- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- eI2-890-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09547-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. 2023-10-23 pareiškėja gavo ir susipažino su Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjos tėvas K. P. ir jo tėvai (pareiškėjos seneliai) S. P. ir A. P. neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1969/2018 1940-05-03 priimtame Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitime minimų sąlygų, t. y. 1) Pareiškėjos seneliai 1920 m. liepos 12 d. nebuvo laikomi (duomenys neskelbtini) piliečiais; bei 2) 1939 m. spalio 10 d. ir 1939 m. spalio 27 d. pareiškėjos tėvas ir seneliai neturėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu, todėl pareiškėja negali būti laikoma asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio (duomenys neskelbtini) pilietybę, palikuone.
2.2. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus Migracijos departamentas nustatė, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad jos senelis S. P. 1920 m. rugpjūčio 6 d. būtų buvęs laikomas (duomenys neskelbtini) piliečiu, t. y. nėra pateikti dokumentai apie jo gyvenimą (duomenys neskelbtini) teritorijoje 1920 m. rugpjūčio 6 d. (Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikavimo metu), bei dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis prieš 1914 metus išgyveno (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip paskutinę dešimtį metų, turėdamas nuolatinį darbą. Taip pat, atsižvelgiant į 1940 m. gegužės 3 d. priimtą Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitimą, nustatyta, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis S. P. ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo (duomenys neskelbtini) mieste ar jo srityje nekilnojamąjį turtą arba darbą ir 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą.
2.3. Šioje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuone, nėra, nes jos tėvas K. P. buvo nuteistas bei ištremtas į (duomenys neskelbtini), Komijos Respublikoje laikotarpiu nuo 1955-10-10 iki 1957-03-29, todėl pareiškėja atitinka antrąją teisės į dvigubos pilietybės išsaugojimo sąlygą.
2.4. Pareiškėjos tėvas K. P. (P., P.) gimė (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į tai, kad iki 1940 m. birželio 15 d. jis buvo nepilnametis, jo pilietybė priklausė nuo jo tėvų pilietybės.
2.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1969/2018 buvo konstatuota, kad pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą tam, kad asmenys, gyvenę Vilniaus mieste ir jo srityje, kuri nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma Lenkijos, ir šių asmenų vaikai būtų pripažįstami Lietuvos piliečiais, turėjo būti nustatytos abi įvedamajame įstatyme nurodytos sąlygos: pirma, šie asmenys 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais, antra, šie asmenys turėjo turėti gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu.
2.6. Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Šių Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais. Taip pat Lietuvos piliečiais laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie iki 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
2.7. Pareiškėja kartu su prašymu įvertinti dokumentus dėl galimybės turėti dvigubą pilietybę, pateikė Migracijos departamentui dokumentus, patvirtinančius, kad jos tėvo K. P. tėvas, t.y. senelis S P. gimė (duomenys neskelbtini) ir nuo pat gimimo iki bent 1942 m. gegužės 27 d. ten pat gyveno, susituokė, dirbo žemdirbiu, turėjo gyvenamąją vietą ir turtą. T. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – LVIA) 2021 m. birželio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir A. iki santuokos S. P. sūnus S., gimęs (duomenys neskelbtini). Ši pažyma patvirtina faktą, kad pareiškėjos tėvas gimė (duomenys neskelbtini), ir jo tėvai, t.y. pareiškėjos proseneliai gyveno tame kaime; LVIA 2023 m. liepos 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) P2-(pažymos numeris nenurodytas), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) susituokė S. P., J. sūnus, 30 m. ir A. S., J. duktė.; K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, kuriame jo tėvai nurodyti S P. ir A. S.; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažyma (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: a) (duomenys neskelbtini) rinkėjų į Seimą 1935 m. ir 1938 m. sąrašuose įrašyti (duomenys neskelbtini) vietovės gyventojai: P. S., gim. (duomenys neskelbtini) žemdirbys, P. A.(A.), žemdirbė; rinkimų apylinkėje gyvenę nuo gimimo; b) visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose, (duomenys neskelbtini) gyventojo S. P. buto-ūkio lape įrašyti: S. P., O.P., J. P., K. P., visi gimę (duomenys neskelbtini); 1994-11-09 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 23-672-94 dėl K. P. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, kurioje nurodyta, kad S. P. iki 1940-07-22 (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 8.7 ha žemės sklypą.
2.8. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad jos senelis S P. ((duomenys neskelbtini)) nuo pat gimimo iki mažiausiai 1942-05-28 gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos senelis iki 1914 m. turėjo Vilniaus srityje gyvenamąją vietą (tame tarpe ir tarp (duomenys neskelbtini) gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus ir 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą), dirbo žemdirbiu ir turėjo tame pačiame (duomenys neskelbtini) 8.7 ha žemės. Tiek pareiškėja, tiek jos tėvas ir senelis yra (duomenys neskelbtini) tautybės.
Atsiliepimas
2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovas su atsakovo atsiliepimu nesutiko, palaikydami skunde išdėstytus argumentus.
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 22 d. ir 2014 m. kovo 18 d. nutarimuose pabrėžė, jog iš 1990 m. kovo 11 d. Akto nuostatų „yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“ matyti, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas buvo grindžiamas Lietuvos valstybės tęstinumu (kuris reiškia, kad 1940 m. birželio 15 d. prieš Lietuvos Respubliką pradėta SSRS agresija (inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ir aneksija) nepanaikino Lietuvos valstybės, kaip tarptautinės teisės subjekto, ir jos suverenių galių) ir kad iš Lietuvos valstybės tęstinumo kyla Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumas, kuris inter alia suponuoja tai, kad tarptautinės ir Lietuvos konstitucinės teisės požiūriu SSRS pilietybės primetimas Lietuvos Respublikos piliečiams 1940 metais, kaip SSRS agresijos pasekmė, buvo niekinis aktas; taigi šis aktas nebuvo teisinis pagrindas prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę; vadinasi, sovietinės okupacijos metais Lietuvos Respublikos piliečių (1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusių asmenų ir jų palikuonių) nesaistė ir neteisėtai jiems primestos su SSRS pilietybe susijusios prievolės. Dar daugiau, minėtuose nutarimuose Konstitucinis Teismas, be kita ko, pabrėžė Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo 1940 m. birželio 15 d. fakto svarbą taikant Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą (Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo redakcijoje (3 straipsnio 1 dalis), todėl Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo vertinimas analogiškose bylose yra aktualus ir taikant šiuo metu galiojančias Pilietybės įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra aktuali pareiškėjos tėvo K. P. iki 1940 m. birželio 15 d. turėta (duomenys neskelbtini) pilietybė.
3.2. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas K. P. (P., P.) gimė (duomenys neskelbtini) srityje, kuri nuo 1920 m. iki 1939 m. spalio 10 d. buvo okupuota Lenkijos, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 str. bei 1940 m. gegužės 3 d. priimtas Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitimas. (duomenys neskelbtini) valsčius nebuvo įtrauktas į 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu nustatytą Lietuvai gražinamų teritorijų sąrašą ir buvo prijungta prie Lietuvos tik 1940 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos Respublikos pilietybę Vilniaus srityje apibrėžiantys teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
3.3. 1920 m. liepos 12 d. (ratifikuotos 1920 m. rugpjūčio 6 d.) Lietuvos taikos sutarties su Rusija VI straipsnis nustatė, kad asmenys, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyvena Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoj, taip pat asmenys, kurie prieš 1914-tus metus išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę dešimtį metų, turėdami nuolatinį darbą, išėmus buvusius civilinius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iš Lietuvos, su jų šeimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad tos pačios kategorijos asmens, kurie šią sutartį ratifikuojant gyvena trečios valstybės teritorijoje, bet nėra tenai natūralizavęsi, lygiu būdu pripažįstami Lietuvos piliečiais, o to paties straipsnio 4 dalis nustatė, kad tokiu pat būdu asmens, kurie gyvena Rusijos teritorijoje ir kuriems yra pritaikomos šio straipsnio pirmos dalies sąlygos, tuo pat taiko tarpu ir tomis pačiomis sąlygomis gali optuoti Lietuvos pilietybę, tačiau dokumentai apie pareiškėjos senelių S. P. ir O. P. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, gyvenimą, nuolatinį darbą Lietuvoje ir kt. pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principą, teorinės galimybės, kad pareiškėjos seneliai 1920-07-12 (1920-08-06) galėjo būti Lietuvos piliečiais neturi įtakos jų sūnui (pareiškėjos tėvui), kuris gimė vėliau nei teisinę galią turėjo minimas įstatymas, todėl nagrinėjimu atveju nustatant pareiškėjos tėvo iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą (duomenys neskelbtini) pilietybę, iš esmės, yra aktualūs tik vėlesni nei pareiškėjos tėvo gimimas Lietuvos Respublikos pilietybę reglamentuojantys teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
3.4 Pareiškėjos Migracijos departamentui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas ir jo tėvai 1939 spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) mieste ar jo srityje negyveno, nes gyveno (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu į šią sritį neįėjo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-10-11 nutartį civ. byloje Nr. 2A-1837-560/2022), todėl pareiškėjos tėvas ar ir jo tėvai pagal 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 str. nuostatas nebuvo laikomas (duomenys neskelbtini) piliečiais.
3.5. Pareiškėjos patekti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos seneliai iki 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą, bei gyveno Vilniaus srityje 1920 m. rugpjūčio 6 d. Priešingai, pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas ir seneliai Vilniaus srityje minėtais laikotarpiais darbo, nekilnojamo turto ar gyvenamosios vietos neturėjo, todėl pagal 1940 m. gegužės 3 d. priimtą Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitimą jie nebuvo laikomi (duomenys neskelbtini) piliečiais.
3.6. Pareiškėjos tėvas K. P., (duomenys neskelbtini), ir jo tėvai (pareiškėjos seneliai) S. P. (S P. ), (duomenys neskelbtini), ir O. P. (A. S.; P. ), (duomenys neskelbtini), neturėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės iki 1940-06-15 (tai paneigiančių dokumentų pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė), bei į tai, kad pareiškėjos tėvas K. P. negalėjo būti laikomas asmeniu iki 1940-06-15 turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę, nes neatitinka iki 1940-06-15 galiojusių ir (duomenys neskelbtini) pilietybę reglamentavusių Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių sąlygų, konstatuotina, kad pareiškėja negali būti laikoma asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuone, todėl Migracijos departamentas 2023-10-23 Sprendimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, pagal pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktus dokumentus, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto sąlygų būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliete.
3.7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 23 d. Sprendimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, pagal Migracijos departamentui pateiktus dokumentus, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto sąlygų būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliete, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pareiškėja su 2023 m. rugpjūčio 28 d. skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, kartu pateikdama dokumentus:
Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – LVIA) 2021 m. birželio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios metrikų knygoje įrašyta, kad 1899 m. liepos 11 d. pakrikštytas J. ir A. iki santuokos S.P. sūnus S., gimęs (duomenys neskelbtini);
LVIA 2023 m. liepos 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymos numeris nenurodytas), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) susituokė S. P., J. sūnus, ir A. S., J. duktė;
K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą, kuriame jo tėvai nurodyti S P. ir A. S.;
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: a) (duomenys neskelbtini) rinkėjų į Seimą 1935 m. ir 1938 m. sąrašuose įrašyti (duomenys neskelbtini) vietovės gyventojai: P. S., gim. (duomenys neskelbtini) žemdirbys, P. A.(A.), g. (duomenys neskelbtini) pilietybę, žemdirbė; rinkimų apylinkėje gyvenę nuo gimimo; b) visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose, (duomenys neskelbtini) gyventojo S. P. buto-ūkio lape įrašyti: S. P., (duomenys neskelbtini), O.P., gim. (duomenys neskelbtini), J. P., gim. (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini) pilietybę, visi gimę (duomenys neskelbtini), visi (duomenys neskelbtini) tautybės;
1994-11-09 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 23-672-94 dėl K. P. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo.
6. Migracijos departamentas, įvertinęs minėtus dokumentus, Sprendimu nurodė, kad pareiškėjos tėvas K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo tėvai (pareiškėjos seneliai) S. P. (S P. ), (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir 1896 m.) (duomenys neskelbtini)., ir O. P. (A. S.; P. ), gim. (duomenys neskelbtini). (dokumentuose ir 1901 m.) (duomenys neskelbtini), neturėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės iki 1940-06-15 (tai paneigiančių dokumentų pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė), bei į tai, kad pareiškėjos tėvas K. P. negalėjo būti laikomas asmeniu iki 1940-06-15 turėjusiu (duomenys neskelbtini) pilietybę, nes neatitinka iki 1940-06-15 galiojusių ir Lietuvos Respublikos pilietybę reglamentavusių Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių sąlygų, taigi pareiškėja negali būti laikoma asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuone, todėl pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto sąlygų būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliete.
7. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d.) 7 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis arba asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis.
8.1. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
8.2. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka
neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
8.3. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
8.4. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jei minėtų dokumentų nėra, tai asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
9. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo be kita ko patvirtinti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos piliečių rašytinių pranešimų apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pateikimą.
9.1. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
9.2. Pagal Aprašo 14 punktą, jeigu Migracijos departamentas neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pilietis yra įgijęs kitos valstybės pilietybę gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, ir yra žinoma tokio asmens gyvenamoji vieta ar kiti kontaktiniai duomenys, Migracijos departamentas asmens dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdo ir raštu kreipiasi į asmenį, kad jis ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateiktų dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu asmuo per šį terminą nepateikia prašomų dokumentų, Migracijos departamentas tęsia asmens dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą. Jeigu paaiškėja, kad kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos Respublikos pilietis kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimas stabdomas ir tęsiamas tik tada, jeigu asmens prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo tenkinti atsisakyta.
9.3. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai pareiškėja pati informavo Migracijos departamentą apie jos priimtą kitos valstybės pilietybę (prašydama išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę), todėl administracinė procedūra buvo pradėta pareiškėjos prašymo pagrindu. Taigi pareiškėja su 2023-08-28 skundu kreipėsi į Migracijos departamentą. Šiame skunde nurodyta, kad pareiškėja 2023-03-28 kreipėsi į Migracijos departamentą, norėdama išsiaiškinti savo galimybes ture?ti dvigubą pilietybę, kadangi jos tėvas K. P. buvo ištremtas į (duomenys neskelbtini) sritį, bet gime? ir gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini), tode?l reike?jo papildomos informacijos apie jo ture?tą pilietybę. Pareiškėja skunde nurodo, kad iš Migracijos departamento gavo neigiamą atsakymą de?l nepakankamu? duomenu?, taip pat buvo supainiota jos te?čio tremtis su senelio (buvo neįsigilinta į duomenis – ne senelis buvo ištremtas, o pareiškėjos te?tis K. P.). Pareiškėja kartu su skundu pridėjo dokumentus, t. y.: nukente?jusio asmens pažyme?jimas, Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos gyventoju? genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija, 2022-10-10, Nr. (duomenys neskelbtini); Aukščiausiojo Teismo pažyme?jimas 1995.02.28, Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos Ypatingasis archyvas „De?l archyviniu? duomenu?“ 2022-09-09, Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos centrinio valstybe?s archyvas „Pažyma apie J. ir A. P. gyvenimą Lietuvoje“ 2023-08-03 Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos proseneliai); Lietuvos valstybe?s istorijos archyvas „Archyvo pažyma apie gimimą, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos senelis); Lietuvos centrinis valstybe?s archyvas „Pažyma apie J. P. gyvenimą Lietuvoje“ 2023-08-03, Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos proseneliai); Lietuvos valstybe?s istorijos archyvas „Archyvo pažyma apie santuoką“ (duomenys neskelbtini) (seneliu? santuoka); Lietuvos centrinio valstybe?s archyvas „Pažyma apie S. P. gyvenimą Lietuvoje“ , 2022-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (De?l S. P. (senelio) ir jo šeimos gyvenimo vietos įrodymas); Lietuvos valstybe?s istorijos archyvas „Archyvo pažyma apie gimimą“ (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos seneliai S. ir O. ture?jo du vaikus – J. ir K.); Lietuvos centrinis valstybe?s archyvas „De?l J. P. nuosavybe?s“ (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos prosenelio); Lietuvos centrinis valstybe?s archyvas „De?l S. P. nuosavybe?s“ 2023-08-03 Nr.(duomenys neskelbtini) (pareiškėjos senelio); Civiline? byla Nr. 23-672-9; P. K. gimimo liudijimas (pareiškėjos te?tis); K. P. santuokos liudijimas; E. P. gimimo liudijimas; E. P. (K. po santuokos) santuokos liudijimas; E. K. paso kopija; paaiškinimo schema.
9.4. Migracijos departamentas, įvertinęs minėtus dokumentus, Sprendimu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teritorija nebuvo įtraukta į 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu nustatytą Lietuvai gražinamų teritorijų sąrašą ir buvo prijungta prie Lietuvos tik 1940 m. rugpjūčio 3 d. Taigi nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis S. P. 1920 m. rugpjūčio 6 d. būtų buvęs laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, t. y. nėra pateikti dokumentai apie jo gyvenimą Lietuvos teritorijoje 1920 m. rugpjūčio 6 d. (Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikavimo metu), bei dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis prieš 1914 m. išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę dešimtį metų, turėdamas nuolatinį darbą. Taip pat, atsižvelgiant į 1940 m. gegužės 3 d. priimtą Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitimą, nustatyta, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis S. P. iki 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje nekilnojamąjį turtą arba darbą ir 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą.
Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas K. P. gimė (duomenys neskelbtini), kuri nuo 1920 m. iki 1939 m. spalio 10 d. buvo okupuota Lenkijos, todėl aktualus 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnis bei 1940 m. gegužės 3 d. priimtas Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos tėvas K. P. iki (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametis, jo pilietybė priklausė nuo jo tėvų pilietybės.
Taigi minėtuose įstatymuose įtvirtinta, kad Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Taip pat Lietuvos piliečiais laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą.
10. Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo metodikoje (toliau – ir Metodika) patvirtintoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3K-234 (2023 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 3K-100 redakcija) 12.6 papunktyje nurodyta, kad jeigu asmuo gimė iki 1919 m. sausio 9 d. dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. arba gimė ir gyveno laikotarpiu nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Vilniaus krašte, kuris nuo 1920 m. faktiškai buvo valdomas Lenkijos, turi būti pateikti:
Dokumentai, patvirtinantys, kad šis asmuo ir jo tėvai (jeigu dar asmuo buvo nepilnametis) 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais;
Dokumentai, patvirtinantys, kad šis asmuo ir jo tėvai (jeigu asmuo dar buvo nepilnametis) turėjo gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje (Metodikos 1 ir 2 priedai), kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Šiuo atveju pareiškėjui svarbu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo tiek 1920 m. liepos 12 d., tiek 1939 m. spalio 27 d. turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus krašto teritorijoje. Pateikiami dokumentai gali būti apie santuoką, vaikų gimimą, mokymąsi, darbą, turėtą nekilnojamąjį turtą, namų knygų surašymo duomenis, įvairūs prašymai, liudijimai valstybinėms institucijoms, duomenys (sąrašai) apie rinkimus į Seimą 1935–1938 m. Kaip papildomas dokumentas, kuris vertinamas su dokumentų visuma, yra 1942 m. gyventojų surašymo duomenys (vien šio dokumento nepakanka).
Taigi, vertinant pareiškėjos pateiktų dokumentų turinį darytina išvada, kad minėti dokumentai nepatvirtina, kad pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnį bei 1940 m. gegužės 3 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitimą pareiškėjos seneliai laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje; taip pat Lietuvos piliečiais laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą; taip pat neatitinka Metodikoje įtvirtintų reikalavimų.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1969/2018 buvo konstatuota, kad pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą tam, kad asmenys, gyvenę Vilniaus mieste ir jo srityje, kuri nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma Lenkijos, ir šių asmenų vaikai būtų pripažįstami Lietuvos piliečiais, turėjo būti nustatytos abi įvedamajame įstatyme nurodytos sąlygos: pirma, šie asmenys 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais, antra, šie asmenys turėjo turėti gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Tai reiškia, kad tik abi pirmiau nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys ir jų vaikai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo laikomi Lietuvos piliečiais.
Taigi, kaip nustatyta, (duomenys neskelbtini) teritorija nebuvo įtraukta į 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu nustatytą Lietuvai gražinamų teritorijų sąrašą ir buvo prijungta prie Lietuvos tik 1940 m. rugpjūčio 3 d.
Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjos argumentai, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos senelis S P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo pat gimimo iki mažiausiai 1942-05-28 gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos senelis iki 1914 m. turėjo Vilniaus srityje gyvenamąją vietą (tame tarpe ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. bei 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus ir 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą).
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjos pirmojo reikalavimo, nėra pagrindo tekinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
13. Atmetus pareiškėjos skundą, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.