Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Šumsko, Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 08 08 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 150 str. 1 d. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., bausmės subendrintos, paskiriant R. P. galutinę bausmę – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą; vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 12 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 5 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 06 08 d. iki 2012 08 07 d.; iš R. P. priteista 5000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti N. S. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai N. S. priešintis, o būtent: jis 2011 06 03 d. apie 14 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame garaže Nr. 174, priklausančiame J. P., kartu su N. S., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tempdamas nukentėjusiąją už rankos į automobilį, rankos delnu trankydamas per veidą, smaugdamas, taip padarydamas skersinės krypties juostos formos mechaninės kilmės (stranguliacinį) odos paraudimą kaklo dešinėje pusėje, odos įbrėžimą sprande, juostinį nutrūkstantį odos nubrozdinimą dešiniajame sėdmenyje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis keliuose bei dvi nedideles poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešiniajame sėdmenyje, t. y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas susidoroti, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai N. S. priešintis, privertęs nukentėjusiąją nusirengti ir atsigulti ant automobilio grindų, iškėlęs ir išskėtęs nukentėjusiosios kojas įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios N. S. makštį ir taip tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja N. S. prieš jos valią natūraliu būdu.

Taip pat R. P. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai N. S. priešintis, o būtent: jis 2011 06 03 d. apie 14 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame garaže Nr. 174, priklausančiame J. P., kartu su N. S., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tempdamas už rankos į automobilį, rankos delnu trankydamas per veidą, smaugdamas, taip padarydamas skersinės krypties juostos formos mechaninės kilmės (stranguliacinį) odos paraudimą kaklo dešinėje pusėje, odos įbrėžimą sprande, juostinį nutrūkstantį odos nubrozdinimą dešiniajame sėdmenyje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis keliuose bei dvi nedideles poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešiniajame sėdmenyje, t. y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas susidoroti, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai N. S. priešintis, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti. R. P. nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino nagrinėjamos situacijos, rėmėsi tik nukentėjusiosios giminių parodymais, neatkreipė dėmesio, kad N. S. lytiškai santykiauti su nuteistuoju sutiko pati. Ji pati sutiko eiti į garažą su pasiūlymu pasimylėti, juolab, kad garažas buvo visai kitoje pusėje nei sodas, kuriame jie viešėjo. Nukentėjusioji teigia, kad daug ko neatsimena, nes buvo neblaivi, tačiau apeliantas tuo netiki ir nurodo, kad ji sugebėjo nueiti nemažą atstumą iki degalinės, kas įrodo, jog ji buvo sąmoninga. R. P. prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo pat pradžių nukentėjusioji skundėsi ir guodėsi jam, kad jos sugyventinis ją dažnai muša. Nuteistasis mano, kad N. S. galėjo sumušti jos sugyventinis iš pavydo, kad ji išėjo į garažą iš viešnagės vietos (sodo) ir ilgą laiką jos nebuvo. Nukentėjusioji, nenorėdama su juo išsiskirti, galėjo apkaltinti R. P. išprievartavimu. N. S., nenorėdama gadinti savo reputacijos giminių tarpe, galėjo giminėms ir sumeluoti.

Nuteistasis skunde pažymi, kad po įvykio N. S. ir L. G. dažnai skambindavo, reikalaudamos 5000 Lt, grasindamos parašyti pareiškimą dėl išprievartavimo. Į tai apeliantas nekreipė dėmesio, todėl jis buvo šokiruotas, kad suaugusi moteris sugebėjo manipuliuoti tokiais dalykais. Nepavykus gauti tokiu būdu pinigų, nukentėjusioji kreipėsi į teismą, aiškiai žinodama, kad teismo ekspertizė patvirtins tarp R. P. ir jos įvykusį lytinį aktą. Nuteistasis tiksliai neatsimena, ar jis santykiavo su N. S. oraliniu būdu, tačiau neneigia, kad galėjo taip būti.

Skunde pabrėžiama, kad nors apeliantas anksčiau ir teistas, tačiau nuo 2009 metų jis gyvena ramiai, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, gailisi dėl anksčiau padarytų klaidų.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl R. P. kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrindinis apelianto skundo argumentas susijęs su tuo, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu, kad nukentėjusioji nesipriešino, todėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, tačiau apygardos teismas atmeta tokius nuteistojo argumentus ir vertina juos kaip apelianto pasirinktą gynybos versiją.

BK 149 ir 150 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei tokia veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 ir 150 str. būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą. Nurodyti veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusio esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, ar kitokio pobūdžio veiksmais (pvz., verkiant ir pan.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad savo išvadas dėl nuteistojo kaltumo teismas pirmiausia grindė nuosekliais ir kategoriškais nukentėjusiosios N. S. parodymais. 2011 06 03 d. 22.43 val. N. S. kreipėsi į policijos komisariatą su protokolu – pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2011 06 03 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) esančio garažo patalpose stovinčiame autobusiuke jai pažįstamas neblaivus vyriškis atliko lytinį aktą natūraliu būdu prieš jos valią (t. 1, b. l. 1). Apklausta kitą dieną po įvykio N. S. parodė, kad įvykio dieną ji atėjo pas kaimyną G. S. į sodą, kur buvo ir kitų žmonių, tame tarpe ir R. P., jie gėrė alų, vyną. Pas kaimyną ji ėjo jau būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Besėdint baigėsi cigaretės, todėl ji su R. P. išėjo nupirkti cigarečių. Jie ėjo link degalinės, tačiau N. S. neatsiminė, ar jie užėjo į degalinę. R. P. paminėjo, kad turi garažą, ir jie dėl kažkokių priežasčių, kurių ji neatsiminė dėl buvusio apsvaigimo nuo alkoholio, ėjo link garažo. Į kokius nors pasiūlymus pasimylėti ji būtų atsakiusi neigiamai, nes ji turi draugą. Ar apeliantas jai siūlė mylėtis, ji tiksliai neatsiminė, bet greičiausiai ne. Jie įėjo į garažą, kur R. P. iš karto uždarė duris ir jas užsklendė. Jis iš karto pasakė, kad jie eis į automobilį mylėtis. N. S. atsisakė ir prašė išleisti, bandė pati atidaryti duris, tačiau apeliantas stvėrė ją už kairės rankos ir tempė link autobusiuko, liepė lipti vidun. Ji neparodė savo nenoro lipti į autobusiuką, nesipriešino, nes bijojo – apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, atrodė agresyvus, šaukė ant jos, liepė bučiuoti jį. Nukentėjusioji pakluso jo reikalavimui nusivilkti drabužius, jis taip pat nusirengė. Ji pati atsigulė ant nugaros, bijodama jo, pasakė, kad nenori mylėtis, tačiau jis tik apžergė ją ir ant jos atsisėdo, ėmė daužyti abiem rankom, delnais per veidą, ne mažiau 10 smūgių. Ji bandė priešintis, nustumti jį nuo savęs. Kai jis nuo jos nulipo, ji ištrūko, atidarė automobilio duris, išlipo ir nuėjo ar nubėgo iki garažo durų, tačiau apeliantas nusitempė ją už rankos atgal į autobusiuką. N. S., vykdydama R. P. paliepimus, atsigulė autobusiuke, paėmė su ranka jo lytinį organą ir įsikišo į burną. Prieš tai jis su nukentėjusiajai ant kaklo kabojusia virvele telefonui suveržė kaklą, laikė suveržęs keletą sekundžių. Ji patenkino jį oraliniu būdu, tačiau sėklos jis į burną nesuleido. Tai truko apie 5-10 minučių. Ji pasakė, kad nebenori jo bučiuoti, jam „čiulpti“, tada jis pasakė, kad ji su juo mylėsis, liepė jai kelti kojas aukščiau, pats sugriebė, kėlė ir laikė jos išskėstas kojas. Ji savo nenorą lytiškai santykiauti išreiškė prašymu to nedaryti ir verksmu. R. P. įkišo savo lytinį organą į makštį ir atliko lytinį aktą. Tada ji nesipriešino, tik verkė. Lytinis aktas truko apie 15 minučių, sėkla buvo suleista į makšties vidų. Pabaigęs lytinį aktą apeliantas ją išleido, ji iš karto nuėjo į sodą, kur prieš tai miegojo jos draugas O. S., tačiau jo ten nebuvo. Susiskambinus paaiškėjo, kad jis ieškojo N. S. Jie susitiko prie parduotuvės „Maxima“, ji iš karto jam viską papasakojo. Draugas pasiūlė eiti į sodo namuką pagulėti, kadangi jis jautėsi išgėręs. Nukentėjusioji iš karto nesikreipė į policiją, nes nenorėjo, galvojo, kad ji pati dėl to kalta, kadangi buvo išgėrusi, visų aplinkybių tiksliai neatsiminė. Apie įvykį ji papasakojo savo motinai A. B., o ji – nukentėjusiosios seseriai L. G., kuri privertė netylėti ir kreiptis į policiją. Kitą dieną po įvykio nukentėjusiajai skambino asmuo, kuris prisistatė „blogu draugu“, siūlė sumokėti už pareiškimo atsiėmimą, prašė pasigailėti, nes jis turi 3 vaikus (t. 1, b. l. 8-9, 10).

Bylos nagrinėjimo teisme metu N. S. savo parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių nekeitė, patvirtino, kad įvykio dieną esant minėtame garaže jai atsisakius mylėtis su apeliantu jis užtrenkė garažo duris, liepė jai nusirengti nuogai ir lipti į autobusiuką, kuriame jis užgulė nukentėjusiąją, liepė paimti jo lytinį organą į burną, klauptis ant kelių. Prievartavimo metu R. P. jai trankė per veidą, gal kokius 5 ar 10 kartų, smaugė ją su mobiliojo telefono laikiklio virvute, galiausiai jai iš baimės sutikus jis baigė lytinį aktą natūraliu būdu (t. 2, b. l. 162-176).

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji apelianto prieš įvykį nepažinojo, tą pačią dieną ji pranešė apie prievartinius lytinius santykius savo motinai, seseriai, kurios nurodymu nedelsiant kreipėsi į policiją. Šios aplinkybės neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymais ir manyti, kad ji, paduodama pareiškimą policijai, siekė apšmeižti R. P. ir, kaip teigia nuteistasis, gauti iš jo piniginės naudos.

Vertinant nukentėjusiosios parodymus matyti, kad įvykio metu ji aiškiai išreiškė savo nesutikimą lytiškai santykiauti su apeliantu ir tenkinti jo aistrą oraliniu būdu: ji žodžiu atsisakė mylėtis, prašė išleisti ją iš garažo, bandė nustumti jį nuo savęs, verkė, todėl, apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantas negalėjo nesuprasti, nematyti nukentėjusiosios atsisakymo.

Smurto naudojimo faktą patvirtino specialisto išvada Nr. G 1794/11 (01), kurioje nustatyta, kad N. S. sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek ir kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. N. S. nustatytas ribotas skersinės krypties juostos formos mechaninės kilmės (stranguliacinis) odos paraudimas kaklo dešinėje pusėje, odos įbrėžimas sprande, juostinis nutrūkstantis odos nubrozdinimas dešiniajame sėdmenyje, netaisyklingų formų odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis keliuose bei dvi nedidelės poodinės kraujosruvos (po vieną) dešinėje šlaunyje ir dešiniajame sėdmenyje. Sužalojimas kakle galėjo būti padarytas nuo kaklo spaudimo (stranguliacijos) virvele, raišteliu, dirželiu ir pan. Įbrėžimas sprande padarytas kieto daikto smaigaliu ar aštria briauna. Dešinio sėdmens nubrozdinimas padarytas paveikus kitu buku riboto nedidelio paviršiaus daiktu ar jo briauna. Kelių sužalojimai (nubrozdinimai ir kraujosruvos) padarytos paveikus kietais bukais daiktais. Visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu laikotarpiu nuo keleto valandų iki pusės paros iki apžiūrint. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešiniajame sėdmenyje padarytos paveikus kietais bukais riboto, nedidelio paviršiaus daiktais iki vienos paros iki apžiūrėjimo laikotarpiu. Tyrimo metu paimtuose tamponuose su N. S. makšties ir burnos turiniu rasta sperminio skysčio. Šviežių sužalojimų lytiniuose organuose ir apie juos kūne nerasta (nebuvo). Savigynai būdingų sužalojimų rankose nebuvo (t. 1, b. l. 22-24).

Padarytų sužalojimų laikas (iki pusės paros iki apžiūrint, iki vienos paros iki apžiūrint - tyrimas pradėtas 2011 06 04 2 val., kaltinimas pateiktas dėl įvykio 2011 06 03 d. 14 val.) bei padaryti sužalojimai – akte nurodytas „sužalojimas kakle galėjo būti padarytas nuo kaklo spaudimo (stranguliacijos) virvele, raišteliu, dirželiu ir pan.“ – patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog ji ant kaklo kabojusio telefonu dirželiu buvo smaugiama, o padarytu sužalojimų kiekis, jų lokalizacija įvairiuose vietoje – kojose, kakle, keliuose, sėdmenyse – kad prieš ją buvo fizinio smurto veiksmai.

Lytinio santykiavimo būtent su nuteistuoju faktas patvirtintas ir specialisto išvadoje Nr. S 330/11 (01), kur konstatuota išvada, kad tamponuose su N. S. makšties ir burnos turiniu rastas sperminis skystis priklauso R. P. su ne mažesne nei 99,99 % tikimybe (t. 1, b. l. 141-142).

Nukentėjusiosios N. S. parodymus netiesiogiai patvirtino liudytoja L. G., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 40-41), tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 162-176) parodė, kad 2011 06 03 d. vakarop jos motina A. B. pranešė jai, jog jos sesę N. S. garažuose kažkas sumušė, išprievartavo. Pasikalbėjusi su sese L. G. išsiaiškino, kad įvykio dieną ji gėrė alų pas pažįstamą, kur buvo šešiese. Pasibaigus cigaretėms N. su nepažįstamu vyriškiu (R. P.) išėjo į degalinę. Jie ėjo pro garažus ir kažkaip atsidūrė viename iš garažų. Minėtas vyriškis įsitempė ją į garažą, užrakino iš vidaus duris ir garažo viduje ją išžagino, mušė per veidą, smaugė su dirželiu. Liudytoja L. G. pati matė ant sesers kaklo mėlynę, keliai buvo baisiai nubrozdinti, rankos mėlynos. Kaip nurodė N. S. liudytojai, ją žagino oraliniu ir natūraliu būdu, norėjo išžaginti ir analiniu. N. maldavo, kad ją paleistų. Po įvykio N. skambino vyriškis, prisistatęs „blogu berniuku“, prašė atleisti, nurodė, kad pas jį yra trys vaikai. Liudytoja L. G. taip pat telefonu kalbėjo su apeliantu, kuris sutiko atlyginti žalą, sumokėti 5000 Lt, tačiau taip ir neatlygino.

Liudytojų O. S., G. S., kuriems nukentėjusioji pasakojo apie įvykį (jie matė ją prieš ir po prievartinių lytinių santykių su apeliantu ir patvirtino, kad prieš įvykį nukentėjusioji nebuvo sužalota, o po įvykio ant nukentėjusiosios kaklo buvo smaugimo žymės, keliai nubrozdinti), parodymai (t. 2, b. l. 162-176), asmens parodymo atpažinti (N. S. atpažino R. P., kaip asmenį, kuris 2011 06 03 d. atliko lytinį aktą su ja prieš jos valią (t. 1, b. l. 36-39)), akistatų, įvykio vietos apžiūros bei daiktų pateikimo protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga taip pat leidžia atmesti nuteistojo deklaratyvius argumentus dėl savanoriško lytinio akto bei patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Skunde nurodomas argumentas, kad nukentėjusiąją galėjo sumušti jos sugyventinis iš pavydo, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas, deklaratyvus bei neatitinkantis byloje surinktų duomenų visumos, juolab, kad šią aplinkybę teisme paneigė pats nukentėjusiosios sugyventinis. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi tikslą meluoti giminėms, nenorėdama išsiskirti su sugyventiniu bei gadinti savo reputacijos giminių tarpe. Atvirkščiai, apygardos teismas daro išvadą, kad ji neturėjo pagrindo duoti melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms ir tokiu būdu nepagrįstai apšmeižti nuteistąjį. Apelianto kaltės nepaneigia ir tai, kad N. S. ir L. G. prašė iš apelianto 5000 Lt žalos atlyginimo, kad apeliantas nuo 2009 metų gyvena ramiai, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, gailisi dėl anksčiau padarytų klaidų.

Įvertinus surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad R. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d. pagrįstai, t. y. už tai, kad lytiškai santykiavo su N. S. prieš jos valią bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis. Naikinti skundžiamą nuosprendį ir apeliantą išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.