Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. S. ir jos atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018-11-20 nutarties, kuria netenkintas I. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau ir – Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK, Institucija) 2018-06-26 nutarimų Nr. 84-ANR_N-439-2018 ir Nr. 84-ANR_N-440-2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK 2018-06-26 nutarimu Nr. 84-ANR_N-440-2018 I. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 335 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta administracine nuobauda – 150 Eur bauda už tai, kad 2018 m. gegužės mėnesį A. G. pastebėjo, jog yra nuganyti jo pasėliai, tai yra kukurūzai apie 2 ha. Pasėliuose, tai yra pasėtų kukurūzų lauke, A. G. matė I. S. priklausančias palaidas avis. Tokiu būdu I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai – avys – nekeltų grėsmės žmonių turtui ir nepadarytų žalos; taip pat Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų „Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose“ taisyklių 27 punkto, kuriame numatyta, kad ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose, reikalavimus.

2. Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK 2018-06-26 nutarimu Nr. 84-ANR_N-439-2018 I. S. nubausta pagal ANK 335 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta administracine nuobauda – 150 Eur bauda už tai, kad 2018-05-31, apie 20.15 val., D. D. pastebėjo, kad po jo pasėlius, tai yra rapsų lauką ganosi I. S. priklausanti avių banda. Tokiu būdu I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai – avys – nekeltų grėsmės žmonių turtui ir nepadarytų žalos; taip pat Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų „Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose“ taisyklių 27 punkto, kuriame numatyta, kad ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose, reikalavimus.

3. Nesutikdama su Institucijos 2018-06-26 nutarimais Nr. 84-ANR_N-439-2018 ir Nr. 84-ANR_N-440-2018, administracinėn atsakomybėn patraukta I. S. pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti šiuos nutarimus, nurodydama, kad Institucijos nurodyti faktai neatitinka tikrovės bei pateikė nuotraukas, iš kurių, pasak I. S., matyti normaliai augantys rapsų ir kukurūzų pasėliai, taip pat nurodė, kad 2018-06-02 A. G. buvo pastebėtas viliojantis jos avis į savo kukurūzų lauką.

Plungės apylinkės teismo 2018-11-20 nutartimi I. S. skundas netenkintas ir Skuodo rajono PK 2018-06-26 nutarimai Nr. 84-ANR_N-439-2018 ir Nr. 84-ANR_N-440-2018 palikti nepakeisti. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog įvertinus nukentėjusiųjų, kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės parodymus, fotonuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuotų vaizdų visumą, darytina išvada, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl I. S. veiksmų nesilaikant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. neužtikrinant, kad jai priklausantys ūkiniai gyvūnai (avys) būtų ganomos tik jai nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose, neužtikrinant, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių turtui, atsirado padariniai – buvo nuganyti nukentėjusiųjų A. G. ir D. D. pasėliai ir padaryta žala asmenų (nukentėjusiųjų) turtui. I. S. neteisėta veika buvo pažeistas įstatymo saugomas objektas – asmenų turtas.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta I. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-11-20 nutartį ir Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK 2018-06-26 nutarimus Nr. 84-ANR_N-439/2018 ir Nr. 84-ANR_N-440/2018.

5. Nurodo, kad niekada nepripažino padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl mano, kad administracinės nuobaudos jai paskirtos neteisėtai.

6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas ir jų visuma.

7. Apeliantės nuomone, tiek Institucijos nutarimai, tiek Plungės apylinkės teismo nutartis priimti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodomoji reikšmė suteikta vien nukentėjusių asmenų parodymams. Pasak I. S., teismas jos paaiškinimų visiškai nevertino ir jais nesivadovavo, be to, nesuteikė jai galimybės pateikti papildomus įrodymus – vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos svarbios bylai faktinės aplinkybės, kad jos avys vengia chemikalais pripurkštų pasėlių, yra paženklintos ir ausų įsagai aiškiai matomi iš toli, tai patvirtina, kad jos yra registruotos veterinarijos tarnyboje. Taip pat filmuotoje medžiagoje matosi, kad tame pačiame 60 arų rapsų lauke ganosi galvijai. I. S. nuomone, tai A. G. galvijai, kadangi greta yra jo galvijų ganykla.

8. Teismas nevertino svarbių aplinkybių, patvirtinančių, kad nutarimai administracinių nusižengimų bylose surašyti tinkamai neištyrus ir neįvertinus pažeidimų, kurių I. S. nepripažįsta, aplinkybių ir nesurinkus patikimų įrodymų, kad būtent jai priklausančios avys nuganė nukentėjusiųjų pasėlius. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas H. P., Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, patvirtino, kad nutarimai administracinių nusižengimų byloje buvo surašyti vien iš nukentėjusiųjų pateiktų paaiškinimų, fotonuotraukų ir filmuotos medžiagos, padarius išvadą, kad šių įrodymų visiškai pakanka administraciniam nusižengimui konstatuoti.

9. I. S. nuomone, nukentėjusiųjų pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad jiems padaryti nuostoliai – nuganyti rapsų ir kukurūzų laukai, kadangi nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje nesimato, kad pasėti rapsai ir kukurūzai būtų pakankamai užaugę, kad avys juos galėtų nuėsti ar išrauti su šaknimis. I. S. nurodo, kad iš jos teismui pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad tiek rapsai, tiek kukurūzai užaugo ir derlius nuimamas, o tai patvirtina, kad nukentėjusieji realaus nuostolio nepatyrė.

10. I. S. pažymi, jog teismas nevertino jos parodymų, kad nukentėjusiųjų pateiktose nuotraukose ganosi ne jos avys, o nežinia iš kur priklydusios. Tai patvirtina svarbi aplinkybė, kurią teismui ji nurodė: visos jos avys yra paženklintos ir registruotos ūkinių gyvūnų registre. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše jai priklausančioje bandoje iš viso yra 104 avys. Kiekviena avis turi savo vertę – apie 480 Eur. Avis ji laiko, nes tai yra jos turtas ir pragyvenimo šaltinis, jomis nuolat rūpinasi, prižiūri ir kiekvieną saugo. Todėl nėra jokio pagrindo tikėti nukentėjusiųjų D. D. ir A. G. parodymais, kad jos gyvūnai laikomi be priežiūros ir ganomi palaidai. Atidžiau įsižiūrėjus į A. G. pateiktą filmuotą medžiagą, aiškiai matyti, kad jo lauku bėga kelios priklydusios, neženklintos suaugusios avys su mažais ėriukais, kurios neįregistruotos (duomenys neskelbtini) veterinarinėje tarnyboje. Šalia pievoje ganosi apie 40 avių banda, tuo tarpu I. S. priklausančių avių banda yra dvigubai didesnė. Dalimis avių ji niekada negano, tai neturėtų jokios prasmės. Jos visada ganosi būryje ir visos yra privalomai paženklintos. Dėl avių ženklinimo yra tikrinama kelis kartus per metus ir niekada pažeidimų nebuvo užfiksuota. Pievoje besiganančios avys svetimos, neturi ženklinimo elementų, neregistruotos, todėl yra ne I. S..

11. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusieji neįrodė, kad nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje užfiksuotos besiganančios būtent jos avys. Be to, teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad tik po mėnesio jai buvo pranešta, kad neva tai jos avys ganosi D. D. ir A. G. laukuose. Todėl ji negalėjo ginti savo interesų ir laiku fiksuoti tuo metu buvusių aplinkybių. Dėl to, tik sužinojusi, kuo yra kaltinama, padarė nuotraukas. Vėliau padarė filmuotą medžiagą, kurios teismas nepriėmė, todėl papildomi įrodymai pateikiami kartu su apeliaciniu skundu.

12. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo lygiateisiškumo principą. Teismas vertino nukentėjusiųjų pateiktus įrodymus, kurie nebuvo konstatuoti antstolio, tuo tarpu jos filmuotos medžiagos nepriėmė ir nevertino, kadangi ji, teisėjos nuomone, nebuvo antstolių konstatuota.

13. Be to, nukentėjusysis A. G. teismui pateikė melagingus parodymus, kad neva tai aplinkiniai gyventojai avių nelaiko. Turimomis žiniomis, aplinkiniuose kaimuose – (duomenys neskelbtini) ir kt. - kaimuose avys yra laikomos pavienės ir bandomis. Oficialiai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje 2018 m. yra įregistruotos 143 bandos, tai patvirtina viešai paskelbtas informacinis pranešimas.

14. Teismo nutartis priimta remiantis netinkamais vienašališkais įrodymais, nes nukentėjusieji nepatyrė jokios žalos – faktiškai nusiėmė tiek rapsų, tiek kukurūzų derlių, tai patvirtina, kad pasėliai nebuvo nuganyti.

15. Teismo posėdyje I. S. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Apeliacinis skundas tenkintinas.

17. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl I. S. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 335 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimai negali būti pripažinti pagrįstais.

19. I. S. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ANK 335 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jai priklausantys gyvūnai – avys – nuganė nukentėjusiųjų pasėlius, tuo I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai – avys – nekeltų grėsmės žmonių turtui ir nepadarytų žalos, bei Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų „Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose“ taisyklių 27 punkto, kuriame numatyta, kad ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose, reikalavimus.

20. ANK 335 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasėlių nuganymą, laukuose esančio nuimto žemės ūkio kultūrų derliaus sugadinimą, sunaikinimą, želdinių sužalojimą, kai tai padaro gyvuliai ar paukščiai. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

21. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.

22. Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-25 įsakymu Nr. A1-691 (su pakeitimais ir papildymais) (toliau – Taisyklės), 27 punkte numatyta, jog ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose.

23. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog I. S. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, t. y. neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai (avys) būtų ganomi tik jai nuosavybės teise valdomose teritorijose ir nekeltų grėsmės žmonių turtui ir nepadarytų žalos, dėl to atsirado padariniai – buvo nuganyti nukentėjusiųjų A. G. ir D. D. pasėliai ir padaryta žala jų turtui.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek Institucija, tiek Plungės apylinkės teismas I. S. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo grindė asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais, – A. G. ir D. D., kurie, kaip pažymėjo teismas, prisiekė teismui ir buvo įspėti dėl atsakomybės, parodymais apie tai, kad jų pasėlius nuganė I. S. priklausančios avys, kuriuos patvirtina tiek pačių nukentėjusiųjų, tiek Institucijos pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad avys laisvai ganėsi tiek I. S., tiek nukentėjusiųjų žemės valdose, be to, pati I. S. patvirtino, kad laikė apie 100 avių savo žemės sklypuose, kurie ribojosi su nukentėjusiųjų žemės valdomis ir, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad kitų savininkų avys laisvai bėgiojo I. S. ir nukentėjusiųjų žemės valdose.

25. Apygardos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad būtent I. S. avys nuganė nukentėjusiųjų pasėlius.

26. Nagrinėjamoje byloje I. S. 2018-06-26 surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir priimti skundžiami Institucijos nutarimai Nr. 84-ANR_N-439-2018 ir Nr. 84-ANR_N-440-2018 nukentėjusiojo A. G. 2018-05-31 pareiškimo pagrindu, kuriame pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) km. jam priklausančioje 7 ha žemėje pasėjo kukurūzus, 2018-05-31 atvažiavęs į lauką pastebėjo, kad I. S. avys nuganė apie 2 ha kukurūzų, padaryta žala apie 4000 Eur; taip pat nukentėjusiojo D. D. 2018-06-04 pareiškimo pagrindu, kuriame pastarasis nurodė, kad 2018-05-31 20.15 val. atvykęs į jam priklausantį rapso lauką, esantį (duomenys neskelbtini), rado I. S. avis, padaryta žala apie 600 Eur.

27. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Institucijos atstovas M. V., Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad jis priėmė nukentėjusiųjų pareiškimus. Pirmas kreipėsi A. G. su pareiškimu, nurodydamas, kad nuganyti jo kukurūzai (apie 2 ha), bei pateikė filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuotos po lauką lakstančios avys. A. G. nurodė, kad I. S. avių negano. Kitą dieną, kiek pamena, pareiškimą parašė D. D., nurodydamas, kad nuganytas jo rapso laukas. Medžiagą tyrimui jis perdavė kitiems pareigūnams.

28. Kaip liudytoja bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausta I. S. administracinio nusižengimo protokolus surašiusi Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja A. D. parodė, kad gavus iš vyr. tyrėjo M. V. nukentėjusiųjų A. G. ir D. D. pareiškimus ir tiriant juose nurodytas aplinkybes su pareigūnu T. P. ir nukentėjusiojo A. G. sūnumi nuvykus į įvykio vietą, pastarasis parodė abiejų nukentėjusiųjų pasėlių laukus, akivaizdžiai matėsi nugraužti kukurūzai (jie buvo nevienodai sudygę) bei nuėstas visas rapso laukas. A. G. sklypo riba buvo aptverta piemeniu, daugiau, kad teritorija būtų aptverta, nepastebėjo. Nuvykus pas I. S. matė kieme besiganančias avis, kiemas buvo aptvertas (nematė, ar teritorija buvo visiškai uždara), pastaroji kaltės nepripažino, teigė, kad avių palaidų nelaiko ir jos negali pabėgti, pati dėl avių sužalojimo yra parašiusi pareiškimą. Pas I. S. važiavo du kartus. Prieš surašant protokolus A. G. buvo pateikęs vaizdo įrašą, jame buvo užfiksuoti tie laukai, kuriuos apžiūrėjo.

29. Kaip liudytojas teisme apklaustas Klaipėdos AVPK Skuodo rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas H. P. parodė, kad surašė I. S. skundžiamus nutarimus pagal tyrimo metu surinktą medžiagą (pagal dviejų nukentėjusiųjų pareiškimus ir, kiek pamena, buvo pateiktas vaizdo įrašas ir nuotraukos). Protokolus I. S. surašė kolegė A. D.. Nurodė, kad bendravo su I. S., ši paaiškinti aplinkybes atsisakė.

30. Teisme apklaustas nukentėjusysis D. D. nurodė, kad 2018-05-31 aštuntą vakare nuvykęs į savo rapso lauką (nurodė, kad rapsą pasėjo 2018-05-06, sudygo apie 2018-05-10, 2018-05-22 buvo liūtis, 25 ar 26 dieną purškė), kuris ribojasi su I. S. sklypu, pamatė jame besiganančias avis. Teigė, kad avys buvo I. S., nes aplinkui niekas avių neturi. Teigė, kad avys daug kartų ganėsi jo laukuose. I. S. ganyti avis pradėjo tik po to, kai paskambinęs jai pasakė, kad avys nuėdė jo rapsą. Nurodė, kad nuotraukose matosi jo rapsas, šalia – K. A. pieva. Nuotraukos darytos A. (G.) drono apie 2018-05-28, pastarasis jam sakė: „Kodėl nevažiuoji, tavo rapsus ėda“. Jis pats 2018-06-22 mobiliuoju telefonu nufilmavo, kaip avys bėga iš jo žemės sklypo link miškelio. Taip pat nurodė, kad I. S. pateiktose nuotraukose užfiksuotas kitas jo nenuganytas laukas, kuris yra prie pat pastatų.

31. Teisme apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad 4–5 metus augina kukurūzus, tik šiemet nebuvo aptvėręs lauko, anksčiau elektriniu piemeniu aptverdavo nuo šernų. Jo žemės sklypas ribojasi su I. S. sklypu. 2018 m. gegužės mėnesį atvažiavęs į lauką pamatė, kad nuėsti jo kukurūzai (apie 2 ha teko atsėti, tada apsitvėrė lauką elektriniu piemeniu), matė I. S. avis. Nurodė, kad pareigūnai per tris dienas po to, kai jis parašė pareiškimą, kartu su jo sūnumi atvyko į vietą. I. S. atvykusi nebuvo. Jis pateikė nuotraukas, kiek pamena, fotografavo 2018-05-28 dronu ir mobiliuoju telefonu. Kartu nurodė, kad I. S. avis gano automobiliu, kito žmogaus prie avių nėra matęs, tik anksčiau ji samdė žmogų.

32. Iš nukentėjusiųjų teismui pateiktų nuotraukų matyti pievoje ir dirbamuose laukuose besiganančios avys (b. l. 71, 72) Vaizdo įraše užfiksuota pievoje besigananti avių banda, už atitvaro matosi plynu lauku bėgančios priklydusios kelios avys su mažais ėriukais (iš viso 9 avys) (b. l. 72a). Kitame teismui pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas pasėlių laukas, jo gale netoli miškelio matyti besiganančios avys (b. l. 88).

33. Kaip minėta, I. S. administracinio nusižengimo protokolus surašiusi tyrėja A. D. nurodė, kad tiriant nukentėjusiųjų pareiškimuose nurodytas aplinkybes su pareigūnu T. P. ir A. G. sūnumi nuvykus į įvykio vietą, pastarasis parodė abiejų nukentėjusiųjų pasėlių laukus, akivaizdžiai matėsi nugraužti kukurūzai bei nuėstas visas rapso laukas. Tačiau Institucija nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti konkretūs sklypų apžiūros duomenys (byloje nėra sklypų apžiūros protokolų, todėl neaišku, kokie sklypai buvo apžiūrėti (nukentėjusieji nurodė, kad įrašuose ir nuotraukose užfiksuoti jų sklypai su juose besiganančiomis I. S. avimis, tačiau pastaroji apklausiama teisme kategoriškai neigė, kad tai jos avys, nurodydama, kad visos jos pažymėtos (tuo tarpu, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jame užfiksuotos avys, kurios nėra pažymėtos), taip pat neigė, kad vaizdo įraše užfiksuotas jos sklypas ir senoji sodyba.

34. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu I. S. nurodė, kad nuo 2000 m. ji yra įregistravusi savo vardu ūkį, avis laiko nuo 1990 m., 2018 m. pavasarį ir vasarą savo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime laikė apie 100 avių, jos ganėsi tik sodybos teritorijoje ir niekur iš ten nėjo (nurodė, kad avis gano automobiliu). Teigė, jog byloje nukentėjusiųjų ir Institucijos pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotos avys yra ne jos, be to, įrašuose jos valdos nesimato, matosi tik akmenys. Apygardos teismui pateiktame skunde I. S. taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiojo A. G. pateiktose nuotraukose ir vaizdo įraše matyti, jog lauku bėga kelios priklydusios, neženklintos suaugusios avys su mažais ėriukais, kurios nėra pažymėtos (neturi ženklinimo elementų, t. y. neįregistruotos (duomenys neskelbtini) veterinarinėje tarnyboje), šalia pievoje ganosi apie 40 avių banda, tuo tarpu I. S. priklausanti avių banda yra dvigubai didesnė – 104 avys (I. S. nurodė, kad dalimis jų niekada negano), ir visos jos yra paženklintos bei įregistruotos Ūkinių gyvūnų registre. Tai patvirtina I. S. teismui pateiki duomenys iš Ūkinių gyvūnų registro ataskaitos apie jos vardu 2004-04-29 įregistruotą avių bandą (iš viso 104 avys) (b. l. 128). Šie duomenys, apeliantės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuotos priklydusios 9 avys, kurios, kaip matyti, nėra paženklintos, I. S. nepriklauso, tuo tarpu, kaip matyti iš objektyvių bylos duomenų, visos I. S. turimos 104 avys yra įregistruotos ir paženklintos.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš Institucijos pateiktų nuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jose užfiksuotos būtent I. S. priklausančios avys. Sugretinus šias Institucijos pateiktas nuotraukas (b. l. 71, 72) su vaizdo įrašu (b. l. 72a), galima daryti pagrįstą prielaidą, jog nuotraukose užfiksuota avių banda, prie kurios vaizdo įraše užfiksuotos priklydusios nepaženklintos suaugusios avys su mažais ėriukais (vaizdo įraše aiškiai matyti 9 avys). Iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo taip pat negalima daryti neabejotinos išvados, kad šiame įraše netoli miškelio lauko gale užfiksuotos avys priklauso būtent I. S., kadangi nesimato, ar jos yra paženklintos, be to, nėra jokių objektyvių duomenų apie žemės valdos, kuriose užfiksuotos avys, priklausomybę, t. y. kad šis laukas priklauso būtent nukentėjusiajam. Be to, iš vaizdo įrašo nesimato, kad tai iš tiesų būtų kukurūzų ar rapsų pasėlis, nematyti ir tai, kad jie būtų nuėsti.

36. Iš proceso metu I. S. duotų rašytinių ir žodinių paaiškinimų matyti, kad jos santykiai su kaimynystėje ūkininkaujančiais A. G. ir D. D. yra pakankamai įtempti ir konfliktiški, pasak apeliantės, nukentėjusieji siekia bet kokiomis priemonėmis sužlugdyti jos ūkį ir užimti jos naudojamas žemes, šis apeliantės aiškinimas bylos duomenimis nėra paneigtas, priešingai, konfliktiškus santykius su apeliante patvirtino ir patys nukentėjusieji. Akivaizdu, jog nepaneigus apeliantės aiškinimo dėl galimo nukentėjusiųjų suinteresuotumo ją apkalbėti, apeliantę kaltinantys nukentėjusiųjų parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai ir jais galima remtis tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

37. Kaip minėta, Institucijos ir nukentėjusiųjų byloje pateiktos fotonuotraukos bei vaizdo įrašai nėra pakankamai informatyvūs nustatyti esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, kad būtent I. S. priklausančios avys nuniokojo konkrečius nukentėjusiųjų pasėlių plotus. Patys, nukentėjusiųjų tvirtinimu, nuniokoti jų pasėlių plotai bylos duomenimis nėra tiksliai identifikuoti (nenustatyta, kokias koordinates turintys ir kokio dydžio sklypai yra nuniokoti), neužfiksuotas konkretus padarytos žalos pobūdis (ar pasėliai nutrypti, ar nuėsti, ar tai padaryta plynai, ar nuniokotos tik tam tikros sklypų dalys). Sklypus galimai nuniokoję gyvūnai nebuvo sugauti ir identifikuoti kaip priklausantys I. S., nebuvo užfiksuoti ir šių gyvūnų pėdsakai, galimai vedantys į I. S. ūkį. Pateiktoje vaizdo ir foto medžiagoje nėra užfiksuota kokių nors individualių, išskirtinių požymių, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nufotografuotos ar nufilmuotos avys priklauso būtent apeliantei, ir kad jos užfiksuotos būtent nukentėjusiųjų pasėliuose. Apeliantės aiškinimas, kad visos jos avys yra nustatyta tvarka pažymėtos specialiais identifikavimo ženklais, byloje surinktais duomenimis nėra paneigtas, tuo tarpu minimoje vaizdo/foto medžiagoje avių žymėjimo nesimato, o jų skaičius ženkliai skiriasi nuo apeliantės valdomos avių bandos dydžio.

38. Pažymėtina, kad I. S. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl auginamų avių nepriežiūros, tuo pačiu nurodydama reikšmingas bylai aplinkybes, kad nukentėjusiųjų pasėliai galėjo nukentėti ir dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar netinkamo chemikalų naudojimo, taip pat galėjo būti nuganyti ir kitiems asmenims priklausančių avių, kurios, kaip patvirtina nukentėjusiosios pateikti rašytiniai duomenys, apylinkėse yra gana plačiai auginamos, ar laukinių gyvūnų. Nukentėjusioji byloje taip pat teikė duomenis, kad nepaisant nukentėjusiųjų pareiškimų dėl neva nuganytų pasėlių, šie pasėliai galiausiai užderėjo ir jų derlius buvo sėkmingai nuimtas. Visi šie I. S. argumentai Institucijos iš esmės nebuvo tiriami, vertinami ir paneigti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad būtent I. S. avys, kaip nurodė nukentėjusieji A. G. ir D. D., nuėdė jų kukurūzų ir rapso pasėlius.

39. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent I. S. priklausančios avys nuėdė nukentėjusiųjų pasėlį.

40. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai I. S. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 335 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje, kaltės įrodymų.

41. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje, išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, I. S. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 335 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl Institucijos 2018-06-26 nutarimai Nr. 84-ANR_N-439-2018 ir Nr. 84-ANR_N-440-2018.2018-05-08, kuriais I. S. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 335 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus ir dėl jų priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena I. S. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018-11-20 nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2018-06-26 nutarimus Nr. 84-ANR_N-439-2018 bei Nr. 84-ANR_N-440-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną I. S. pagal ANK 335 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.