Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „Baltoji akacija“ pardavėja, teista:

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 290 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka, perduota laiduotojos atsakomybėn, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta;

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 51 MGL dydžio, tai yra 2550,00 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ir 66 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė 30 MGL dydžio bausmė, tai yra 1500,00 Eur bauda. Bauda sumokėta 2019 m. balandžio 4 d., teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdama, t. y. tyčia ranka sudavė vieną smūgį į nosį savo sūnui P. P., gim. 2008 m., taip sukėlė jam fizinį skausmą.

2019 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio teritorija tvora neaptverta. Nuo Pušyno gatvės pusės yra betoniniai laiptai link pagrindinių namo įėjimo durų. Įėjimo durys medinės, pilnai atidarytos. Patekus į namo vidaus patalpas, matomas koridorius, kuriame stovi dviračiai ir sudėti kiti buitiniai daiktai. Koridorius tęsiasi į dešinę pusę tiesiai. Ties pailgo koridoriaus viduriu, kairėje pusėje, yra virtuvės patalpa, kurioje yra stalas, kiti buitiniai baldai ir tyrimui nereikšmingi daiktai. Koridoriaus gale, kairėje pusėje, yra kambarys Nr. 1, kuriame yra lova, spinta, kėdės, pianinas, drabužių krūvos. Koridoriaus dešinėje pusėje yra kambarys Nr. 2, kuriame taip pat yra įprasti baldai, daiktai, drabužių krūvos. Kambaryje Nr. 2 yra matomas medinis langas, kurio stiklai yra išdužę, stiklo šukės pažirusios ant palangės ir į vidinę medinio lango dalį. Apžiūrėjus namo vidaus patalpas, daugiau sulaužytų baldų ar sudaužytų indų, grumtynių ar kraujo pėdsakų nėra. Patalpos vizualiai netvarkingos, drabužiai sukrauti krūvomis, išmėtyti kampuose, grindys žemėtos, sienos purvinos, patalpos nufotografuotos (1 t., b. l. 14-17).

Specialisto išvadoje Nr. G1319/2019(02) dėl P. P. sužalojimo nurodyta, kad galvoje, lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. Tiriamasis kitų kūno vietų nenurodo (1 t., b. l. 57).

2019 m. gegužės 27 d. pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pranešėjas yra V. P., smurtą patyręs asmuo – P. P.. Smurtu įtariamas asmuo – L. P.. Gauti paaiškinimai, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20.13 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Pasikalbėjus su V. P., pastarasis paaiškino, kad jo sūnų sumušė motina L. P., ji trenkė ranka į galvą, tuo sukeldama fizinį skausmą. Taip pat teigė ir P. P.. Jokių sužalojimų požymių neužfiksuota (1 t., b. l. 74-76)

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad L. P. nustatytas 2,82 promilių girtumas (2 t., b. l. 26).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2020 m. kovo 4 d. raštu „Dėl vaizdo įrašo pateikimo nagrinėjamoje byloje“ pateikto disko, su vaizdo įrašais matyti, kad kompaktiniame diske yra trys vaizdo įrašai „VID_20190527_202817“, „VID_20190527_203002(5)“ ir „VID_20190527_203130“. Vaizdo įraše „VID_20190527_202817“ matyti, kad L. P. policijos pareigūnams aiškina, kad jai sudavė jos vyras, jis ją smaugė. Vaizdo įraše „VID_20190527_203002(5)“ matyti, kad vaikas neigia, jog tėtis smaugė mamą ir patvirtina, kad jam skaudėjo, kai mama jam sudavė per veidą. Vaizdo įraše „VID_20190527_203130“ matoma, kad vaikas patvirtina, jog mama jam vieną kartą sudavė į nosį ir vaikui skaudėjo. Vaizdo įraše matyti, kaip L. P. atsiprašo vaiko, nurodo, kad trenkė netyčia ir nenorėjo sužeisti P. P.. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas vaiko klausia ar skaudėjo, ar skaudėjo, o vaikas atsako taip. Vaikas stovi pasimetęs, jokių verkimo ar sužalojimo požymių nematyti (2t., b. l. 164).

Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Kulautuvos seniūnijos L. P. charakteristikos 2019 m. birželio 17 d. rašto Nr. S4-26 matyti, kad iki 2019 m. balandžio mėnesio periodiškai vyko atvejo peržiūros posėdžiai, šeimai sudarytas pagalbos planas. L. P. noriai priėmė siūlomą pagalbą bei dalyvavo socialinių įgūdžių ir ugdymo palaikymo programos mokymuose ir visose atvejo peržiūros posėdžiuose. Tuo tarpu V. P. atsisakė siūlomos pagalbos plano paslaugų ir nenoriai dalyvavo ar atsisakydavo dalyvauti atvejo vadybos peržiūros posėdžiuose. Dalis bendruomenės ir kaimynų V. P. apibūdina kaip labai keistą žmogų, neieškantį kompromisų įvairiose situacijose, matantį tik savo keistą tiesą (1 t., b. l. 153).

Iš Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. liepos 31 d. pažymėjimo matyti, kad L. P. baigė 12 valandų trukmės kursus apie vaiko raidą ir elgesį, geresnio ryšio su vaiku kūrimą, jausmų supratimą ir valdymą, pozityvią discipliną (3 t., b. l. 10).

Iš Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. rugsėjo 25 d. pagalbos plano matyti, kad V. P. nelinkęs pripažinti problemų. Vaikui nesudaromos sąlygos bendrauti su seneliu, vaikas pastebimai sutrikęs, pastebima įtampa. Vaikas paliekamas vienas nuo tada, kai mamai paskirta kardomoji priemonė. Tėvai stokoja įgūdžių palaikyti vaiką, tėvų konfliktai sukelia dviprasmiškus jausmus, dėl kurių vaikas jaučiasi nesaugiai. Bendraujant su vaiku tėvai juo manipuliuoja. Vaikas mato smurtinius santykius tarp tėvų, neigiamus jausmus tėvai, perduoda vaikui. Šeimos patirtys yra neigiamos dėl alkoholio vartojimo problemų bei smurtinių tėvų santykių. Vaiko elgesys yra pakitęs, krizė neįveikta, neigiamos patirtys kartojasi. V. P. nelinkęs priimti specialistų teikiamą pagalbą, nelinkęs bendradarbiauti (3 t., b. l. 13-21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus arba būtų nežymiai sutrikdyta sveikata.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinamoji L. P. kaltės nepripažino, paaiškino, jog jeigu ir sudavė sūnui, tai netyčia. Nukentėjusiojo mažamečio P. P. parodymai buvo nenuoseklūs, jeigu pirminės apklausos metu jis parodė, kad mama kumščiu trenkė jam į nosį, nežino ar tyčia, jis neverkė, skaudėjo, buvo pikta, paskaudėjo tik kelias minutes, tai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu P. P. parodė, kad jam buvo liūdna dėl nutikusio įvykio, taip pat paaiškino, kad mama norėjo trenkti tėčiui, tačiau pataikė jam. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaikas teigė, jog mama po įvykio atsiprašė tik kitą dieną, nors iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad L. P. atsiprašo sūnaus dėl galimai suduoto smūgio. Todėl teismas negali daryti išvados, kad vaiko parodymai yra patikimi. Nors nekyla abejonių, kad buvo fizinis kontaktas, tačiau negalima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo suduota veikiant tiesiogine tyčia, be to, ar buvo sukeltas būtent fizinis skausmas. Iš specialisto išvados Nr. G1319/2019(02) dėl P. P. sužalojimo matyti, kad galvoje, lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. Apklaustas V. P. taip pat nebuvo nuoseklus. Jeigu pirminės apklausos metu parodė, kad tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, jis nedavė žmonai pultelio, todėl ji ranka tyčia sudavė sūnui P. P. vieną smūgį į nosį, dėl ko sūnus patyrė fizinį skausmą, tai skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, akivaizdu, jog pranešė tik apie jo ir žmonos barnį, o teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos užduotus klausimus, parodė, jog skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, kalbėjo apie seną smurto atvejį. V. P. nei vienos apklausos metu nedavė jokių parodymai apie tai, iš ko jis suprato, kad sūnui skauda, kaip tas skausmas buvo išreikštas. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. B. akcentavo, jog vaikui skaudu dėl tėvų barnių, be to, vaikas sumenkina smūgio sudavimą, nurodydamas, jog konfliktas iškilo tarp mamos ir tėčio, galima tikėti, kad mama norėjo trenkti tėčiui, tačiau pataikė vaikui. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vaidas Pažereckas parodė, kad buvo gautas iškvietimas iš VPK budėtojo Kulautuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, rado mamą, tėvą ir sūnų. Tėvas paaiškino, kad vaiko motina sumušė savo sūnų. O vaikas paaiškino, kad jam sudavė su ranka į tarpuakį. Moters būsena buvo isteriška kaip neblaivaus asmens. Vaikas buvo išsigandęs, matėsi, kad buvo apsiverkęs. Vaikas paaiškino, kad mama jam sudavė į veidą, kaktą, o paklausus, ar skaudėjo, vaikas nurodė, kad jam skaudėjo ir nežino, kodėl jam sudavė. Akivaizdžių sumušimų, mėlynių nebuvo matyti, nepamena, ar matė kažką. L. P. patvirtino, kad sudavė vaikui į kaktą. Visos aplinkybės, mamos, tėvo bei vaiko parodymai yra užfiksuoti 30 sekundžių vaizdo įraše. Tačiau šie liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes iš pateikto vaizdo įrašo matyti, jog L. P. atsiprašo vaiko, jei jam sudavė, negalima daryti išvados, jog elgėsi isteriškai, vaikas stovi pasimetęs, jokių verkimo ar sužalojimų požymių nematyti, o pareigūnas užduoda mažamečiui vaikui atsakymą menantį klausimą ,,ar skaudėjo?“, jį pakartoja kelis kartus, į ką vaikas atsako taip, tačiau visiškai nesiaiškinama, ką skaudėjo ir kodėl, todėl tokių parodymų vertinti kaip patikimų negalima. Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nėra.

Be to, iš Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. rugsėjo 25 d. pagalbos plano matyti, kad V. P. nelinkęs pripažinti problemų. Tėvai stokoja įgūdžių palaikyti vaiką, tėvų konfliktai sukelia dviprasmiškus jausmus, dėl kurių vaikas jaučiasi nesaugiai. Vaikas mato smurtinius santykius tarp tėvų, neigiamus jausmus tėvai perduoda vaikui. Šeimos patirtys yra neigiamos dėl alkoholio vartojimo problemų, bei smurtinių tėvų santykių. Vaiko elgesys yra pakitęs, krizė neįveikta, neigiamos patirtys kartojasi.

Pažymėtina ir tai, kad V. P. yra L. P. sutuoktinis ir šiuo metu jie skiriasi (LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. lapkričio 25 d. buvo gautas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo), skyrybų byla yra nebaigta, laikytina, kad V. P. parodymai yra šališki, todėl teismas taip pat juos vertina kritiškai.

Esamų abejonių nepavyko pašalinti išnaudojus visus įmanomus įstatymo leistinus būdus, todėl teismas sprendžia, kad nesurinkta pakankamai kaltinamosios L. P. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kaltinamoji išteisintina, nes neįrodyta, kad padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliktina jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir/ar garso įrašais, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 32, 53, 85, 2 t., b. l. 164), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti su byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 ir 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamą veiką.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinius diskus (1 t., b. l. 32, 53, 85, 2 t., b. l. 164), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.