- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- e2-32944-996/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26220-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- UAB „TRANSTIRA“
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Gintarė Raišutienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „TRANSTIRA“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „TRANSTIRA“ (toliau – ieškovas, darbdavys, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-06-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš jo V. B. (V. B.) (toliau – atsakovas, darbuotojas) naudai 1 080 Eur neišmokėtų dienpinigių ir išlaidų kompensacijos, šioje dalyje darbuotojo prašymą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos skundžiama sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išieškoti iš jo atsakovo naudai 1 080 Eur neišmokėtų dienpinigių ir išlaidų kompensacijos. Teigė, kad su atsakovu sudaryta darbo sutartis yra dvikalbė, parengta lietuvių–rusų kalbomis kaip vientisas ir nepertraukiamas tekstas lietuvių kalba vienoje lapo pusėje, rusų kalba kitoje lapo pusėje, o ne kaip atskiri dokumentai, atsakovas buvo tinkamai supažindintas jam suprantama kalba su darbo sutarties sąlygomis, jis tai patvirtino savo parašu ant kiekvieno darbo sutarties lapo, įskaitant ir paskutinį sutarties lapą, todėl, ieškovo teigimu, tai paneigia darbuotojo poziciją, jog jis rusų kalba surašytų darbo sutarties sąlygų nėra matęs ir skaitęs. Pažymėjo, kad 2015-10-29 kartu su darbo sutartimi darbuotojas pasirašė ir kitus dokumentus, kurie taip pat buvo parengti lietuvių–rusų kalbomis. Pabrėžė, kad visos įmonės darbo sutartys su kitakalbiais asmenimis sudaromos lietuvių ir darbuotojui žinoma bei suprantama kalba. Teigė, kad dienpinigių apskaičiavimas taikant statistinį priklausančių dienpinigių vidurkį prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ 3 p., todėl mano, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai vadovavosi statistiniu priklausančių dienpinigių vidurkiu, nepagrįstai pripažino, kad darbuotojui turėjo būti priskaičiuota 5 171 Eur dienpinigių. Ieškovo teigimu, faktiškai priskaičiuota ir išmokėta darbuotojui dienpinigių suma sudaro 4 910,50 Eur, kuri apskaičiuota remiantis darbo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis bei atsižvelgiant į dienpinigių skaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad atsakovui buvo žinoma darbo sutarties 7 p. įtvirtinta sąlyga dėl ne mažesnių nei 50 % dydžio dienpinigių mokėjimo, mano, kad išmokėjo atsakovui pagrįstą, pagal darbo sutarties sąlygas apskaičiuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančią dienpinigių sumą. Pažymėjo, kad darbuotojas, teikdamas prašymą Darbo ginčų komisijai, pagrįstai nurodė, kad jis sumokėjo 150 Eur už mokamus kelius, tačiau nenurodė, kad įmonė šią sumą jam kompensavo: 150 Eur atsakovui buvo kompensuoti sudengiant išmokėtų avansų ir turėtų išlaidų sumas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė konkretizavo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą: 24 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 609,84 Eur sumokėta už advokato pagalbą ir 420,80 Eur sumokėtos vertimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas, dalyvaudamas 2016-11-14 parengiamojo teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškinį ir teismo dokumentus yra gavęs, yra susiradęs atstovą Lietuvoje, teismas priminė pareigą nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį ir pranešti atstovo Lietuvoje kontaktus, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas aukščiau nurodytų pareigų neįvykdė, prašymo pratęsti terminą pareigoms įvykdyti neprašė, prašymo atidėti teismo posėdį įrodymais nepagrindė, todėl teismas 2016-12-12 posėdžio metu, laikydamas, kad dėl aukščiau aptartų aplinkybių atsakovas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nutarė bylą nagrinėti, vadovaudamasis atsakovo pozicija teikta Darbo ginčų komisijai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2015-10-29 sudarė darbo sutartį Nr. 2746, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi (el. b. t. II, b. l. 131–136, dokumento originalas – el. b. priedo b. l. 27), Darbo ginčų komisija 2016-06-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavio 1 080 Eur neišmokėtų dienpinigių ir išlaidų kompensacijos, darbuotojo prašymą dalyje dėl sumokėtų baudų kompensavimo atmetė (el. b. t. I, b. l. 5–8).
DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikyti įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
DK 95 str. 3 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).
DK 220 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.
Iš į bylą pateikto darbo sutarties originalo (el. b. t. II, b. l. 131–136, dokumento originalas – el. b. priedo b. l. 27) matyti, kad 2015-10-29 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į vairuotojo ekspeditoriaus pareigas ir kurios 7 p. buvo įtvirtina, kad su vairuotoju–ekspeditoriumi sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis; vairuotojui–ekspeditoriui mokami ne mažesni nei 50 proc. komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigiai, priklausantys nuo kelionės trukmės ir maršruto <...>, darbo sutartį sudaro trys lapai: vienoje lapo pusėje tekstas lietuvių kalba, kitoje – rusų kalba, atsakovas pirmąjį ir antrąjį darbo sutarties lapą yra pasirašęs tik ant priekinio lapo lietuvių kalba, tačiau paskutinįjį darbo sutarties lapą yra pasirašęs ant abiejų pusių: tiek lietuvių, tiek rusų kalba, todėl yra akivaizdu, kad jei nebūtų buvę pirmųjų dviejų darbo sutarties tekstų rusų kalba, nebūtų buvę ir trečiojo – atsakovo pasirašyto – darbo sutarties lapo rusų kalba, vadinasi, atsakovas pasirašė darbo sutartį sudarytą dviem kalbomis – tiek lietuvių, tiek rusų, todėl darbo sutarties 7 p. įtvirtina sąlyga jam buvo žinoma ir jis jai pritarė, priešingu atveju nebūtų sudaręs darbo sutarties su įmone. Teismas įvertinęs į bylą pateiktą darbo sutarties originalą pagal aukščiau teismo padarytas išvadas laiko nepagrįstą Darbo ginčų komisijos teiginį, jog darbo sutartis surašyta lietuvių ir rusų kalbomis atskirais egzemplioriais ir atsakovas buvo įsitikinęs, kad jam bus išmokami visi dienpinigiai. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad atsakovas Darbo ginčų komisijai posėdžio metu nurodė, jog nors jis yra ukrainietis ir lietuvių kalbos nemoka, o jo gimtosios kalbos yra ukrainiečių ir rusų, visi įmonės dokumentai, kuriuose jam teko pasirašinėti, buvo surašyti jam nesuprantama lietuvių kalba, darbo sutartį taip pat pasirašinėjo surašytą lietuviškai, tačiau tokie atsakovo teiginiai paneigiami byloje esančia medžiaga – tiek jau teismo aukščiau konstatuota aplinkybe, kad darbo sutarties paskutinįjį lapą darbuotojas buvo pasirašęs rusų kalba (el. b. t. II, b. l. 131–136, dokumento originalas – el. b. priedo b. l. 27), tiek byloje esančiais lietuvių ir rusų kalbomis atsakovo tą pačią dieną kaip ir darbo sutartis 2015-10-29 pasirašytais dokumentais – visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), priedu prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „TRANSTIRA“ Kreditinių ir debetinių kuro, kelių ir kt. kortelių naudojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 16–22), vadinasi, darbuotojas siekė suklaidinti Darbo ginčų komisiją teikdamas neteisingus paaiškinimus, kas kelia pagrįstas abejones ir paties teikto Darbo ginčų komisijai prašymo teisingumu. Darbuotojas Darbo ginčų komisijai įmonės atlikto paties apskaičiavimo aritmetinio teisingumo pagal darbo sutarties 7 p. nuostatas neginčijo, Darbo ginčų komisija konstatavo, kad darbdavys darbuotojui priskaičiavo 4 910,50 Eur dienpinigių, tai patvirtina ir byloje esanti pažyma (el. b. t. I, b. l. 26), darbuotojas Darbo ginčų komisijos padarytų išvadų neginčijo, savo reikalavimų, teiktų Darbo ginčų komisijai, nepagrindė, todėl teismas laiko, kad darbdavys pagal darbo sutarties 7 p. apskaičiuodamas ir išmokėdamas dienpinigius darbuotojui su juo tinkamai atsiskaitė, todėl Darbo ginčų komisijos nurodymas išieškoti iš darbdavio darbuotojo naudai 930 Eur dienpinigių yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Darbo ginčų komisija sprendime darbuotojo naudai taip pat nurodė išieškoti 150 Eur už darbuotojo sumokėtą kelių mokestį Slovakijoje, tačiau teismas pažymi, kad pagal byloje esančius 2016-02-25 mokėjimo patvirtinimą Nr. 1160229103, 2016-03-01 avanso apyskaitą Nr. 23269, 2016-07-20 detalią sąskaitos ataskaitą matyti, kad 150 Eur darbuotojo sumėtą sumą darbdavys kompensavo (el. b. t. I, b. l. 31–32, 38, 39), todėl Darbo ginčų komisijos nurodymas išieškoti iš darbdavio darbuotojo naudai 150 Eur išlaidų kompensacijos yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimo dalį, kuria Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavio 1 080 Eur neišmokėtų dienpinigių ir išlaidų kompensacijos, atmetant darbuotojo prašymą kaip nepagrįstą. Kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis nebuvo ginčyta, todėl teismas dėl likusios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti – teismas naikina Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nuspręsta išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavio 1 080 Eur neišmokėtų dienpinigių ir išlaidų kompensacijos, darbuotojo prašymą atmetant kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 str. 1 d. pagrindu.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo 1 054,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 609,84 Eur ieškovas sumokėjo jį atstovavusiai advokatei, 420,80 Eur jis sumokėjo už dokumentų vertimus, 24 Eur jis sumokėjo žyminio mokesčio (el. b. t. I, b. l. 40, 41, 43, t. II, b. l. 91–94, 108–109). Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš atsakovo 1 054,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas
nusprendė:
ieškovo UAB „TRANSTIRA“ ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-06-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta išieškoti V. B. (V. B.) naudai iš UAB „TRANSTIRA“ 1 080 Eur neišmokėtų dienpinigių ir išlaidų kompensacijos, V. B. (V. B.) prašymą dėl dienpinigių ir išlaidų kompensacijos atmetant kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 054,64 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „TRANSTIRA“ (į. k. 122282884) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.