S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. V. N.“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos klausimą dėl pareiškėjai V. N. tenkančios nekilnojamojo turto dalies – (duomenys neskelbtini) ha žemės atkūrimo išnagrinėti iš naujo.

Klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomų priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasHalina Zaikauskaitė