Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. SPR5 – 5902 (14.4) bei Centrinio registratoriaus komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. CSPR-264, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 11 d. atsakovui pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. 21010139) NTK pakeisti nekilnojamųjų daiktų - administracinių patalpų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (1 t., b. l. 173–174). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. leidimą Nr. LSKR-01-180328-00037 (1 t., b. l. 7–9, 29–31, 102–104, 189–190), 2018 m. birželio 5 d. užregistruotą deklaraciją Nr. ACCR-20-180605-01437 „Apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą“ (1 t., b. l. 20–24, 53–57, 112–116, 175–180) bei Patalpų kadastro duomenų (nustatytų 2018 m. balandžio 5 d.) bylas (1 t., b. l. 134–163).

VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius 2019 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-4064 (14.4) atidėti sprendimo dėl pareiškėjo prašymo priėmimą, kuriuo, be kita ko, pareiškėją informavo, kad kreipėsi į Inspekciją dėl išvados pateikimo, ar Inspekcijos 2018 m. birželio 5 d. patvirtinta ir įregistruota deklaracija yra tinkamas juridinis pagrindas užbaigti daugiabučiame gyvenamajame name esančių Patalpų paskirties pakeitimo į viešbučių paskirtį, atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų, procedūras ir ar minėti statybos darbai turi būti užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą (1 t., b. l. 184–185).

VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 18 d. gavo Inspekcijos 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. 2D-9516 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame Inspekcija nurodė, kad 2018 m. birželio 5 d. deklaracija yra užbaigiami statinio kapitalinio remonto darbai, o inžinerinės sistemos pertvarkymo darbai, atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų, turi būti užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą (1 t., b. l. 49–50, 170–171).

VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-5902 (14.4) pareiškėjo 2019 m. birželio 11 d. prašymą atmesti, kadangi gautas Inspekcijos Raštas, kuriame nurodyta, kad Deklaracija yra užbaigiami statinio kapitalinio remonto darbai, o inžinerinės sistemos pertvarkymo darbai, atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų, turi būti užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą, kurio pareiškėjas kartu su 2019 m. birželio 11 d. prašymu nepateikė (1 t., b. l. 32–36, 105–109, 187).

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu 1, 2019 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi su skundu į Centrinio registratoriaus komisiją, prašydamas panaikinti Sprendimą 1 ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus skyrių Deklaracijos pagrindu NTK pakeisti Patalpų duomenis, susijusius su užbaigtais kapitalinio remonto darbais (įskaitant, bet neapsiribojant, Patalpų paskirties pakeitimą) (1 t., b. l. 98–101).

Centrinio registratoriaus komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-264, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimą 1, kadangi Deklaracijos, kurios pagrindu prašoma pakeisti Patalpų kadastro duomenis NTK, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su Patalpų kadastro duomenų bylų duomenimis, nes Deklaracijoje nurodoma, kad „Atliktas statinio (-ių), jo (jų) dalies (ių) kapitalinis remontas“, kai bylose be atliktų kapitalinio remonto darbų dar užfiksuoti atlikti paprastojo remonto - šildymo bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbai, kurių užbaigimui reikalingas statybos užbaigimo aktas, ir kurio pareiškėjas nepateikė (1 t., b. l. 14–19, 42–47, 92–97).

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

Taigi visų pirma spręstinas skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. vasario 11 d.).

Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į NTK yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu NTR.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į NTK ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į NTK ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Kadastro nuostatų 84 punkte.

Prašymai pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Kadastre nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami Kadastro įstatymo 13–14 straipsniuose ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus. Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

Statybos užbaigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų statinių (išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas) statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinių (išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas) kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje.

Kadastro nuostatų 84¹.2 punkte nurodyta, kad, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir: 1) statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas; 2) deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta ir įregistruota Inspekcijos, surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti.

Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi iš byloje esančių Patalpų kadastro duomenų (nustatytų 2018 m. balandžio 5 d.) bylose 1D formų „Patalpų (buto) kadastro duomenys“ matyti, kad Patalpose, kurios yra daugiabučiame pastate, statinio kategorija - neypatingas statinys, buvo atlikti dviejų rūšių statybos darbai: paprastasis remontas - pertvarkyta šildymo bendroji inžinerinė sistema, atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų ir pakeičiant šildymo būdą į vietinį centrinį šildymą (2013 m. pradėtas ir 2014 m. užbaigtas) ir kapitalinis remontas (2018 m. pradėtas ir tais pačiais metais užbaigtas) (1 t., b. l. 135, 139, 143, 147, 151, 155, 159).

Iš byloje esančių 2020 m. sausio 8 d. NTR centrinio duomenų banko išrašų 2.1 papunkčių matyti (NTR įrašai Nr. (duomenys neskelbtini)), kad NTK įrašytos kadastro žymos apie Patalpų šildymą - „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ (1 t., b. l. 90–91, 118–133).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo Patalpų kadastro duomenų (nustatytų 2018 m. balandžio 5 d.) bylų ir 2018 m. birželio 5 d. deklaracijos pagrindu, kuri pagal aptartą teisinį reglamentavimą patvirtina tik Patalpose atliktų kapitalinio remonto darbų užbaigimą, įrašyti Patalpų kadastro duomenis į NTK.

Atsižvelgdamas į tai, kad Patalpų kadastro duomenų (nustatytų 2018 m. balandžio 5 d.) bylose užfiksuotas ne tik atliktas kapitalinis remontas, bet ir paprastasis remontas, kurio pagal aptartą teisinį reglamentavimą užbaigimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas yra statybos užbaigimo aktas, teismas daro išvadą, kad minėtų bylų ir Deklaracijos pagrindu negali būti įrašyti (pakeisti) Patalpų kadastro duomenys NTK, kadangi minėtų dokumentų pagrindu būtų įrašyti ne tik duomenys apie atliktą kapitalinį remontą, bet ir Patalpų kadastro duomenų bylose užfiksuoti duomenys apie atliktą paprastąjį remontą, t. y. minėtų NTR įrašų 2.1 papunkčiuose esančios kadastro žymos „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ būtų pakeistas į „Vietinis centrinis šildymas“ be teisinio pagrindo, t. y. be statybos užbaigimo akto.

Kaip minėta, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti dokumentai, kurie yra teisės aktuose numatyti teisiniai pagrindai keisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Kadastre. Kadangi pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus skyriui pateikė tik Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytą dokumentą – Deklaraciją, kuria yra užbaigiami kapitalinio remonto darbai, tačiau kartu nepateikė ir minėto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumento – statybos užbaigimo akto, kuriuo yra užbaigiami paprasto remonto darbai, kai atsijungiama nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų, minėtas skyrius negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo – pakeisti Patalpų kadastro duomenis, jam pateiktų dokumentų pagrindu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. birželio 11 d. prašymą, kadangi pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė statybos užbaigimo akto.

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Deklaracijos, kurios pagrindu pareiškėjas prašo pakeisti Patalpų kadastro duomenis NTK, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su Patalpų kadastro duomenų (nustatytų 2018 m. balandžio 5 d.) bylose užfiksuotais duomenimis, kadangi Deklaracijoje nurodoma, kad atliktas statinio (-ių), jo (jų) dalies (ių) kapitalinis remontas, tuo tarpu Patalpų kadastro duomenų (nustatytų 2018 m. balandžio 5 d.) bylose, kaip minėta, be atliktų kapitalinio remonto darbų dar užfiksuoti atlikti paprastojo remonto - šildymo bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbai, kurių užbaigimui reikalingas statybos užbaigimo aktas, ir kurio pareiškėjas nepateikė.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad NTR tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir apsaugą. NTR tvarkytojas atsako tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Taigi anksčiau aptartos teisės aktų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad NTK ir NTR tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ir įregistruoti daiktines teises.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Centrinio registratoriaus komisija, nustačiusi, kad Kadastro tvarkytojui pateikto dokumento, kurio pagrindu buvo prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutapo su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, vadovaudamasi Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. rugsėjo 30 d. Sprendimu 2 nusprendė pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. skundo netenkinti ir palikti galioti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimą 1.

Anot pareiškėjo, Inspekcijos Rašte pateikiama nuomonė dėl visiškai kito statybos darbų etapo (inžinerinių sistemų pertvarkymo) užbaigiančio dokumento formos tariamo nesilaikymo, be to, Sprendimas 1 prieštarauja Inspekcijos Rašte pateiktam paaiškinimui.

Teismas su šiais pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, kadangi iš byloje esančio ir jau aptarto Inspekcijos Rašto turinio matyti, kad Inspekcija taip pat pasisakė dėl Patalpose atliktų abiejų statybos darbų rūšių ir jiems užbaigti reikalingų dokumentų, kaip ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2019 m. birželio 12 d. sprendime Nr. SPR5-4064 (14.4) ir skundžiamame Sprendime (1 t., b. l. 49–50, 170–171, 184–185).

Pareiškėjas mano, kad VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius prieš priimant Sprendimą 1 turėjo informuoti pareiškėją apie kilusius neaiškumus bei sudaryti galimybę jam paaiškinti ar pateikti patikslintą prašymą.

Teismas su šia pareiškėjo nuomone nesutinka, kadangi iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisė prašyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTK gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojui yra paduodamas ne tik prašymas dėl kadastro duomenų įrašymo, bet kartu pateikiamas ir Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytas dokumentas, kurio pagrindu gali būti atliekamas kadastro duomenų įrašymas NTK, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo paaiškinimai dėl pateikto 2019 m. birželio 11 d. prašymo, nepateikus statybos užbaigimo akto, negalėtų būti pagrindu pakeisti Patalpų kadastro duomenis. Be to, iš byloje esančio VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SPR5-4064 (14.4) matyti, jog pareiškėjas, be kita ko, buvo informuotas apie tai, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad iki skundžiamo Sprendimo 1 priėmimo pareiškėjas nepateikė nei minėto akto, nei papildomų paaiškinimų ar patikslinto prašymo (1 t., b. l. 184–185).

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad galimybė susipažinti su Inspekcijos Raštu buvo sudaryta tik po to, kai pareiškėjas apskundė Sprendimą 1. Teismas šią pareiškėjo pretenziją laiko teisiškai nereikšminga, kadangi iš byloje esančio pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymo „Dėl dokumento kopijos pateikimo“ (VĮ Registrų centro Vilniaus skyriuje gautas 2019 m. rugpjūčio 22 d.) matyti, kad pats pareiškėjas dėl Rašto išdavimo kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., o jo kopija pareiškėjui el. paštu išsiųsta 2019 m. rugpjūčio 23 d., t. y. sekančią dieną po pareiškėjo prašymo gavimo (1 t., b. l. 48, 51–52, 167–172).

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 23 d. skunde Centrinio registratoriaus komisijai nurodė, kad gavęs Raštą ir susipažinęs su juo, papildys savo skundą, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes (1 t., b. l. 98–101). Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jokių papildomų paaiškinimų ar skundo papildymų pareiškėjas minėtai komisijai nepateikė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad galiojantis teisinis reguliavimas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato Kadastro tvarkytojui teiktinus dokumentus ir tvarką. Patalpų kadastro duomenys gali būti keičiami tik minėtų teisės aktų nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Teisės aktai nenustato Kadastro tvarkytojui jokių išimčių, leidžiančių jam keisti statinių kadastro duomenis nepateikus teisės aktuose numatytus dokumentus. Kadastro tvarkytojui priskirta imperatyvi pareiga patikrinti, ar pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Tai suponuoja išvadą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius ir Centrinio registratoriaus komisija, nustatę, kad kartu su pareiškėjo prašymu dėl Patalpų kadastro duomenų pakeitimo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstus ir teisėtus skundžiamus sprendimus atsisakyti pakeisti Patalpų duomenis NTK pateiktų minėtų dokumentų pagrindu.

Pažymėtina, kad skundžiami sprendimai neužkerta kelio pareiškėjui NTK tvarkytojui pakartotinai teikti prašymą NTK pakeisti Patalpų kadastro duomenis ir kartu su šiuo prašymu pateikti Statybos įstatyme numatytus atliktų statybos darbų užbaigimą patvirtinančiais dokumentus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir Centrinio registratoriaus komisija tinkamai įvertino reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. birželio 11 d. prašymą, o Centrinio registratoriaus komisija skundžiamu Sprendimu 2 teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. skundą ir paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus Sprendimą 1. Skundžiamuose sprendimuose pareiškėjui išsamiai paaiškinta, kodėl jo prašymai / skundai negali būti tenkinami, taip pat atsakyta į kitus pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. skunde keltus klausimus. Skundžiami sprendimai atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus skyrių 2018 m. birželio 5 d. deklaracijos pagrindu pakeisti Patalpų kadastro duomenis, susijusius su užbaigtais kapitalinio remonto darbais (įskaitant, bet neapsiribojant, Patalpų paskirties pakeitimą) taip pat netenkintinas.

Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.