Kauno apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl termino nepilnamečiam vaikui priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos rūpinamasis vaikas A. Š. gimė (duomenys neskelbtini) (4,17 b.l.). (duomenys neskelbtini) mirė R. K. M., A. Š. močiutė (11 b.l.). Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 nutartimi pakeisti A. Š. globėjai R. M. ir R. M., atleidžiant juos nuo globėjų pareigų atlikimo dėl svarbių priežasčių, ir A. Š. nuolatine rūpintoja paskirta pareiškėja S. D. (18-22 b.l.).

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad A. Š. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežaščių. R. K. M. mirties metu A. Š. neturėjo nei vienerių metų amžiaus. A. Š. motinai 2011 metais neterminuotai apribota motinos valdžia, vėliau nepilnametis gyveno su globėjais R. M. ir R. M., taip pat vaikų gerovės centre ‚Pastogė“. A. Š. ir šiuo metu yra nepilnametis, todėl negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Pareiškėja A. Š. nuolatine rūpintoja paskirta tik 2015-09-17, giminystės ryšių su A. Š. ar jo šeima neturi, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti apie A. Š. močiutės R. K. M. mirtį ar palikimo atsiradimo faktą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą nepilnamečiam vaikui A. Š. priimti palikimą yra pagrįstas ir A. Š. atnaujintinas terminas priimti R. K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašė išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. Š. vardu pagal apyrašą, paskiriant pareiškėją A. Š. paveldėto turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Palikėjai R. K. M. priklausantį turtą po jos mirties, atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti, pagal įstatymą turi teisę paveldėti antrąja eile jos vaikaitis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 5.5 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos eilės įpėdinė L. Š. palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė (11 b.l.). A. Š. yra nepilnametis, todėl palikimui priimti būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 nutartimi nustatyta, kad pareiškėja gali tinkamai atlikti rūpintojos pareigas, todėl nesant byloje priešingų įrodymų, teismas sprendžia, kad pareiškėja gebės užtikrinti tinkamą A. Š. priklausančio palikimo priežiūrą. Kadangi nėra aišku, ar palikėja turėjo kreditorių, o pagal CK 5.52 straipsnį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimo priėmimas turi būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 41 8.7 p.). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas – išduotinas teismo leidimas palikimo nepilnamečio A. Š. vardu priėmimui pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai pareiškėja skirtina A. Š. paveldėto turto tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai taip pat išaiškintina, kad ji privalo tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą išimtinai vaiko interesais; pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai (rūpintojai) gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus; nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai (rūpintojai) neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį; nepilnamečio vaiko tėvams (rūpintojams) draudžiama sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią jie įgytų reikalavimo teisę į savo nepilnamečio vaiko turtą ar jo teises (CK 3.186 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. D. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), terminą R. K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išduoti pareiškėjai S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo leidimą priimti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini) mirusios jo močiutės palikėjos R. K. M. palikimą pagal apyrašą.

Paskirti pareiškėją S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėto turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.