Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. M. ieškinį atsakovei E. B. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. liepos mėnesį sūnus G. M., apžiūrėjęs mišką, pasakė, kad reikėtų iškirsti sausuolius medžius. Ji pritarė šiam pasiūlymui ir tą patį mėnesį buvo iškirsti sausuoliai 7 ąžuolai ir 4 uosiai. Kai medžiai buvo iškirsti, ji pati buvo nuvažiavusi į mišką, matė nukirstus 7 ąžuolus ir 4 uosius, jie buvo supjaustyti išilgai po 3 metrus. Iš nupjautų sausuolių ąžuolų ir uosių buvo išpjauta 14 kub.m. ąžuolinių ir 4 kub.m. uosinių lentų, bendros 15600 Lt vertės. Kadangi ieškovė gyvena mieste ir neturėjo kur šių lentų pasidėti, jos sūnus G. M. pasiūlė jas padėti tuometinės jo draugės motinos, t.y. atsakovės E. B. sodyboje. Ieškovei sutikus, visos minėtos ąžuolinės bei uosinės lentos buvo nuvežtos į atsakovės sodybą.

Taip pat nurodo, jog radus pirkėją 2010 m. gegužės mėnesį ketino parduoti visas minėtas medienos lentas, todėl sūnaus paprašė, kad jas paimtų iš atsakovės sodybos. Sūnui nuvykus tuo tikslu 2010-05-19, apie 11 val., į atsakovės sodybą, jam atsakovė medienos lentų atsiimti neleido, teigdama, kad jos yra bendras jo ir jos dukters turtas, kurį jie turi pasidalinti, nors iš tiesų tai yra būtent ieškovės mediena, kuri buvo išpjauta iš jos miške nupjautų medžių, todėl niekas kitas, išskyrus ją, į medieną neturi jokių teisių. Sūnus su L. L. gyveno labai trumpą laiką. Nebuvo taip, kad jie nuolat gyventų kartu, sūnus nakvodavo savo namuose, o ji pas savo mamą. Taip pat nurodo, kad nematė ir nežino, ar sūnus gyveno kartu su L. L., ji jos net nepažįsta. Sūnus gyvena su savo žmona (duomenys neskelbtini), savo name.

Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą, tačiau 2010-05-26 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

2010-06-22 antstolis Kęstutis Košys surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad 100-150 metrų atstumu nuo E. B. sodybos (duomenys neskelbtini), sudėtos ąžuolinės lentos (14 kub.m.) bei uosinės lentos (4 kub.m.), kurios yra geros būklės.

Ieškovė remiasi CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad viena iš pagrindinių savininko teisių teisė valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą. Netekęs šios teisės, savininkas daiktą, be jokio teisinio pagrindo atsiradusį pas kitą asmenį, turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Ieškovė nurodo, kad kadangi atsakovė, neleisdama pasiimti medienos lentų, neteisėtai užvaldė jai priklausantį turtą, o ieškovė neturi galimybės pati išreikalauti savo turtą iš neteisėto jos valdymo, todėl prašo teismo išreikalauti 14 kub.m. ąžuolinių ir 4 kub.m. uosinių lentų iš neteisėto atsakovės valdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės D. S. M. vardu yra įregistruotas 26,2200 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (b.l. 7). Antstolio K. Košio 2010-06-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad 14 kub.m. ąžuolinės ir 4 kub.m. uosinės, vieno pjūvio lentos, kurių ilgis 3 m, storis 6 cm, sukrautos į tris stirtas. Dvi lentų stirtos po 5,5 kub.m. ir viena 7 kub.m. Lentų kiekį apskaičiavo A. Ž.. Lentos sudėtos 100-150 m atstumu nuo E. B. sodybos (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12).

Ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama išreikalauti jai priklausančių 14 kub.m. ąžuolinių ir 4 kub.m. uosinių lentų iš E. B. neteisėto valdymo, nurodydama, kad ji yra jų savininkė. Atsakovė E. B., kurios sodyboje yra sudėtos lentos, įrodinėja, kad mediena yra jos dukters L. L. ir ieškovės sūnaus G. M. bendroji dalinė nuosavybė, įsigyta jų kartu, iš jų bendrų lėšų, todėl turi būti pasidalinta.

Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą, tačiau 2010-05-26 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (b.l. 6).

Liudytojas G. M. parodė, kad jo mama D. S. M. turi nuosavą mišką, kurį jis su seserimi padeda prižiūrėti. 2008 m. pamačius, kad miške yra sausuolių medžių, pasitarė su miškininku A. Ž., kuris iš pradžių patarė nukirsti, o po to ir padėjo nukirsti sausuolius: 7 ąžuolus ir 4 uosius. Viskas buvo suderinta su mama. Medieną su A. Ž. nuvežė į P. A. lentpjūvę, išpjovė 14 kub.m. ąžuolinių ir 4 kub.m. uosinių lentų. Išpjautas lentas mama paprašė saugiai padėti ir laukti, kol medienos kaina pakils. P. A. lentas nuvežė į jo draugės L. L. mamos E. B., kuri apie viską žinojo, sodybą. Pas ją nusprendė pasidėti, nes ten patogi vieta, prie kelio, savo namuose vietos neturėjo. Tuo metu draugavo su L. L.. 2010 m. gegužės mėn. atsirado lentų pirkėjas, bet E. B. neleido jų paimti, nes, jos žodžiais tariant, L. L. neleidžianti to daryti. Praėjus savaitei po pirmojo apsilankymo, vėl mėgino paimti lentas, bet jam neleido. Mama kreipėsi į policiją, kuri nurodė kreiptis į teismą. Taip pat paaiškino, kad su L. L. jie vienu metu kartu gyvenome Airijoje viename bute, už kurį atskirai mokėjo nuomą, bendro biudžeto neturėjo, svarstė galimybę gyventi kartu. Lietuvoje su šia moterimi, su kuria draugavo nuo 2000 metų, negyveno, nes turėjo Lietuvoje pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyveno ten su savo žmona. Santykiai su L. L. palaipsniui apie 2009 m. rudenį atšalo. Anksčiau galvojo apie gyvenimą kartu, mąstė apie buto ar namo pirkimą, bet tai nebuvo konkretūs planai.

Liudytoja L. Š. nurodė analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir liudytojas G. M..

Liudytojas A. Ž., kuris yra miškininkas, parodė, kad 2008 m. į jį kreipėsi G. M. ir paprašė padėti nupjauti ąžuolus ir uosius. Patarė jam išpjauti lentas, jas pasidėti ir palaukti, kol pakils medienos kainos. Lentos buvo išpjautos P. A. lentpjūvėje. Kur tiksliai G. M. pasidėjo lentas, nežinojo. 2010 m. apie gegužės-birželio mėn. jis nurodo suradęs medienos pirkėją, bet G. M. lentų neatidavė, nežino kodėl. Tai pat nurodė, kad sausuoliams kirsti leidimo nereikia. Iš nupjautų medžių galėjo būti išpjautas būtent toks kiekis lentų, koks buvo padėtas saugoti E. B. sodyboje.

Liudytoja G. K. parodė, kad G. M. ir jos sesuo L. L. gyveno kartu Airijoje. Grįžę į Lietuvą, jie ruošėsi įsikurti jos mamos sodyboje, įsirengė ten židinį, ruošėsi statyti pirtį. G. M. ir L. L. gyveno kartu apie 13 metų. Kai sesuo nuomojosi butą Knygnešių g., Šilutės m., G. M. pas ją atvažiuodavo. Airijoje jie pragyveno apie 4 metus, grįžę į Lietuvą, apsigyveno pas jos mamą E. B., kur gyveno nuo 2007 iki 2009 metų, tvarkėsi, kūrėsi. 2008 m. liepos mėn. atvažiavus į sodybą, L. L. minėjo, kad jie pjauna mišką, L. L. ruošė valgį pjovėjams. Be to, nurodo girdėjusi, kaip L. L. klausė tėvo, kur ji galėtų pasidėti lentas. Neklausiusi iš kur tos lentos. L. L. buvo išsiskyrusi, planavo kartu gyventi su G. M..

Liudytoja L. T. parodė, kad jos sesuo L. L. su G. M. gyveno kartu apie 13 - 14 metų, nuo 1997 metų, jie vedė bendrą ūkį. 2008 m. vasarą būnant mamos sodyboje, matė kai buvo atvežtos lentos. Girdėjo kaip L. L. sakė, kad eina atsiskaityti su vairuotoju. Suprato, kad L. L. pirko tą medieną, neklausė iš kur. Tuo metu G. M. sodyboje nebuvo. L. L. jai paaiškino, kad medieną pirko su G. M., su kuriuo tuo metu ši kartu gyveno mamos sodyboje, bendram būstui įrengti, žadėdama tvarkyti mamos sodybos dalį, kuri buvo jai užrašyta. Be to, nurodo, kad L. L. ir G. M. kartu gyveno 13-14 metų, ji buvo nuvažiavusi pas juos į Airiją. Nežino ką pastarieji užgyveno kartu vesdami bendrą ūkį.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis Nr. 3K-3-569/2002, 2003-02-17 nutartis Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą įrodymą apie nuosavybės teise valdomą miško ūkio paskirties žemės sklypą, į jos parodymus, į liudytojų A. Ž., kuris yra miškininkas, G. M. ir L. Š. nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus, bei į tai, kad atsakovė nepateikė jokių savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, o liudytojų G. K. ir L. T. parodymai apie bendrą L. L. ir G. M. gyvenimą, jo trukmę, jų bendrą ūkį, ko G. M. nepripažįsta, yra nenuoseklūs, paremti prielaidomis, be to, į tai, jog šios liudytojos negalėjo nurodyti, nei kas, nei iš kur pirko medieną, o tik matė ją atvežtą, mano, kad byloje esantys įrodymai leidžia manyti esant labiau tikėtina buvus ieškovės D. S. M. nurodytiems faktams, nei jų nebuvus. Todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė savo nurodytas aplinkybes, ir konstatuotina, jog atsakovės sodyboje esančios ąžuolo ir uosio medienos lentos nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovė jas neteisėtai valdo.

Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir iš E. B. neteisėto valdymo išreikalautina ieškovei D. S. M. priklausančių 14 kub.m. ąžuolinių ir 4 kub.m. uosinių lentų.

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 468 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, G. M. sumokėtų 708 Lt išlaidų antstolio pagalbai apmokėti, t.y. iš viso 3176 Lt ieškovei D. S. M. bei 13,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, jį įvykdžius, panaikintinos (CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Išreikalauti iš atsakovės E. B., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėto valdymo ieškovei D. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančių 14 kub.m. ąžuolinių ir 4 kub.m. uosinių lentų.

Priteisti iš E. B. 3176 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. S. M..

Priteisti iš E. B. 13,96 Lt (trylika litų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, jį įvykdžius, panaikintini.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.