Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1437-240/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
1-1437-240/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49449-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
G. M.
Civilinis ieškovas
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1437-240/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49449-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3 (S) 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.7; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam G. M.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., jo įgaliotam atstovui advokatui A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išslavinimo, nevedęs, dirbantis UAB M. vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. M. 2018 m. spalio 14 d., apie 00.27 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio T. D. g. 7, Kaune, konflikto su nukentėjusiuoju A. S. metu, tyčia du kartus kairės rankos kumščiu sudavė A. S. į veido sritį, o šiam nukritus ant žemės, dešine koja spyrė į viršutinę kūno dalį, tęsdamas nusikalstamą veiką, prie Vytauto bažnyčios, esančios Aleksoto g. 3, Kaune, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į veidą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu ir odos nubrozdinimais smakre.

Kaltinamasis G. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte. Nukentėjusiajam iš pradžių sudavė du smūgius kaire ranka, po to vieną kartą spyrė ir sudavė dar vieną smūgį. Atlygino beveik visą padarytą žalą, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Negalėjo iš karto atlyginti visos žalos, nes jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 500-600 Eur, atlygino 3000 Eur žalos, liko atlyginti dar 1000 Eur. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Išvada dėl G. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 00.27 val., būdamas šiek tiek neblaivus, ėjo namo. Pamatė, kad nepažįstamas jaunuolis, kaip paaiškėjo vėliau – G. M., atsistojęs prie pat jo namo laiptinės, segėsi kelnes. Iš jo veiksmų buvo aišku, kad jis ketina šlapintis ant jo namo sienos. Nukentėjusysis jį žodžiu sudrausmino. Netoliese stovėjo vienas vaikinas bei dvi merginos, kurie laukė G. M.. Jam pasakius G. M. pastabą, šis grubiai kažką atsakė ir sudavė smūgius kumščiais į veidą. Nuo smūgių nukentėjusysis parkrito ant grindinio ir užsidengė veidą rankomis. G. M. jį mušė rankomis bei spardė kojomis ne mažiau 10 kartų į galvą ir kitas kūno vietas. Liovusis smūgiams nukentėjusysis atsikėlė ir pamatė, kad abu jaunuoliai ir dvi merginos nueina link Vytauto bažnyčios. Jis paskambino pagalbos numeriu ir juos sekė. Tai pastebėję jaunuoliai sustojo. Merginos sakė, kad nereikia jokių problemų, nieko neįvyko, o G. M. dar vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą. Atvykę policijos pareigūnai jaunuolius sulaikė. Greitosios medicinos pagalbos automobilis nukentėjusįjį pristatė į Kauno klinikas. Reiškia 3500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 25-26, 35-36).

Liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 22.00 val., susitiko su draugais G. M., O. B., O. D. ir nuėjo į barą. Jis ir G. išgėrė po vieną bokalą alaus. 2018 m. spalio 14 d., apie 00.20 val., išėję iš baro, visi ėjo Daugirdo gatve, Kaune. G. nuėjo prie namo, esančio Daugirdo g. 7. Nesakė, kad ketina šlapintis. Prie G. priėjo vaikinas, kuris jam pasakė nesišlapinti ant jo namo sienos. Vaikinas atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, svirduliavo. G. ant namo sienos nesišlapino, mano, kad vaikinas ne taip suprato jo veiksmus. Vaikinas su G. M. susistumdė. G. kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė vaikinui į dešinę veido pusę, tada vaikinas kumščiu bandė G. suduoti į veidą, tačiau šis greitai atsitraukė ir jis nepataikė. Tada G. M. du kartus kairės rankos kumščiu sudavė vaikinui į veidą, vaikinas nukrito kairiuoju šonu ant važiuojamosios kelio dalies ir užsidengė rankomis veidą. G. koja vieną kartą spyrė vaikinui į viršutinę kūno dalį. Liudytojas priėjo ir nustūmė G. M., bandydamas jį nuraminti. Vaikinas atsistojo, ant jo kūno sužalojimų nesimatė. Liudytojas, O., O.ir G. pradėjo eiti link Vytauto bažnyčios, o minėtas vaikinas ėjo iš paskos ir sakė kviečiantis policiją. Jie sustojo ir laukė policijos pareigūnų. Kadangi vaikinas G. pavadino ,,ryžu“, šis įsižeidęs vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešinę veido pusę. Tai pamatęs liudytojas vėl ramino G. M.. Matė, kad iš vaikino dešinio smilkinio bėgo kraujas. Vaikinas policijos pareigūnams pasakė, kad jį sumušė liudytojas ir G. Liudytojas policijos pareigūnams paaiškino, kad jis nemušė nukentėjusiojo. G. sudavė vaikinui iš viso 4 smūgius ir vieną kartą spyrė (1 t., b. l. 114-115).

Liudytojos O. D. ir O. B. apklaustos ikiteisminio tyrimo metu analogiškai parodė, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 00.20 val., ėjo kartu su draugais G. M., A. J. ir O. B. D. gatve, Kaune. G. priėjo prie Daugirdo g. 7 namo sienos ir pasakė: ,,žiūrėkit ką parodysiu“. Tuo metu prie G. priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pasakė G. nesišlapinti ant namo sienos. Vaikinas atrodė neblaivus, nes kalbėjo nerišliai ir neaiškiai. G. atsakė vaikinui, kad niekas nesišlapina. Jie susistumdė. G. M. vieną kartą sudavė kumščiu vaikinui į veidą, o šis nugara nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Jos pasakė A. greičiau juos išskirti. Gulinčiam vaikinui G. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Daugiau smūgių jos nematė. A. atitraukė G. M. nuo gulinčio ant žemės vaikino. Jos, G. ir A. ėjo link Vytauto bažnyčios, esančios Aleksoto g. 3, Kaune, o vaikinas ėjo iš paskos ir sakė, kad jį sumušė G. su A. ir jis skambina policijos pareigūnams. A. jam atsakė, kad jis jo nemušė, tik išskyrė. Išgirdę, kad atvažiuos policijos pareigūnai, jie sustojo ir laukė. G. priėjo prie vaikino ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. A., paėmęs G. už rankos, jį atitraukė nuo vaikino. Ant vaikino veido matėsi kraujas. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 93-94, 105-106).

Liudytojas M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 00.28 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją užpuolė, šis eina iš paskos užpuolikams, reikalinga greitoji medicinos pagalba. Atvykęs rado pranešėją, kuris prisistatė A. S. ir pasakė, kad jį sumušė šalia stovintys asmenys, tačiau nenurodė, kuris asmuo ką darė. Šalia stovėjo G. M., A. J., O. D., O. B., kurie orientavosi aplinkoje, kalbėjo logiškai ir rišliai. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pamatė, kaip vienas iš esančių jaunuolių nusišlapino ant jo namo sienos, kuris – nenurodė. Pranešėjas atrodė neblaivus, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. G. M. teigė, kad ant namo sienos nesišlapino, o pareiškėjas pirmasis pradėjo konfliktą. G. M. prisipažino, kad naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, jį mušė. Asmuo, kuris reiškė pretenzijas, buvo labiausiai apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl priimti pareiškimo nebuvo galimybės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį išvežė į klinikas (1 t., b. l. 99-100).

Specialisto išvada Nr. G3166/2018(025) nustatyta, kad A. S. padaryta muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje, nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimas smakre. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48).

Alkotesterio parodymais A. S. 2018 m. spalio 14 d. 03.51 val. nustatytas 1,38 promilių girtumas (1 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas viešoje vietoje chuliganiškais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, pareikštas G. M., pasitvirtino. Kaltinamasis G. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą. G. M. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo A. S., liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog dėl smurtavimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.

Fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymį, jeigu tai padaroma viešoje vietoje sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, Tokiu atveju padaryta veika papildomai pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojama. O jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. M. ir nukentėjusysis A. S. pareiškė, jog jie susitaikė, pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 98-99).

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos tik BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos.

BK 38 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos tais pačiais veiksmais vienu metu, toje pačioje vietoje, šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiuoju A. S., susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamojo G. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, kaltinamasis neteistas, nagrinėjamo įvykio metu nebuvo baustas administracine tvarka, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, supratus savo netinkamą elgesį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Kaltinamajam G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39-42), byloje yra pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 98-99), kuriuo nukentėjusysis patvirtino, kad jam yra atlyginta 3000 Eur dydžio žala, likusius 1000 Eur kaltinamasis įsipareigoja atlyginti iki 2020 m. balandžio 9 d., todėl šis įsipareigojimas patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti jam ir nukentėjusiam A. S. susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Išaiškinti G. M., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu G. M. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis G. M. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam A. S. likusią 1000 Eur neturtinę žalą iki 2020 m. balandžio 9 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Bronislovas Liatukas