Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2000 m. balandžio 18 d. su atsakovu sudarė žirgo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti už žirgą 27 000 Vokietijos markių (toliau – markės), nupirkti tris balnus, dvejas kamanas ir dvejas kojų apsaugas bei mokėti pardavėjui 10 proc. už kergimą, jei žirgas bus naudojamas kaip veislinis. Atsakovas įsipareigojo prižiūrėti žirgą iki 2001 m. kovo 1 d., iki jo išvežimo iš Lietuvos, įtraukti į Trakėnų kilmės knygą ir pažymėti trakėnų ženklu. Pagal šią sutartį ieškovė dalimis sumokėjo atsakovui 16 000 markių, tačiau po paskutinio 2000 m. rugsėjo 4 d. atlikto pervedimo, nebepervedė į atsakovo sąskaitą likusios sumos, nes atsakovas nevykdė savo rašytinio įsipareigojimo įregistruoti (įtraukti) žirgą Vulkaną į Trakėnų kilmės knygą ir pažymėti Trakėnų ženklu. Tai svarbu dėl to, kad išvežus žirgą į Šveicariją jis turėtų vertę kaip sportinis ir veislinis, kergimui tinkamas žirgas. Tai turėjo būti padaryta iki žirgo išvežimo iš Lietuvos, t. y. iki jo atsiėmimo. Atsakovas šio įsipareigojimo vykdymą vis atidėdavo, taip neįtraukęs žirgo į Europoje pripažintą Trakėnų kilmės knygą. Ieškovė ne kartą telefonu išsakė pretenzijas dėl to, jog atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, pasakė jam, kad nemokės toliau pinigų, kol atsakovas neįvykdys savo įsipareigojimų. Atsakovas žirgą Vulkaną pažymėjo Lietuvos Trakėnu ženklu tik 2001 m. gegužės mėnesį, t. y. pasibaigus su ieškove sudarytoje sutartyje nurodytam 2001 m. kovo 1 d. terminui. Be to, atsakovas pasakė ieškovei, jog nebesutinka žirgo parduoti už sutartyje numatytą 27 000 markių sumą, o nauja kaina yra 40 000 markių, kuri ieškovei buvo nepriimtina. Taigi, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų ir vienašališkai padidinus kainą, ieškovė nebemokėjo likusios žirgo pirkimo–pardavimo kainos. Šalys 2002 m. pavasarį susitarė, jog vietoj žirgo Vulkano atsakovas parduos ieškovei žirgą Valetą, papildomai sumokėdamas 7500 eurų. 2002 m. gegužės 16 d. šalys pakeitė pirkimo-pardavimo sutartį, jos dalyką (vietoj žirgo Vulkano į žirgą Valetą), kainą, terminus. Tai patvirtina 2002 m. gegužės 16 d. atsakovo pasirašytas grynųjų pinigų priėmimo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovės 500 eurų dalinio apmokėjimo už žirgą Valetą. Ieškovė daro išvadą, jog šalys 2002 m. gegužės 16 d. susitarimu nutraukė buvusią sutartį dėl žirgo Vulkano ir sudarė naują sutartį dėl žirgo Valeto, ir pirmoji, t. y. 2000 m. balandžio 18 d., sutartis nutraukta be jokių sankcijų (netesybų) taikymo vienos šalies kitos atžvilgiu, bei antroje sutartyje nesusitarta dėl jokių sankcijų (netesybų) taikymo, nes to nėra fiksuota šalių raštiškai įforminta sutartimi. 2002 m. gegužės 16 d. ieškovė sumokėjo 500 eurų dalinį mokėjimą už žirgą Valetą, o likusius 7000 eurų buvo sutarta sumokėti po Veterinarijos akademijos pirkimo–pardavimo tyrimo, jei bus nustatyta, jog žirgas sveikas, neturės ateityje rimtų sveikatos problemų. Ieškovė 2002 m. gegužės mėn. užsakė atestuotų specialistų atlikti žirgo sveikatos būklės įvertinimą. 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikos trijų atestuotų specialistų buvo surašyta ir pateikta Arklio tyrimo pirkimui–pardavimui ataskaita, kurios išvadose buvo nurodyta, jog „žirgas tyrimo dieną netinkamas sportui. Rentgeno nuotraukos rodo rimtus ilgalaikius sveikatos sutrikimus galūnėse. Tolesnis žirgo naudojimas priklausys nuo gydymo rezultatų ir papildomų tyrimų”. Dėl šių tyrimo rezultatų, kurie reiškė netinkamą parduodamą daiktą (žirgą Valetą), ieškovė atsisakė pirkti jį iš atsakovo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 29 972,62 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.