Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. M. ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti sūnaus R. M. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skirti ją vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja.Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti sūnaus R. M. gyvenamąją vietą su juo, priteisti išlaikymą iš ieškovės po 80 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir patvirtino tokio turinio šalių sudarytą taikos sutartį:Nustatyti sūnaus R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą su jo tėvu R. M.. Iš I. B. priteisti sūnaus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui po 60 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavesti šias lėšas tvarkyti vaiko tėvui R. M.. Nustatyti I. B. bendravimo tvarką su sūnumi R. M.: kol vaikas nelanko darželio, I. B. bendrauja su sūnumi R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą dieną laike nuo 9 iki 21 val., I. B. gyvenamojoje vietoje. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, I. B. bendrauja su sūnumi R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą dieną laike nuo 18 iki 21 val., I. B. gyvenamojoje vietoje. Viena iš šalių turi teisę neleisti kitai šaliai bendrauti su vaiku, jei akivaizdu, jog su vaiku turinti būti šalis yra neblaivi(-us) ar vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį.Teismas konstatavo, kad pateikta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Išaiškino šalims bylos nutraukimo pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė I. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.Nurodo, kad sutartį pasirašė gerai neįsigilinusi, su atsakovu gyvena kartu, abu išlaiko vaiką, todėl jos ieškinys paliktinas nenagrinėtu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. M. prašo atmesti atskirąjį skundą, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė žodžiu pareiškė, kad atsisako ieškinio, atsakovas savo reikalavimų neatsisakė, todėl, šalims pasitarus, buvo sudaryta taikos sutartis. Ieškovė atskirąjį skundą pateikė vengdama teikti išlaikymą vaikui.Taikos sutartis buvo šalių aptarta, teismas perskaitė sutarties tekstą ir įsitikino, ar sutartis atitinka mūsų abiejų valią. Ieškovė visada buvo atstovaujama advokato, todėl ji turėjo galimybę su juo pasitarti, jei buvo kažkas neaišku.Ieškovė nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kodėl jos ieškinys turėtų būti paliekamas nenagrinėtu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliantė prieš teismo posėdį pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą, kadangi šie įrodymai yra susiję su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, atsakovui buvo suteikta galimybė dėl jų pasisakyti, todėl šie įrodymai pridėtini prie bylos (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str.). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.Nagrinėjamu atveju taikos sutarties tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalims. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsisako ieškinio, atsakovui neatsisakius priešieškinio, ieškovė prašė bylą nagrinėti toliau. Teismui pasiūlius apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, buvo paskelbta pertrauka. Šalys po teismo posėdžio pertraukos pateikė teismui taikos sutartį ir prašė teismo ją patvirtinti. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimo teismo posėdžio metu neatsiėmė, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK 139 str.).CPK 42 str. 2 d. yra nurodyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutartis yra sudaroma visų bylos šalių laisva valia, jeigu bent viena iš šalių nesutinka, teismas neturi teisės tvirtinti tokios taikos sutarties.Teismas, prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Bylą nagrinėjusi teismo teisėja garsiai perskaitė šalių sudarytos taikos sutarties tekstą, o šalys patvirtino, kad suprato sutarties sąlygas ir sutartis atitinka jų valią. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas, patvirtindamas taikos sutartį, įstatyme nustatytos pareigos laikėsi.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė, sudarydama taikos sutartį, pasirašė sutartį gerai neįsigilinusi, t.y. nesuprato pasirašomos taikos sutarties sąlygų ir pasekmių, nes abi šalys visada buvo atstovaujamos advokato, ieškovės advokatas turėjo pareigą ieškovę konsultuoti ir ginti jos interesus byloje. Teismas teismo posėdžio metu šalims išaiškino taikos sutarties sudarymo pasekmes, įsitikino, kad sutartis atitinka šalių valią. Taikos sutarties tekstas yra aiškus ir suprantamas netgi asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo. Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei viešajam interesui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kad gyvena kartu su atsakovu ir teikia išlaikymą vaikui, pateikė pažymą, kurioje jos gyvenamoji vieta sutampa su atsakovo, tačiau šios atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurias atsakovas neigia, neturi teisinės reikšmės vertinant nutarties, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, pagrįstumą ir teisėtumą. Tarp šalių kyla ginčas dėl gyvenimo kartu. Ieškovės geranoriškai teikiamas išlaikymas, rūpinimasis vaiku ir tinkamas elgesys yra pagrindas atsakovui nesikreipti dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Be to, nepriklausomai nuo taikos sutarties turinio, šalys gali gera valia tartis dėl vaiko priežiūros ir išlaikymo, laikytis susitarimo net jei jis ir neatitinka taikos sutarties sąlygų. Svarbu, kad būtų nepažeidžiamo vaiko interesai.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 320 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.