Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS PP) tyrėjos D. M. 2014 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 94N-7730699-14, kuriuo G. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 7 d. 700 Lt bauda, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 18 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS PP tyrėja D. M. surašė G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. vasario 18 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokius pat veiksmus namo kieme laikė palaidą šunį, tuo pažeisdamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.3, 47 punktų reikalavimus. Tokie G. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 7 d.

2014 m. vasario 18 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS PP) tyrėja D. M. priėmė nutarimą Nr. 94N-7730699-14, kuriuo G. K. pripažino kaltu padarius ATPK 110 str. 7 d. numatytą pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 700 Lt baudą.

Skundžiama 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. skundo ir paliko nepakeistą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS PP 2014 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 94N-7730699-14. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog G. K. šuo išbėgo į gatvę iš kiemo ir tuo metu jis neužtikrino Taisyklių 47 p. reikalavimų, įpareigojančių šuns šeimininką užtikrinti, kad nepririštas šuo, esantis uždarame kieme, neišbėgs iš jo. Be to, teismas pažymėjo, kad nors įvykio metu šuo nebuvo registruotas, tačiau G. K. administracinio teisė pažeidimo protokolo surašymo metu nenurodė, kad šuo yra ne jo, o jo tėvo, juolab kad šuo jo tėvo vardu buvo užregistruotas jau po tiriamo įvykio. Be to, teismas pažymėjo, kad G. K. ir anksčiau buvo baustas administracine tvarka už to paties šuns laikymo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad G. K. Institucijos 2014 m. vasario 18 d nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 110 str. 7 d.

Teismo nuomone, jis turėjo pareigą pirminiuose savo pasiaiškinimuose ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose pareigūnams ir teismui pats nurodyti šuns šeimininką net ir tuo atveju, jei apie tai jo niekas nepaklausė. Jo pasyvų elgesį aiškinantis pažeidimo aplinkybes teismas įvertino kaip nesąžiningą. Su tokiomis teismo išvadomis G. K. nesutinka, nes jos nepagrįstos.

Teismas nutartyje pats nurodė, kad kaltinime nurodytas šuo registruotas ne jo, G. K., o jo tėvo, taip pat G. K., vardu. Nors tariamo pažeidimo dieną šuo dar nebuvo oficialiai registruotas tėvo vardu, tačiau pažeidimo kaltininku kažkodėl buvo pasirinktas jis – G. K., nors, be jo, sodyboje gyvena tėvas ir motina. Tariamo pažeidimo faktą fiksavę pareigūnai net nebandė aiškintis, kas yra tikrasis šuns šeimininkas, nors tokią pareigą turėjo. Pareigūnai įvykio vietoje turėjo realias galimybes pareikalauti nurodyti, kas yra tikrasis šuns šeimininkas, taip pat turėjo galimybę gauti reikiamus duomenis iš seniūnijos.

Esant nepašalintoms abejonėms dėl tariamo pažeidimo kaltininko, apelianto teigimu, jis pažeidėju pripažintas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl G. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 7 d. Pripažindamas, jog G. K. Institucijos 2014 m. vasario 18 d. nutarimu pagrįstai buvo nubaustas už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 110 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinio skundo, pažeidėjas, iš esmės neginčydamas paties pažeidimo fakto, nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 110 str. 7 d. dėl to, kad, jo teigimu, teismas nepašalino byloje abejonių dėl tariamo pažeidimo kaltininko. G. K. teigia, kad ne jis, o jo tėvas yra šuns savininkas, todėl, apelianto teigimu, pažeidėju jis buvo pripažintas nepagrįstai. Taigi šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. apeliaciniame skunde kelia administracinės atsakomybės subjekto klausimą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Nors apeliantas teigia, jog jis nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 110 str. 7 d. už šuns laikymo taisyklių pažeidimą, kadangi šuo registruotas ne jo, o jo bendravardžio tėvo vardu, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios Kintų seniūnijos 2014-06-02 pažymos Nr. V3-141 (b. l. 38), dalmantinų veislės šuo Gogis pažeidėjo G. K. tėvo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas 2014-03-21, t. y. jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio – 2014-02-18, to neginčija ir pats apeliantas. Tiriamo įvykio metu šuo apskritai nebuvo registruotas, o pats administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. pažeidimą fiksavusiai pareigūnei nenurodė, kad šuo priklauso ne jam, o jo tėvui. Nors apeliantas teigia, kad pažeidimo faktą fiksavę pareigūnai net nebandė aiškintis, kas yra tikrasis šuns šeimininkas, be to, jie turėjo galimybę gauti reikiamus duomenis iš seniūnijos, tačiau pats G. K. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pažeidimo dieną šuo dar nebuvo oficialiai registruotas tėvo vardu, tuo metu, kaip minėta, šuo apskritai nebuvo užregistruotas. Todėl G. K. be pagrindo apeliuoja į tai, kad pažeidimo faktą fiksavę pareigūnai turėjo galimybę gauti reikiamus duomenis iš seniūnijos, nes, kaip matyti iš Kintų seniūnijos pateiktų duomenų, šuo buvo užregistruotas tik 2014-03-21, tuo tarpu pažeidimas užfiksuotas 2014-02-18. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nurtartyje, pažeidėjas G. K. versiją, jog šuo priklauso ne jam, o jo tėvui, iškėlė tik bylos nagrnėjimo apylinkės teismo metu, tačiau nei surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Asmens pasiaškinimas“ (b. l. 4) bei skunde apylinkės teismui G. K. nenurodė, kad šuo yra ne jo. Priešingai, apylinkės teismui pateiktame skunde G. K. nurodė: „Nurodau, kad mano šuo yra dalmatino veislės, be kilmės dokumentų.“ (b. l. 2). Be to, pažymėtina, kad G. K. ir anksčiau buvo baustas už to paties šuns laikymo taisyklių pažeidimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo G. K. versiją, kad šuo priklauso ne jam, o jo bendravardžiui tėvui, vertino kaip pažeidėjo gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vien tai, kad G. K. gyvena kartu su savo tėvu, kurio vardu Kumečių šeimoje bendrai laikomas šuo jau po nagrinėjamo įvykio buvo buvo užregistruotas kito šeimos nario – G. K. tėvo – vardu, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atsakomybės, nes įvykio metu šuo nebuvo registruotas kito asmens vardu.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus duomenis, apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto G. K. skundo argumentą, kad jis nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 7 d., subjektas.

Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. K. pagrįstai buvo nubaustas už jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 7 d., padarymą. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. G. K. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti G. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.