Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant atsakovei M. B.,atsakovės M. B. atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, viešameteismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėsAB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei M. B., tretieji asmenys D. B., P. B. atlyginimo, žyminio mokesčio ir penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2015-06-26 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas" ieškinį atsakovei M. B. dėl žalos atlyginimo, žyminio mokesčio, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo (b. l. 2-3). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014-02-01 gaisro metu buvo apgadintas draudėjai P. B. priklausantis turtas, namo dalis esanti (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl padarytos žalos P. B. buvo išmokėta 4633,92 Eurų draudimo išmoka. Gaisro metu taip pat buvo apgadintas draudėjai D. B. priklausantis turtas namo dalis esanti (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl padarytos žalos D. B. buvo išmokėta 12773,11 Eurų draudimo išmoka. Gaisras kilo atsakovės M. B. bute, dėl seno palikto įjungto radijo imtuvo.Ieškovė nurodė, kad ginčo, jog gaisras kilo atsakovės bute, nėra, ir to pakanka konstatuoti, jog ji elgėsi nerūpestingai, dėl to atsakovė buvo nubausta administracine tvarka (b.l. 108).

Atsakovė, atstovaujama advokato Osvaldo Radimono savo atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus dėl ko kilo gaisras. Atsakovė nesutinka, kad įjungtas radijo imtuvas buvo paliktas be priežiūros, nes kilus gaisrui ji buvo savo bute ir pranešė kaimynams. Nėra byloje įrodymų, kad radijo imtuvas buvo netvarkingas. Neįrodžius atsakovės kaltės, negalima iš jos reikalauti žalos atlyginimo, taip pat ji nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu, jis yra ženkliai per didelis (b.l. 92-93), atsakovė neturi šiuo metu savo būsto, nes jis sudegė gaisro metu, gyvena VšĮ „Smalininkų Senjorų namai“, jos materialinė padėtis sunki (b.l. 97).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčijo ir paskaičiuotos žalos dydį 2015 10 12 nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje buvo įtrauktos P. B. ir D. B. (b.l. 100).

Tretysis asmuo D. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo pareikštam ieškiniui pritaria, nurodė, kad draudimo išmoką gavo po ekspertų atlikto vertinimo (b. l. 116).

Tretysis asmuo P. B. atsiliepimo nepateikė, ji mirė (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ir tretysis asmuo D. B. nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 str.).

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad gaisrą prisimena, šildydavo pečiumi, gaisro metu buvo namuose. Jai skirtą administracinę baudą sumokėjo, gauna 35-36 eurus į rankas, visą kitą pensiją pasiima senjorų namai, pastogės neturi, gyvena senjorų namuose, kitų pajamų neturi.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 1.125 str. 7 d. taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes draudimo išmokos buvo išmokėtosnuo 2014-03-13 iki 2014-04 mėn. vidurio, pretenzijas atsakovei ėmė siųsti 2014-06-17, metai laiko yra praleisti, į pretenziją buvo neatsakyta, ieškovui buvo žinoma kas atsakingas už žalą, kam siųsti pretenzijas, ieškovas turi daug juristų. Atsakovė gyvena labai vargingai iš 35 eurų per mėnesį. Nesant galimybės taikyti ieškinio senatį, prašo taikyti CK 6.282 str. 3 d. ir sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 1.125 str. 7 d. numatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo santykių atsirandantiems reikalavimas. Tačiau šiuo atveju draudimo bendrovė reiškia reikalavimą asmeniui, kurio nuosavybės teise valdomame objekte kilo gaisras, tad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės yra kilę ne iš draudimo teisinių santykių, o yra išvestiniai iš tokių santykių, todėl šiuo atveju yra nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas. Taikant ieškinio senaties institutą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 1.125 str. 8 d., kur numatyta, kad dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris remiantis Civiliniame kodekse numatytomis ieškinio senaties skaičiavimo taisyklėmis ir rašytine bylos medžiaga (gaisras įvyko 2014-02-01, turto sugadinimo aktai surašyti 2014-02-06, ieškovė išmokėjo išmokas 2014 04 09, 2014 03 05 2014 03 20, 2014 09-22 ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015-06-25) ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo draudimo išmokų išmokėjimo nuo gaisro nukentėjusiems asmenims, nėra praleistas, todėl atsakovės atstovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo netenkintinas.

Dėl atsakovės deliktinės atsakomybės

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta: kad 2014-02-03 Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba surašė aktą, kuriame nurodytas, kad 2014-02-01 daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame Jurbarko r. sav., Viešvilės sen., Viešvilės mstl., Klaipėdos g. 83 kilo gaisras, kurio metu nudegė stogas, apie 30 kvadratinių metrų perdengimo, mansarda, išdegė pirmo aukšto patalpos, sulietos kitos patalpos, gaisras kilo dėl elektros įrangos ir eksploatavimo tiesyklių pažeidimo. Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Vidaus tarnybos kapitono Nerijaus Blažio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisras kilo patalpose priklausančiose M. B., gaisro židinyje patiestas kilimas ir aplink stovėjo stalas ir išlankstoma lova, ant kurios pasak kaimynų būdavo padėta senovinis radijo imtuvas, kuris buvo pastoviai įjungtas į elektros tinklą. Atsakovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 192 str. 1 d. (b.l. 78). Tretieji asmenys P. B. ir D. B. buvo savo būstus apdraudusios nuo gaisro AB „Lietuvos Draudimas“ (b.l. 6, 37-40); 2014-02-06 buvo surašyti ieškovo atstovo turto priklausančio tretiesiems asmenims sunaikinimo, sugadinimo aktai (b.l. 7-12, 41-46), ieškovas apskaičiavo tretiesiems asmenims draudimo išmokas (b.l. 13-18; 69-70), P. B. atstovei L. K. už sudegusį namų turtą išmokėta 6000 Lt (1737, 72 eurų) ir 10000 Lt (2896,20 eurų) už sudegusį butą (b.l. 20-23) ir D. B. buvo išmokėta 21517 Lt (6231,75 eurų) už sudegusį pastatą, 911 Lt (263,96 eurų) už pakaitinio būsto nuomą, 911 Lt (263,96 eurų) ir 21675 Lt ( 6277,51 eurų) už sudegusį namų turtą (b.l. 64-72).

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismobylos Nr. 3K-3-304/2009, Nr. 3K-7-152/2010 ir kt.).

Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Vidaus tarnybos kapitono Nerijaus Blažio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisras kilo patalpose priklausančiose M. B., gaisro židinyje patiestas kilimas ir aplink stovėjo stalas ir išlankstoma lova, ant kurios pasak kaimynų būdavo padėta senovinis radijo imtuvas, kuris buvo pastoviai įjungtas į elektros tinklą, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sumokėjo baudą už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 192 str. 1 d., gaisras kilo jai pačiai esant namuose. Tad teismas sprendžia, kad bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovės valdomose ir tik jos naudojamose patalpose.

Atsakovė šioje byloje neįrodė, kad gaisras kilo nepriklausomai nuo jos elgesio. Todėl darytina išvada, jog atsakovė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kad užtikrintų, kad jos valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų gaisro, tai yra neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sąlygoti gaisro kilimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-614/2002).Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos nevykdymas yra pakankamas pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 str., 6.246 str.- 2.248 str.)

Žalos dydį privalo ieškovas (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.). Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nesutinka su žalos paskaičiavimu, žala už sudegusį turtą paskaičiuota ženkliai didesnė negu priklausytų, teisminio nagrinėjimo metu žalos dydžio iš esmės neginčijo, alternatyvaus žalos įvertinimo nepateikė, skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti neprašė, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, tad teismas laiko žalos dydį 17407,14 eurų įrodytą ieškovo rašytiniai įrodymais, ir konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą yra pagrįstas.

Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.282 str. taikymo atsakovės atžvilgiu

Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principą, taip pat numatyta galimybė įstatyme nustatyti šio principo išimtį. Tokia išimtis numatyta būtent CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kadangi CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, tai ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Analizuodama CK 6.282 straipsnio 3 dalies prasmę ir turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, jeigu žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-116/2004).

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra senyvo amžiaus, 1934 metų gimimo, sudegus jos būstui nuo 2014-03-26 gyvena VšįSmalininkų senjorų namuose (b.l. 78), gaunama senatvės pensija nesiekia 200 eurų, iš kurių yra apmokama už atsakovės gyvenimą globos namuose, jai per mėnesį tenka 35-36 eurai asmeninėms išlaidoms (b.l. 134). Be sudegusio būsto ir 8/27 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi (b.l. 135-138). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės turtinė ir socialinė padėtis yra sunki, ir akivaizdu, kad dėl jos amžiaus, ši padėtis yra ilgalaikė. Atsakovė pati nukentėjo nuo gaisro. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atvejis atitinka išimtinį, kuriai esant galima taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis civilinio kodekso nustatyta išimtimi ir teismui suteikta diskrecijos teise, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.) ieškovei priteistinos žalos dydis mažintinas ir iš atsakovės priteistina 10 000,00 Eur.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas 300,00 eurų žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., b.l. 77.).

Kadangi atsakovei buvo suteikta 100 proc. atlygintinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 94), teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.180 str., 3.183 str., 3.257 str., 3.268 str., 3.202 str., Lietuvos Respublikos CPK 400-409 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 10 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-25 dienos iki teismosprendimovisiškoįvykdymoir 300,00 Eur (trisšimtuseurų) sumokėtožyminiomokesčioieškovės AB “Lietuvosdraudimas”, į.k. 110051834, a.s. Nr. LT777300010000543713 AB bankasSwedbank, bankokodas 73000, J. Basanavičiaus g. 12, 03600 Vilnius, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.