Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal G. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams. Taikant BK 75 str. G. S. bausmės vykdymas atidėtas įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš G. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1272,80 Lt bei 2544,75 Lt L. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-03-10, apie 10.00 val., duomenys neskelbtini, ties namu, pažymėtu duomenys neskelbtini, vadeliodamas kinkinį, sudaryta iš vežimėlio ir vieno šuns, pagal KET reikalavimus būdamas asmeniu, prilyginamu vairuotojui, pažeidė KET: 9; 28; 73; 106 punktų reikalavimus: nesilaikė būtinų atsargumo priemonių kelyje, atsiradus kliūčiai nesustabdė kinkinio, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neįsitikino, kad prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant vairavimo kryptį, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, tai yra apvažiuodamas stovinčias transporto priemones ir darydamas manevrą iš dešinės pusės į kairę, sudarė kliūtį priešpriešai ėjusiam važiuojamąja kelio dalimi pėsčiajam L. U., t. y. nesuvaldė savo kinkinio – šuns su vežimu, dėl to šuo užšoko ant priešais ėjusio L. U., kuris po susidūrimo parkrito ant žemės. Eismo įvykio metu L. U. patyrė dešinio blauzdikaulio viršutinio trečdalio, dešinio šeivikaulio lūžimus su kraujo išsiliejimu į sąnarį, dėl to L. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pateiktame apeliaciniame skunde G. S. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir jam priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį. Nurodo, kad neneigia, jog 2011-03-10 važiavo su vežimėliu, traukiamu šuns. Tačiau, lenkiant ties policijos komisariatu stovinčius automobilius, staigiai prieš jo kinkinį ėjęs viduriu važiuojamosios kelio dalies svirduliuodamas L. U., neišlaikęs pusiausvyros, griuvo prieš pat šunį. Kadangi kliūtis šuns kelyje atsirado staiga, iš inercijos šuo, nebegalėdamas sustoti, užvirto ant pargriuvusio nukentėjusiojo. Pargriuvęs nukentėjusysis ėmė šaukti patraukti šunį. Apeliantas pažymi, kad išlipęs iš kinkinio, atitraukė šunį ir, matydamas, kad nukentėjusysis atsisėdo, įsitikinęs, kad nukentėjusiajam pagalbos nereikia, nes nesimatė jokių sužalojimų požymių, nuvažiavo.

Nuteistojo manymu, jis KET reikalavimų nepažeidė, o susidūrimas įvyko tik dėl neblaivaus nukentėjusiojo kaltės ir neblaivumo. Būtent dėl neprognozuojamo nukentėjusiojo elgesio, šuo užšoko ant pargriuvusio nukentėjusiojo.

Akcentuoja, jog byloje esantys L. U. alkotesterio rodmenys neatitinka tikrovės, nes kraujas neblaivumui nustatyti iš jo buvo paimtas tik 2012 m. kovo 10 d. 14 val. 06 min., nors susidūrimas įvyko 10 val. Todėl per 4 valandas, kol buvo paimtas kraujo mėginys, neblaivumo laipsnis parodė jau beveik išsiblaiviusio žmogaus kraujo sudėtį, kuri aiškiai neatitinka tų promilių, kurios buvo įvykio metu. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo bei apylinkės teisme tiriama nebuvo. Todėl mano, jog buvo būtina kviesti į teismo posėdį specialistą, kuris galėtų paaiškinti, per kiek valandų girtas žmogus prasiblaivo iki tiek promilių, kiek buvo nustatyta L. U..

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis prašo šį skundą atmesti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d.

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai kvalifikuotos nuteistojo G. S. veikos bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

BK 281 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklės pažeidžiamos vairuojant šio straipsnio 9 dalyje nurodytas transporto priemones. Vadovaujantis minėtu oficialiuoju išaiškinimu, kelių transporto priemonės – tai visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės, o šių transporto priemonių samprata pateikiama Kelių eismo taisyklėse. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 9 dalyje nurodytų transporto priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes į jį įtrauktos sąvokos „kitos mechaninės transporto priemonės“ ir „kitos savaeigės mašinos“.

Tuo tarpu savaeigės mašinos – tai iš vieno ar kelių mechanizmų sudarytas įrenginys energijai, medžiagoms arba informacijai transformuoti, mechaniniams darbams atlikti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 384). Lingvistinis įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 281 straipsnio 9 dalyje nurodytomis kitomis savaeigėmis mašinomis laikytinos bet kurios kelių, statybinės, žemės ūkio ir kitos specialiosios mašinos, skirtos specialiesiems darbams atlikti.

Nagrinėjamuoju atveju nuteistasis G. S. 2011-03-10 įvykio, kurio metu buvo sužalotas L. U., vadeliojo kinkinį, sudarytą iš vežimėlio ir šuns. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kinkinys negali būti traktuojamas kaip transporto priemonė BK 281 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėties kontekste. Transporto priemonės vairavimo, kaip nusikaltimo padarymo būdo, įtraukimas į nusikaltimo sudėtį eliminuoja galimybę pagal BK 281 straipsnį patraukti baudžiamojon atsakomybėn eismo dalyvius, kurie pažeidžia kelių transporto eismo saugumo taisykles bei sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius nevairuodami transporto priemonės. Tokių situacijų pavyzdžiais galėtų būti atvejai, kai: a) Kelių eismo taisykles pažeidžia pėstieji; b) Kelių eismo taisykles pažeidžia asmenys, dalyvaujantys eisme su priemonėmis, nelaikytinomis transporto priemonėmis BK 281 straipsnio prasme (dviračių vairuotojai, važnyčiotojai ir pan.); c) Kelių eismo taisykles pažeidžia vairuojamos transporto priemonės keleiviai. Todėl, kai transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles pažeidžia eismo dalyviai, nevairuojantys BK 281 straipsnio 9 dalyje nurodytų transporto priemonių ir tokiais atvejais nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, veika kvalifikuotina pagal BK 139 straipsnį.

Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.). Nuteistojo G. S. veika kvalifikuotina kaip nesunkus L. U. sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pagal BK 139 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas G. S. skirdamas bausmę už šią apelianto padarytą nusikalstamą veiką vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į tai, kad G. S. anksčiau teismo nėra teistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nėra sumokėjęs baudos už paskutinį administracinį nubaudimą. Po įvykio paliko nukentėjusį gulėti ant žemės ir nesuteikė jam pagalbos.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik G. S. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies minimumui bei nustatant G. S. įpareigojimą (BK 48 str. 7 d.).

Nukentėjusysis L. U. byloje pateikė 2500 Lt ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino visiškai, konstatuodamas, kad po sužalojimo nukentėjusysis dar gydėsi apie pusę metų, jo viena koja sutrumpėjo. Tačiau teisėjų kolegija vertindama šį apylinkės teismo sprendimą pažymi, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Taigi šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbios aplinkybės ne tik nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bet ir paties nukentėjusiojo veiksmai, jų įtaka žalos atsiradimui.

Nukentėjusysis L. U. parodė, kad 2011 m. kovo 10 d. iš ryto ėjo iš duomenys neskelbtini. Jis buvo išgėręs alaus. Jis ėjo dešine kelio puse pagal eismą, šaligatvis buvo apsnigtas. Jam priešais važiavo šuns kinkinys. Lenkiantis šuo staiga su visu kinkiniu ant jo užšoko. Jis net nespėjo išsitraukti rankų iš kišenių ir apvirto. Jis pradėjo šaukti, kad važnyčiotojas patrauktų šunį. Važnyčiotojas nusijuokdamas patraukė šunį ir pasakė, kad jo šuo tik ant girtų tepuola.

Taigi akivaizdu, kad pats nukentėjusysis išeidamas į važiuojamąją kelio dalį, privalėjo atidžiau tai daryti ir tinkami įsitikinti, kad nei jo, nei kitų eismo dalyvių saugumui nekyla pavojus, nepaisant to, kad šaligatvis galbūt ir buvo netinkamos būklės vaikščioti pėstiesiems. Todėl akivaizdu, kad aptartas L. U. elgesys turėjo nemenką reikšmę įvykio kilimui. Tad nors L. U. patirtoji neturtinė žala privalo būti atlyginta, nes neginčytinai pastarasis patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, prašoma priteisti suma dėl anksčiau nurodytų aplinkybių mažintina.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priteisdamas L. U. 2544,75 Lt, skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kiek konkrečiai priteisiama neturtinei, kiek turtinei žalai atlyginti. Tokia apylinkės teismo praktika ydinga. Ir apylinkės teismas turėtų išsamiai nurodyti, kiek konkrečiai ir kokiai žalai atlyginti yra priteisiama iš konkretaus asmens. Todėl dėl šios teismo padarytos klaidos laikytina, kad skundžiamajame nuosprendyje buvo netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, todėl yra pagrindas nuosprendį pakeisti (328 str. 4 p.).

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti bei G. S. nusikalstamą veiką iš BK 281 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 139 str. 1 d. ir jam paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiojo L. U..

Iš G. S. L. U. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.