Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „“ buvusiai vadovei Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiai vaiko priežiūros atostogose, iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2024 m. balandžio 15 d. rezoliucija pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. balandžio 10 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie FM) pareiškimą (toliau-Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „E.“ buvusiai vadovei Š. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei už pareigos laiku inicijuoti UAB „E.“ nemokumo procesą nevykdymo.

Pareiškime nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB „E.“ (toliau – Bendrovė) kreditorė. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą Bendrovei. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 27 d. 2024 m. balandžio 5 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 25 205,30 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokestis – 4 646,83 Eur; pelno mokestis – 18 917,09 Eur; pridėtinės vertės mokestis 1 641,38 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2023 m. balandžio, gegužės mėn., pelno mokesčio už 2022 metus, pelno mokesčio avanso už 2023 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2023 m. lapkričio mėn. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VMI prie FM kreipėsi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių su prašymu pateikti informaciją apie Bendrovės šio banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2023 m. spalio 25 d. pateikė Bendrovės atidarytų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. spalio 22 d. Išanalizavus iš finansų įstaigos gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatė, kad analizuojamu laikotarpiu turimose Bendrovės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 074,56 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2023 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini)– 62,89 Eur; 2) 2023 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini)- 92,80 Eur. Mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2023 m. gegužės 16 d. UAB „W.“ – 1 413 Eur, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 074,56 Eur; 2) 2023 m. gegužės 22 d. ID06 AB- 54,97 Eur, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 091,92 Eur; 3) 2023 m. gegužės 22 d. UAB „S. LT“- 60,50 Eur, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 091,92 Eur; 4) 2023 m. birželio 12 d. UAB „W.“- 340,50 Eur, kai skola VMI prie FM buvo 2 407,88 Eur; 5) 2023 m. birželio 16 d. UAB „W.“ - 92 Eur; 6) 2023 m. birželio 12 d. UAB „W.“ – 257 Eur; 6) 2023 m. birželio 12 d. UAB „W.“ – 359 Eur. Aukščiau nurodyto finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė Š. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie FM. Dėl tokių Š. P. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovė Š. P., žindoma apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovė Š. P. žinodama, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudama VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos surašymo, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kad ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrovei ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bendrovės nemokumą patvirtina šios aplinkybės: 1) paskutiniame Bendrovės pateiktame balanse už 2021 m. viso turto vertė nurodyta 1 524 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 849 Eur, Bendrovės įsipareigojimai viršijo turto vertę; 2) Bendrovė registruoto turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; 3) antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai Bendrovės atžvilgiu vykdo išieškojimą VMI prie FM naudai 3 vykdomosiose bylose; 4) Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Š. P. žinojo Bendrovės turimus įsipareigojimus, jai vadovaujant buvo surašyti 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d., 2023 m. liepos 20 d. 2023 m. spalio 3 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. spalio 19 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. spalio 13 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Š. P. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kad ji privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2023 m. birželio 21 d., t .y. VMI prie FM 2023 m. birželio 21 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai, ne vėliau, kaip 2023 m. birželio 21 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Š. P., žinojusi apie Bendrovės finansinę padėtį bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes Bendrovė realiai nevykdo, t .y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdama Bendrovės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Š. P. tyčia pasireiškė tuo, kad ji būdama UAB „E.“ direktore suvokė, jos laiku neįvykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „E.“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Bendrovės vadovė žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Š. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „E.“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pažymi, kad UAB „E.“ 2024 m. kovo 18 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB „E.“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Bankroto byla iškelta pagal kreditorės - VMI prie FM pareiškimą. Savo pareiškimu prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „E.“ buvusiai vadovei Š. P., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei laiku neinicijuotą UAB „E.“ nemokumo procesą ir paskirti jai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalią baudą..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009).

Nustatyta, kad Š. P. nuo 2022-09-01 iki 2024-03-27 buvo UAB „E.“ vadove, todėl Š. P., kaip įmonės vadovė, būdama atsakinga už UAB „E.“ finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Nustatyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 25 205,30 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokestis – 4 646,83 Eur; pelno mokestis – 18 917,09 Eur; pridėtinės vertės mokestis 1 641,38 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2023 m. balandžio, gegužės mėn., pelno mokesčio už 2022 metus, pelno mokesčio avanso už 2023 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2023 m. lapkričio mėn. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VMI prie FM kreipėsi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių su prašymu pateikti informaciją apie Bendrovės šio banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2023 m. spalio 25 d. pateikė Bendrovės atidarytų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. spalio 22 d. Išanalizavus iš finansų įstaigos gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatė, kad analizuojamu laikotarpiu turimose Bendrovės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 074,56 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2023 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini)– 62,89 Eur; 2) 2023 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini)- 92,80 Eur. Mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2023 m. gegužės 16 d. UAB „W.“ – 1 413 Eur, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 074,56 Eur; 2) 2023 m. gegužės 22 d. ID06 AB- 54,97 Eur, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 091,92 Eur; 3) 2023 m. gegužės 22 d. UAB „S. LT“- 60,50 Eur, kai Bendrovės skola VMI prie FM buvo 4 091,92 Eur; 4) 2023 m. birželio 12 d. UAB „W.“- 340,50 Eur, kai skola VMI prie FM buvo 2 407,88 Eur; 5) 2023 m. birželio 16 d. UAB „W.“ - 92 Eur; 6) 2023 m. birželio 12 d. UAB „W.“ – 257 Eur; 6) 2023 m. birželio 12 d. UAB „W.“ – 359 Eur.

Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad Š. P. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y., kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama Š. P., būdama UAB „E.“ vadove, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Š. P. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais, aukščiau išvardintais kreditoriais. Tokiu būdu Š. P. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Š. P. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: mokesčių apskaitos informacinės sistemos ir balansų duomenų išrašais (b. l. 11-25), Luminor Bank AS sąskaitos išrašu (b. l. 34-76), kita bylos medžiaga.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013, pažymėjo, kad pareiga Bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Nustatyta, kad UAB „E.“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 5 d. duomenimis UAB „E.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 205,30 Eur. Pagal kreditorės VMI prie FM ieškinį Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-374-524/2024 iškėlė UAB „E.“ bankroto bylą ( b. l. 26-29). Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 25 205,30 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokestis – 4 646,83 Eur; pelno mokestis – 18 917,09 Eur; pridėtinės vertės mokestis 1 641,38 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2023 m. balandžio, gegužės mėn., pelno mokesčio už 2022 metus, pelno mokesčio avanso už 2023 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2023 m. lapkričio mėn. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas. Iš VĮ Registrų centrui pateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2021 metus turto vertė nurodyta 1 524 Eur (b. l. 23). VĮ Registro centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nekilnojamojo turo ir transporto priemonių UAB „ E.“ neturi ( b. l. 21-22).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama Š. P., būdama UAB „E.“ vadovė, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. kovo 27 d.( Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodama apie UAB „E.“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI prie FM, t. y. žinodama, kad jos valdoma Bendrovė yra nemoki, neįvykdė savo kaip įmonės vadovės pareigos, numatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio nuostatų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „E.“ iškėlimo. Teismas sprendžia, kad apie tai, jog Bendrovė yra skolinga VMI prie FM, Š. P. tapo žinoma nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., kai buvo priimtas VMI prie FM sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliams. Š. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 30 d. buvo paskirtas laikinasis direktorius, J. G., 2023 m. rugsėjo 27 d. informavo kreditorius ir darbuotojus apie UAB „E.“ bankroto proceso inicijavimą. Tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, nes nuo 2023 m. liepos mėnesio turėjo nedarbingumą, o spalio mėnesį pagimdė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vadovė, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad UAB „E.“ vadovė Š. P., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Š. P. kaltė įrodyta jos pačios prisipažinimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-374-524/2024 iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 27 d. Pažymėtina, kad byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą, kas taip pat įrodo, kad Bendrovės vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Š. P. skirtina administracinė nuobauda.

Š. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas pripažįsta tai, kad pažeidėja dėl padarytų nusižengimų gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino Š. P., 2021 m. nupirko įmonę, stengėsi atsiskaityti su visais kreditoriais, turėjo vilties, kad įmonė galės ir toliau vykdyti veiklą, informavo ir kreditorius ir įmonės darbuotojus apie Bendrovės bankroto proceso inicijavimą. Administracinėn atsakomybėn traukiama Š. P. sutiko su kaltinimais, kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos Š. P. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jį būtų bausta už administracinių nusižengimų padarymą, šiuo metu nedirba, nes augina du mažamečius vaikus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į Š. P. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Š. P. ir paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas Š. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti Š. P. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi

nutaria:

Š. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.