Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui G. K., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau tekste – Pareigūnas) 2014-02-18 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareigūno 2014-02-18 nutarimu G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014-02-18, 14.20 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokius pat veiksmus, namo kieme G. K. laikė palaidą šunį, tuo pažeisdamas Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.3, 47 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 7 d. G. K. paskirta 700 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba Šilutės r. policijos komisariate. Gavusi budėtojo pranešimą, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo kilęs konfliktas tarp šeimos narių. Atvykus į įvykio vietą, iš kiemo išbėgo šuo, kuris buvo palaidas, nepririštas, be pavadėlio, neturėjo antsnukio. Nors šuo nebuvo agresyviai nusiteikęs, tačiau pagal nustatytas gyvūnų laikymo taisykles, jis negali laisvai išbėgti iš kiemo. Sodyba yra aptverta, tačiau vartų nėra, ką patvirtina prie protokolo pridėtos nuotraukos. Kadangi G, K. šuo buvo palaidas, laisvai išbėgo iš namo kiemo, G. K. už tai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Rašant protokolą, jis neaiškino, kad šuo priklauso tėvui.

Liudytojai V. Š. parodė analogiškai, kaip ir liudytoja D. M..

Liudytojas G. K., gim. (duomenys neskelbtini)m. nurodė, kad šuo yra jo, o ne jo sūnaus G. K. ir pripažino, kad įvykio metu galėjo vartų nebūti.

Pagal Kintų seniūnijos 2014-06-02 pažymą Nr. V3-141, 2014-03-21 įregistruoti šunys, tame tarpe dalmantinų veislės GOGIS, priklauso G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tai yra pareiškėjo tėvui.

Kaip matyti šuo registruotas pareiškėjo vardu jau po įvykio. Surašant pareiškėjui protokolą, paaiškinime bei skunde teismui, pareiškėjas tokios aplinkybės, kad šuo yra ne jo, nenurodė. Tokią aplinkybę nurodė, tik jau bylą pagal skundą nagrinėjant teisme. Netgi priešingai, savo skunde teismui, pareiškėjas įvardijo mano šuo, bet to, ir anksčiau yra buvęs baustas už to paties šuns laikymo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyvena kartu su savo tėvu, tai yra šuo laikomas bendrai ir vien tai, kad po įvykio jis buvo užregistruotas kito šeimos nario vardu, nepaneigia pareiškėjo atsakomybės. Įvykio metu šuo nebuvo registruotas kito asmens vardu, vėlesnį tokį aplinkybių aiškinimą teismas laiko tik pasirinkta pareiškėjo gynybine pozicija. Pareiškėjo nesąžiningą įvykio aplinkybių aiškinimą įrodo ir tai, kad jo teigimu, įvykio metu, sodyba buvo užtverta ir buvo uždaryti vartai bei varteliai, nors tą paneigia apklausti liudytojai ir įvykio metu darytos įvykio vietos foto nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad sodybos vartelių visiškai nėra Liudytojas G. K. (pareiškėjo tėvas) apklausos metu iš pradžių nurodė, kad įvykio metu varteliai tikrai buvo, vėliau pažiūrėjęs įvykio vietos nuotraukas, pripažino, kad tuo metu vartelių dar nebuvo.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatyta, kad G. K. 2013-03-27 buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. įspėjimu. Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. numatoma atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų pardavimo reikalavimų ar atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 7 d. numato atsakomybę asmenims, baustiems už šio straipsnio 1 d. ir 4 dalyje numatytus pažeidimus. Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-963 (toliau tekste – Taisyklės) 8.3 p. numatyta, kad draudžiama išleisti vienus, be priežiūros gyvūnus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas viešąsias vietas. Tų pačių taisyklių 47 p. numato, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad G. K. šuo išbėgo į gatvę iš kiemo ir tuo metu G. K. neužtikrino Taisyklių 47 p. reikalavimus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad šuns šeimininkas privalo užtikrinti, kad nepririštas šuo, esantis uždarame kieme, neišbėgs iš jo. Nors G. K. nurodo, kad jo šuo yra nepavojingas, nei ATPK 110 str. 1 d., 7 d., nei Taisyklėse nenumatyta, kad nepavojingi šunys gali išbėgti iš aptvertos teritorijos.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas paliktinas galioti, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.