- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- eAN2-31-919/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01133-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- P. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17919-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284095574, P. V. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 1 350 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams, dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) d. 21.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0069, patikros sertifikato Nr. 2359337, nustatytas 0,48 prom. (įvertinus paklaidą) neblaivumas, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį motociklą „Kawasaki“ bei jį apgadino. Žmonės nenukentėjo. Šiais veiksmais P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 127 punktų reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17919-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284095574 paliko nepakeistą. Teismas darė išvadą, kad administraciniu nusižengimu padarytos žalos faktą patvirtina byloje esančios įvykio vietos bei transporto priemonių – automobilio „Toyota RAV4“ ir motociklo „Kawasaki“ padarytos foto nuotraukos bei įvykio metu duoti nukentėjusiojo paaiškinimai. Pareiškėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Pažeidėjui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl pareiškėjui ją švelninti ar visai neskirti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas P. V. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, kvalifikuoti veiką pagal ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalis ir paskirtą 1 350 Eur dydžio piniginę baudą sumažinti iki žemutinės straipsnio ribos, tai yra 800 Eur, sutrumpinti skirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki žemutinės straipsnio ribos, tai yra 6 mėnesių laikotarpiui, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas visiškai nevertino byloje nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų ir ypatingai reikšmingų aplinkybių visumos. Teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylų, pareiga vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teismas turėjo įvertinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17919-2025, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formų ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Minėtas straipsnis numato galimybę teismui paskirti net ir mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudų ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismas įstatyme nurodytas pareigas ignoravo, nagrinėdamas administracinę bylą buvo šališkas. Teismas ignoravo pareiškėjo paaiškinimus ir įrodymus, charakterizuojančius pareiškėjo asmenybę. Teismas nesusipažino su fotonuotraukomis, pateiktomis byloje, ir kitais pareiškėjo teiktais įrodymais. Teismas nevertino pareiškėjo asmenį charakterizuojančios medžiagos, neatsižvelgė, kad per pastaruosius 5 metus iki šio nusižengimo padarymo momento jis buvo baustas tik 2 kartus, paskirtos piniginės baudos yra sumokėtos. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra linkęs pažeidinėti KET, ir liudija apie atsakingą jo požiūrį į pareigą laikytis KET, nerodo jo piktybiškumo. Teismas visiškai nevertino, kad darbdavio pateiktoje 2025 m. spalio 7 d. charakteristikoje pareiškėjas apibūdintas kaip žalingų įpročių neturintis, patikimas, nepriekaištingos reputacijos darbuotojas. Jokie eismo dalyviai nenukentėjo, pažeidimo metu realaus pavojaus niekam nesukelta, todėl pripažintina, kad apelianto padaryta veika vertintina kaip mažareikšmė ir iš esmės nepavojinga, o teismo išvados dėl žalos padarymo yra nepagrįstos. Skundžiamu nutarimu skirta nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Bene griežčiausios nuobaudos pareiškėjui paskyrimas sietas tik su jo būsimu administracinės teisės pažeidimų padarymu ateityje. Tačiau atsakomybė nekyla iš nesamų aplinkybių vertinimo, o šiuo atveju yra paremta tik prielaidomis ateičiai. Teismas nevertino į bylą pateiktų fotonuotraukų, kuriose matyti (Nr. 28, 29), kad pareiškėjo automobilis važiavo antra eismo juosta, o motociklas „skersas“. Tai akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo paaiškinimus, kad motociklas pavojingai manevravo, siekdamas specialiai užlįsti prieš pareiškėjo vairuojamą automobilį ir sukelti avariją. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad, siekdamas išvengti susidūrimo su staiga užlindusiu motociklu, neleistiną manevrą jis padarė, tik esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, o ne tyčia pasuko mašiną į šoną. Tokį manevrą atliko taip, kaip įmanoma buvo susidariusioje situacijoje dėl motociklininko chuliganiško manevravimo. Palikus galioti 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-l 7919-2025 paskirtą nuobaudą, pareiškėjas patirtų neproporcingas pasekmes jo padarytam nusižengimui. Teismas, ją skirdamas, nesivadovavo teismų praktika. Nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne nuobauda, kuri nebūtų per griežta.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:
4.1. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1294-668/2025. Visi apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teismo, todėl Institucija pasilieka prie savo ankstesniame atsiliepime pateiktų argumentų ir prašo priimant sprendimą, vadovautis atsiliepimo turiniu, kuris buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakomybėn patrauktas asmuo P. V. skunde kvestionuoja jam skirtą baudą ir kartu taikytą administracinio poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams, teigdamas, kad taikyta nuobauda yra per griežta, neadekvati jo padarytam pažeidimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, administracinio nusižengimo bylą tikrina tik apeliacinio skundo argumentų dalyje.
6. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 2, 3, 4 dalys).
7. Pareiškėjas P. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
9. Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17919-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284095574 P. V. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. 21.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0069, patikros sertifikato Nr. 2359337, nustatytas 0,48 prom. (įvertinus paklaidą) neblaivumas, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį motociklą „Kawasaki“ bei jį apgadino, žmonės nenukentėjo. Šiais veiksmais P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 127 punktų reikalavimus. Už šio nusižengimo padarymą P. V. skirta 1 350 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams.
10. Apeliantas teigia, kad jis buvo priverstas padaryti KET pažeidžiantį manevrą, jam paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui. Susipažinęs su bylos medžiaga, aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas ignoravo pareiškėjo paaiškinimus ir įrodymus, charakterizuojančius pareiškėjo asmenybę, bylos įrodymus vertino netinkamai. Nors apeliantas su tuo nesutinka, darytina priešinga išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek jų visumą, pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nenustatyta.
11. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
12. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
13. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 str. 6 d.).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
15. Apygardos teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, o P. V. deklaruojamas kaltės – tyčios kryptingumo neigimas pagrįstai buvo vertinamas kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.
16. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto nuostatas draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
17. Byloje esantis iki 2025 m. lapkričio 7 d. galiojantis Patikros sertifikatas Nr. 2359337, (duomenys neskelbtini) d. Neblaivumo nustatymo aktas (22 val. 07 min.), (duomenys neskelbtini) d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-36438-2025 neabejotinai patvirtina P. V. neblaivumą, užfiksuotą iš karto po eismo įvykio. Kaip teisingai vertino apylinkės teismas, pareiškėjo pateikta (duomenys neskelbtini) d. Specialisto išvada Nr. T-A 3922/2025(01) nepaneigia minėtais dokumentais užfiksuotų pareiškėjo neblaivumą patvirtinančių duomenų, kadangi jos rezultatai gauti ištyrus, pažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 29 punkto reikalavimus, paimtą kraują, be to, ir joje yra nustatyta 0,18 prom. etilo alkoholio koncentracija, kas tik patvirtina pirminių duomenų teisingumą, kadangi neblaivumas yra fiksuotas, net praėjus ilgesniam laiko tarpui.
18. KET 126 punkte nustatyta, kad Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta. KET 128 punkte nustatyta, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
19. Byloje yra pateikta Institucijos surinkta medžiaga – (duomenys neskelbtini) d. Eismo įvykio vietos schema, pasirašyta paties pareiškėjo P. V., taigi, patvirtinant, kad su ja sutinka, (duomenys neskelbtini) d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-36438-2025, nukentėjusiojo A. S. paaiškinimas, fotonuotraukos, patvirtinantys, kad P. V., būdamas neblaivus, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį motociklą „Kawasaki“ bei jį apgadino.
20. Aukščiau nurodytais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos buvo vertinamos netinkamai.
21. Aukštesniojo teismo nuomone apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad pažeidėjui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji nėra per griežta, o yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir tikslus, todėl ją pareiškėjui švelninti ar visai jos neskirti nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, skiriant nuobaudą, buvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir nuobauda pareiškėjui skirta, atsižvelgus į jų visumą.
22. Apygardos teismo vertinimu pareiškėją vertinti išimtinai teigiamai nėra pagrindo. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į P. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Darbdavio pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai. Pastaroji aplinkybė yra svarbi, tačiau nėra išskirtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme ir gali būti vertinama individualizuojant nuobaudą. Tačiau taip pat įvertinta, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas 2 kartus baustas administracine tvarka, 1 administracinė nuobauda yra galiojanti, tačiau paskirtos piniginės baudos yra sumokėtos. Kaip matyti, viena iš jam anksčiau taikytų administracinių nuobaudų susijusi su kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu (ANK 417 str.). Nors šiuo atveju buvo padaryta tik turtinė žala – apgadintas priekyje stovėjęs motociklas „Kawasaki“, pats nukentėjusysis nebuvo sužalotas, vien tokia šio eismo įvykio baigtis nepaneigia tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumo transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, kadangi gali sukelti net itin sunkius padarinius, juo labiau, neblaiviam asmeniui sėdant už transporto priemonės vairo. Pažymėtina, kad, pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgė, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas nusižengimo pobūdžiui ir priėmė sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo vertinami jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Pareiškėjui paskirta 1 350 Eur bauda nėra maksimalaus sankcijoje numatyto dydžio, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams atitinka APK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytą šios teisės atėmimo minimalų terminą, todėl dar labiau sušvelninti paskirtų baudų dydžius ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šiuo konkrečiu atveju jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nėra nustatyta. Sumažinus administracinės nuobaudos – baudos dydį ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Tuo tarpu vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus vairuoti automobilį, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes.
24. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. apeliacinio skundo, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.