Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3566-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-08
Bylos Nr.
A15.-3566-506/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03231-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3566-506/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03231-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija) įgaliotoji pareigūnė 2020-11-03 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-82282-2020 V. M. už tai, kad jis 2020-10-17 3.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio trenkėsi į automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai; iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 127, 222 punktų reikalavimus, ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nes eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nusižengimų tyrimo metu V. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vėlai naktį 2020-10-17 vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo namo (duomenys neskelbtini) gatve; ant kojų nukrito cigaretė, tad bandė ją surasti, nukreipė dėmesį nuo kelio ir įsirėžė į priparkuotą prie kelio mašiną; tai pirmas atvejis per daugelį vairavimo metų; pasimetė, buvo šoko būsenoje, nes jo mašinoje išsiskleidė oro pagalvė, todėl net nepastebėjo, į kokią mašiną įvažiavo; tokioj būsenoje nusprendė pasišalinti ir viską apmastyti, o kitą dieną jo mašina jau buvo nutempta. (20 b. l.)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. M. davė analogiškus paaiškinimus, papildomai nurodė, kad kitą rytą norėjo surasti mašiną, į kurią atsitrenkė, bet neberado nei tos mašinos, nei savo, kurią buvo pastatęs šalia savo namų kito namo kieme. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo bendrovė turi tris objektus, reikia į juos važinėti, tad jam būtina teisė vairuoti dėl darbo. Gauna minimalias pajamas, vasarą uždarbis būna didesnis, kartais gauna premijas. Prašė neatimti teisės vairuoti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-10-17 patruliavo, apie 9.16 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – po nakties pranešėjas rado apgadintą savo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykus į vietą nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai: „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ir paliko stovėti A. B. (A. B.), ir minėtas „Toyota Auris“, kurį vairavo ir paliko stovėti A. B.. A. B. paaiškino, savo automobilį paliko stovėti 2020-10-10, 2020-10-16 apie 23.30 val. dar matė jį neapgadintą, o 2020-10-17 ryte pastebėjo jau apgadintą ir šalia stovinčius policininkus. A. B. paaiškino, kad 2020-10-16 apie 18 val. automobilį „Toyota Auris“ pastatė šalia namo (duomenys neskelbtini) neapgadintą, kitą rytą apie 9 val. jį rado apgadintą, šalia stovėjo „VW Sharan“, kurį jau išvakarėse parkuodamasis matė stovintį. Patruliai įvykio vietoje rados trečio automobilio šukes ir detales, nustatė, kad tai galimai mėlynos spalvos automobilio „VW Passat“ priekinio bamperio dalis, priekinis ženkliukas. Forminant eismo įvykį priėjo A. L. (A. L.), kuris paaiškino, kad 2020-10-17 apie 3.23 val. važiavo savo automobiliu ir vaizdo registratoriumi užfiksavo mėlynos spalvos automobilį „VW Passat“ su apgadintu priekiniu dešinės pusės sparnu ir bamperiu, automobilio pagalvės buvo išsiskleidusios; šis automobilis pavažiavo gatve, apsisuko ir nuvažiavo. (5 b. l.)

Vyriausiojo patrulio J. P. (J. P.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-10-17 apie 14.27 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog tos dienos ryte buvo įformintas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu surastas kaltininko automobilis mėlynos spalvos „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini) g. namų Nr. Nr. 60 ir 58 kieme. Atvyko prie automobilio, šis atitiko eismo įvykyje dalyvavusio automobilio požymius bei vaizdo registratoriaus medžiagą, tad nustatė, jog automobilis priklauso V. M.. Šio namuose nerado, tad automobilį „VW Passat“ išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. (6 b. l.)

Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis patvirtina tyrimo metu pateikti A. B., A. B. ir A. L. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti visos faktinės aplinkybės, nurodytos tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, taip pat eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys. (7, 8, 9, 10, 12, 14 b. l.)

A. B. automobilio apgadinimu padaryta žala yra 1216,33 euro, A. B. automobilio apgadinimu padaryta 1505,36 euro dydžio žala. (11, 13 b. l.)

VĮ Regitra informacijoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas –savininkas yra V. M. (19 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, o 127 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju V. M. šių KET reikalavimų nesilaikė, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį bei jį apgadino, o apgadintasis automobilis, savo ruožtu, atsitrenkė į dar vieną stovintį automobilį, kurį taip pat apgadino, stovinčių automobilių apgadinimu padaryta atitinkamai 1216,33 euro ir 1505,36 euro dydžio žala, tad V. M. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad V. M. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadinti svetimi automobiliai, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. O kadangi atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET 222 punktas, pripažintina, kad js iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad V. M. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.

V. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į padarytą turtinę žalą, į esančią vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – dirba, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, visus kartus – už KET pažeidimus, baudų nemoka, todėl V. M. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, skiriama minimalaus dydžio bauda, o už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje – skiriama bauda, kurios dydis nustatytinas kiek mažesnis už šio padaryto administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. V. M. nurodė, kad teisė vairuoti jam yra būtina darbo funkcijoms atlikti, ir prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Teismas pažymi, kad vien asmenį tenkinančios nuobaudos ir (ar) poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų joms keliamų tikslų, neatitiktų teisingumo principo, nes jomis siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis deramai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. V. M. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo arba jo termino švelninimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių, buitinių priežasčių ar darbinių funkcijų atlikimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels V. M. nepatogumų ir neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, tai yra paties pažeidėjo veiksmų rezultatas, kas nesudaro pagrindo jo atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Būtų neteisinga, jeigu padaręs administracinį nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Kartu šie nepatogumai turi ir prevencinę funkciją, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje administracinio poveikio priemonės termino neskyrimas arba sutrumpinimas nebūtų nei teisingas, nei protingas. V. M. yra baustas už KET pažeidimus (greičio viršijimas ir kt.), tad teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į aplinkybę, kad ankstesnės nuobaudos nepakeitė V. M. požiūrio į nustatytų taisyklių laikymąsi, į aplinkybę, kad jis nėra sumokėjęs skirtų baudų, ir sprendžia, kad V. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju V. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų dydžio baudą.

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. M. paskirti galutinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi V. M. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti V. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20124373778.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja