Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo G. I. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui G. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė ,,Ūkio banko lizingas“) ir atsakovas G. I. 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarė Sutartį Nr. 809804624, pagal kurią pradinis kreditorius įgijo iš paslaugos teikėjo paslaugą – kelionę į Tunisą, ir išsimokėtinai suteikė atsakovui paslaugą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutarties šalių suderintą mokėjimų grafiką sumokėti mokėjimo grafike sutartais terminais ir sąlygomis numatytas įmokas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas liko skolingas 1,322 63 Lt (383,06 Eur) neišpirktos kelionės vertės ir palūkanų.

Pradinis kreditorius uždaroji akcinės bendrovė ,,SB lizingas“ 2020 m. kovo 5 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kurio veiklą nuo 2017 m. spalio 1 d. perėmė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovui buvo siųstas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu 2020 m. balandžio 28 d., be to cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 22 dalyje pateikta vartojimo kredito sutarties samprata: vartojimo kredito sutartis – tai sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Taigi, vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (prekėmis ir pan.). Tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovui buvo suteiktas kreditas (kelionė į Tunisą) asmeninėms reikmėms. Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines pareigas ir laiku nesumokėjo įmokų, atsakovas liko skolingas 383,06 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu, todėl ieškovės reikalavimas dėl 383,06 Eur skolos priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 8.1. p. numato atsakovo pareigą pažeidus mokėjimų grafiką mokėti mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ieškovė delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. Ieškovė prašo priteisti 34,48 Eur delspinigių nuo neapmokėtos sumos 383,06 Eur už paskutines 180 dienų (laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 34,48 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo G. I. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. I. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 383,06 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus šešis euro centus) skolos, 34,48 Eur (trisdešimt keturis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus) delspinigių, iš viso 417,54 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų penkiasdešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovo G. I. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 417,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. I. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai bylinėjimosi išlaidas - 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.