Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Remiasi Metodikos 9 ir 10 punktais bei nurodo, kad vertinant žieminių rapsų derliaus netekimą, buvo naudojamas 2022 m. žieminių rapsų vidutinis derlingumas Kretingos rajone, todėl žala turėjo būti apskaičiuojama ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d.. Skundžiamas aktas surašytas 2023 m. kovo 17 d.. Komisija atsižvelgė į 2022 m. gegužės 9 d. Apžiūros aktą, laikėsi teisės aktais nustatytų terminų, vadovavosi Metodika, Lietuvos statistikos departamento informacija apie 2022 metų žieminių rapsų derlingumą Kretingos rajone bei Žemės ūkio ir maisto produktų informacinėje sistemoje (ŽUMPRIS) skelbiamomis 2022 metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo su priemokomis), nustatė gyvūnų padarytą žalą V. K. žieminių rapsų pasėliams. Skundžiamas aktas yra kolegialus administracinis sprendimas, kurį pasirašė Komisijos nariai: Ž. S., A. J., E. M.-Z., M. N., Darbėnų seniūnijos seniūnas A. P..

Mano, kad Skundžiamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Medžioklės įstatymo ir VAĮ reikalavimus. Remiasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatomis ir nurodo, kad Apžiūros akte aiškiai konstatuota, jog žala padaryta, elniai žieminius rapsus sugadino juos apgrauždami ir ištrypdami. Atsižvelgiant į tai, jog Metodikos 12 punkte imperatyviai įtvirtintas tik vienas reikalavimas pasėlių apsaugai, ūkininkas neturėjo pareigos imtis papildomų priemonių, kad apsaugotų pasėlius nuo laukinių žvėrių, nes jo sklypo plotas didesnis nei 3 ha. Teisės aktai nedraudžia medžioti elnius ištisus metus. Teisinis reguliavimas nenumato, jog medžioklės plotų naudotojas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kurių sumedžiojimas yra limituojamas ir medžioklės ploto naudotojas jau yra pasiekęs sumedžiojimo limitus. Esant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytoms dviems sąlygoms, medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti šių gyvūnų žieminiams rapsams padarytą žalą.

Komisija 2022 m. gegužės 9 d. nuvyko į Žemės sklypą bei surašė Apžiūros aktą. Žemės sklypo apžiūros metu dalyvavo 4 Komisijos nariai: Ž. S., A. J., E. M.-Z., Darbėnų seniūnijos seniūnas A. P.. Kiti dalyvavę asmenys ir sutikę su vietoje įvertinta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala – M. K. (atstovaujantis V. K.) ir V. K.. Medžioklės plotų naudotojo atstovas J. D. nesutiko su žalos nustatymu bei skaičiavimo metodika, nurodė, kad apsaugos priemonės nebuvo taikomos, elnių limitas dviem elniais viršytas, nėra aišku ar buvo taikomi agrotechniniai reikalavimai, rapsas silpnas ir dėl blogų gamtinių sąlygų. Konstatuojama, jog buvo apžiūrėtas 7,6 ha žieminių rapsų laukas, pažeidimas nustatytas 7,6 ha plote, sunaikinta 32,5 procentų rapsų arba 2,47 ha. Pažeidimo procentas nustatytas pasirinktinai įstrižai lauko skaičiuojant 10 kvadratinių metrų pažeidimą. Komisija nustatė, kad elniai sunaikino dalį pasėlių (apgraužė ir ištrypė žieminius rapsus). Nurodyta, kad apsaugos priemonių naudojimo nepastebėta. Pridedamas Pasėlio pakenkimo intensyvumas, kuriuo skaičiavimuose 10 kvadratinių metrų daigai suskaičiuoti vienetais ir nustatytas vidutinis pasėlio pakenkimo intensyvumas.

Komisija, atsižvelgdama į 2022 m. gegužės 9 d. Apžiūros akte nurodytas aplinkybes, priėmė Skundžiamą aktą. Komisija, susidedanti iš Ž. S., A. J., E. M.-Z., M. N., A. P., nustatė, jog elnių padarytos žalos piniginė išraiška 2,47 ha žieminių rapsų plote – 3123,93 Eur ir pasiūlė Klubui atlyginti V. K. minėtą žalos sumą. Skundžiamame akte teigiama, kad jis priimtas vadovaujantis Metodika, Lietuvos statistikos departamento informacija apie 2022 metų žieminių rapsų derlingumą Kretingos rajone bei Žemės ūkio ir maisto produktų informacinėje sistemoje (ŽUMPRIS) skelbiamomis 2022 metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo su priemokomis).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis teigia, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalis).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojas, nebent žemės ūkio pasėliams žalą padarė laukiniai gyvūnai, kuriuos uždrausta medžioti ištisus metus arba vilkai. Teisinis reguliavimas nenumato, kad medžioklės plotų naudotojas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kurių sumedžiojimas yra limituojamas ir medžioklės ploto naudotojas jau yra pasiekęs sumedžiojimo limitus.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Klubas yra teritorijos, kurioje buvo surašyti Apžiūros ir Įvertinimo aktai medžioklės ploto naudotojas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2 papunktis reglamentuoja, kad tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., o pateles bei jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d.. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nedraudžia medžioti elnius ištisus metus, konstatuotina, jog pareiškėjas neprivalėjo būti atleistas nuo atsakomybes.

Metodikos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) 12 punktas reglamentuoja, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius (Metodikos 13 punktas).

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus VAĮ 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (LVAT 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

LVAT yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju VAĮ 10 straipsnio) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Metodikos 10 punktas reglamentuoja, jog einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita). Kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, einamaisiais metais padaryta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d.. Metodikos 7 punkte nustatyta, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. A1-60 „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti“ 2 punkte nurodyta, jog komisijos darbe dalyvauti kviečiami Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regiono padalinio ir Salantų regioninio parko direkcijos atstovai. Liudytoja Ž. S. parodė, kad Salantų regioninio parko direkcijai ir Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regiono padaliniui telefonu buvo pranešta kada Komisija važiuos apžiūrėti žemės sklypus dėl miško gyvūnų padarytos žalos.