Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. G., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­bli­kos Bau­džiamo­jo kodekso 266 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.), ir nuteisti jį 70 (septyniasdešimties) minimalių gyvenimo lygių dydžio – 9100 (devynių tūkstančių vieno šimto) litų bauda. Remiantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., 66 str. 1 d. dviejų MGL dydžio bauda prily­ginta vienai sulaikymo parai ir į bausmės laiką įskaičiuotas R. G. laikinajame sulaikyme iš­bū­tas laikas – viena para – 2009 m. balandžio mėn. nuo 16 d. iki 17 d., galutinė bausmė nustatyta 68 (še­šias­dešimt aštuonių) minimalaus gyvenimo lygio dy­džio – 8840 (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų ketu­rias­de­šim­ties) litų bauda.Kardomoji priemonė R. G. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tas nuo nuos­prendžio įsi­tei­sė­jimo dienos. Pagal Baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 3 p. (redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruo­džio 11 d.) konfiskuoti iš R. G. iš nusikalstamos veikos gauti 12600 (dvylika tūkstančių šešis šimtus) eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. teismo nuteistas už tai, kad jis neteisėtai dis­po­na­vo pirmos kategorijos narkotinių ir psi­cho­tropinių medžiagų pirm­ta­ku (prekursoriumi) – 2009 m. balandžio 16 d. apie 10 val. 30 min. au­to­mo­biliu Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 17705,6 g gryno pirmos kategorijos nar­ko­tinių ir psi­cho­tropinių medžiagų pirm­tako – 1-fenil-2-propanono (BMK) į automobilių stovėjimo aikš­telę, esančią prie ( duomenys neskelbtini), ir šią medžiagą pardavė A. M. ir K. V. L. už 12600 eurų (43505,28 Lt pagal nustatytą oficialų lito ir euro san­ty­kį), tai yra padarė nu­si­kal­ti­mą, numatytą Lietu­vos Respubli­kos bau­džia­mojo kodekso 266 str. 1 d. (re­dakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.).

Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendį dalyje pakeisti: pripažinti, kad R. G. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Bau­džiamojo kodekso 266 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.), padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta į atskirą tyrimą. N. R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė bendrininkų grupe (Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Remiantis BK 72 str. 2 d. 2 p., 5 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-11), iš R. G. išieškoti valstybei konfiskuotino turto - nusikalstamos veikos padarymo priemonės, automobilio Jaguar valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, 34220 Lt. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepripažindamas R. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė bendrininkų grupe su A. M. ir K.V. L. bei netaikydamas BK 72 str. 2 d. 2 p., 5 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-11), nekonfiskuodamas nusikalstamos veikos priemonės, nusikalstamai veikai daryti panaudoto, tretiesiems asmenims - UAB „SEB VB lizingas“-priklausančio automobilio Jaguar valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų. Skunde teigiama, kad R. G. veikė sutartinai su kitais bendrininkais, kartu su jais siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, t. y. veikė kaip bendravykdytojas, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, turėjo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apeliantė nurodo, kad nors R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe reikalinga pripažinti tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe, į ką reikalinga atsižvelgti skiriant bausmę, tačiau skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos, neturi varžyti asmens labiau negu reikia BK 41 str., 67 str. 1 d. numatytiems tikslams pasiekti. Kadangi skundu prašoma taikyti nusikalstamos veikos priemonės, automobilio „Jaguar", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę nusikaltimo padarymo metu atitinkančios pinigų sumos - 34220 Lt - konfiskavimą, kad nebūtų pažeistas proporcingumo principas, skirti griežtesnę bausmę, atsižvelgiant į sunkinančią aplinkybę, t. y. padidinti baudos dydį, neprašoma. Apeliantė teigia, kad R. G. minėtu automobiliu kaip turima priemone specialiai pasinaudojo vien tam, kad įgyvendintų sumanymą nugabenti į reikiamą vietą apie 20 kg skysčio, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako, esančio šešiose talpose, ir parduoti, o be automobilio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų apsunkintas.

N. R. G. apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant mažesnio dydžio baudą ir nekonfiskuojant 12600 eurų, grąžinant juos savininkei I. G.. Nurodo, jog baigiamose kalbose prokurorė prašė jam skirti žymiai mažesnio dydžio baudą – 35 MGL - 4550 litų, o įskaičius sulaikyme išbūtą laiką - 33 MGL - 4290 litų, tad prašo baudos dydį mažinti nors iki valstybinio kaltinimo prašyto 35 MGL dydžio. Teigia, jog jo atlyginimas nėra didelis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo atsitiktinis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, praeityje neteistas. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, jog kratos metu pas jo motiną rasti pinigai - 12600 eurų, yra gauti iš nusikalstamos veikos, kadangi tai yra motinos I. G. pinigai, skirti automobiliui pirkti, todėl pinigai yra grąžintini teisėtai savininkei I. G.. Apeliantas teigia, jog teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje ir nepripažino lengvojo automobilio „Jaguar“ nusikaltimo padarymo priemone bei nekonfiskavo jo vertės pinigais (22 220 litų).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, o nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis R. G. bei jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundą atmesti,

N. R. G. ir Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai atmestini.

N. R. G. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Veikų kvalifikavimo apeliantai dėl nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų neginčija, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tai yra dėl paskirtos bausmės teisingumo, turto konfiskavimo bei bendrininkavimo aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.(Lietuvos Aukščiausiasis teismas, baudž.b. Nr. 2K-p-218/2009).

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje, vadovaudamasis bendra teismų praktika, tinkamai nustatė, kad baudžiamojoje byloje ištyrus visus faktus, yra įrodyta tik viena aplinkybė, t.y. kad nuteistasis pardavė, o K. V. L. ir A. M. pirko nurodytą kiekį pirmos kategorijos nar­ko­ti­nių ir psi­cho­tropinių me­džiagų pirm­ta­ko. Tačiau, kaip to reikalauja aptarta bendrininkavimo sąvoka, nuteistojo veiksmuose nėra nei konkrečių bendri­nin­ka­vi­mo veiksmų, nei įrodymų, kad R. G. būtų taręsis su nurodytais asmenimis ben­drai veikti, pvz. gabenti nurodytą medžiagą iki tam tikros vietos Lenkijoje, paskui parduoti, ar nusi­kals­ta­mai veikę ne vieną kartą, kas duotų pagrįstą manymą jų veiksmus kvalifikuoti kaip bendrininkų grupę (Bau­džia­mojo kodekso 25 str. 2 d.). Iš nuteistojo, liudytojų parodymų seka, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistasis veikė vienas, kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako pardavėjas, o kiti asmenys - K. V. L. ir A. M. veikė atskirai, kaip šių medžiagų pirkėjai. Taigi, dėl paminėtų motyvų prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmestinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu ( 2010-02-18, Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 str.) apžvalga, AB-32-1). Pirmos instancijos teismas nuosprendyje atsižvelgė į tai, jog nuteistojo R. G. netei­sė­tai gabentos medžiagos svoris ir tūris santykinai nėra didelis, kad būtų galimą jį gabenti tik au­to­mo­biliu. Be, to nurodyta medžiaga buvo gabenama palyginti nedidelį atstumą – Alytaus miesto ribose, o automobilį vairavo ne pats R. G., o jo draugė G. G., pačiam automobilyje nebuvo įrengta jokių slėptuvių psichotropinei medžiagai paslėpti. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti ir konfiskuojamas. Apylinkės teismas nurodė, jog R. G. skiriama piniginė bausmė – bauda, kuri pilnai įgy­vendina bausmės paskirtį, ir baudžiamojo po­veikio priemonė – iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimas, todėl papildomos piniginio po­bū­džio baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės dydžio pinigų sumos konfiskavimas yra perteklinis ir neatitiktų principo įgyvendinimui (Baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. ir 54 str. 3 d.).

Sprendžiant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina tai, jog apylinkės teismas teisingai taikė įstatymą ir konfiskavo 12600 eurų nustatęs, kad šie pinigai gauti būtent iš nusikalstamos veiklos. Minėtąsias aplinkybes patvirtina šie faktai, kad kratos metu R. G. motinos namuose buvo rasti eurai, kurių kiekis ir banknotų nominalai iš esmės atitiko K. V. L. ir A. M. nurodytus. Kratos metu nei būsto savininkė I. G., nei nuteistasis R. G., dalyvavę kratoje, jokių pareiškimų apie rastų pinigų priklausomybę nepareiškė. Rastieji pinigai buvo sudėti į kaltinamojo draugės G. G., kuri atvežė kaltinamąjį į susitikimą su K. V. L. ir A. M., rankinę. Taigi, rastas užsienio valiutos kiekis atitiko K. V. L. ir A. M. siūlytai kainai už narkotinių medžiagų pirmtaką, pinigai buvo tos pačios moters, kuri ir palydėjo nuteistąjį R. G. į susitikimo su K. V. L. ir A. M. vietą, rankinėje. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė R. G. versiją, kad rastieji pinigai pri­klau­sė jo motinai ir už juos buvo ruo­šia­masi pirkti automobilį, ir teisingai nusprendė, kad šie pinigai yra tie patys, kuriuos už nurodytą medžiagą R. G. perdavė K. V. L., todėl juos nuosprendžiu nusprendė konfiskuoti. Dar pastebėtina ir tai, jog jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Minėtąsias aplinkybes pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat aptarė.

Nuosprendyje teismas, R. G. skirdamas ir individualizuodamas bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, R. G. neteistas, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, charakterizuojamas teigiamai, byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko švelniausią sankcijoje už inkri­mi­nuotą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą (Baudžiamojo kodekso 47 str., 55 str.). Apylinkės teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė bausmę, mažesnę už šios bausmės vidurkį, tačiau artimą jam (Bau­džia­mojo kodekso 47 str. 2 d. ir 3 d. 3 p., 61 str.). Tai patvirtina, jog teismas tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir dar labiau švelninti bausmę nuteistajam nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, tiek nuteistojo R. G., tiek Lazdijų apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinių skundų argumentais nuosprendį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o abu apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. G. ir Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus atmesti.