Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-211-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
T-211-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00191-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-211-1049/2020Baudžiamojoje byloje 1-1730-919/2012
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00191-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.13; 2.1.10.1; 2.5.11.2; 2.5.16; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Redos Stašenienės teikimą, dėl nuteistajam V. V. paskirtos bausmės rūšies pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 50 MGL, t. y. 6500,00 litų dydžio baudos bausmė, įpareigojant paskirtą baudos bausmę sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. sausio 3 d. gautas antstolės Redos Stašenienės teikimas, kuriuo ji prašo nuteistajam V. V. paskirtos baudos likutį – 1849,23 eurų, pakeisti kita bausmės rūšimi.

Teikime nurodyta, kad Antstolė Reda Stašenienė vykdo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1- 1730-919/2012, dėl 1882,53 eurų baudos išieškojimo iš V. V. valstybės naudai. Vykdant baudos išieškojimą, patikrinta SODROS duomenų bazė, užklaustos kredito įstaigos, VĮ “Registrų centras“ ir VĮ “Regitra“ dėl skolininko turtinės padėties nustatymo, areštuotos skolininko sąskaitos bankuose. Nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, banko sąskaitų neturi. Sodros duomenimis skolininkas nedirba, baudos nemoka. AIS duomenimis, yra 16 vykdomų bylų dėl išieškojimo iš šio skolininko. 2012 m. gruodžio 9 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Bauda nesumokėta. Skolininkas prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais nėra parašęs. 2016 m. gegužės 30 d. išieškota 33,30 eurų baudos. Liko išieškoti 1849, 23 eurų. BK 47 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 362 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 352 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Remiantis aukščiau išdėstytu ir, vadovaudamasi BPK 352 straipsniu, 362 straipsniu, BK 47 straipsnio 8 dalimi, 65 straipsniu, prašo spręsti klausimą dėl V. V. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1730-919/2012 paskirtos baudos likučio, 1849, 23 eurų, pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti teikimą ir pakeisti V. V. paskirtos baudos likutį laisvės apribojimu, kadangi nuteistasis vengia mokėti baudą.

Nuteistasis V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį nuteistajam buvo pranešta tinkamai, šaukimas įteiktas, taip pat papildomai informuotas telefonu.

Antstolė Reda Stašenienė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Aukščiau nurodytų asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo sprendimo, todėl teikimas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant (BPK 362 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistasis įpareigotas baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 30 d. (b. l. 136–138), vykdomasis raštas pagal šį nuosprendį išduotas 2013 m. vasario 1 d., išsiųstas antstolei 2013 m. vasario 19 d., ir antstolės priimtas vykdyti 2013 m. vasario 21 d. (vykdomosios bylos b. l. 5–9).

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog V. V., Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta galutinė subendrinta 50 MGL, t. y. 6500,00 litų dydžio baudos bausmė, įpareigojant paskirtą baudos bausmę sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 30 d. (b. l. 136–138), kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį nuosprendį išduotas 2013 m. vasario 1 d., išsiųstas antstolei 2013 m. vasario 19 d., ir antstolės priimtas vykdyti 2013 m. vasario 21 d. (vykdomosios bylos b. l. 5–9).

Kaip matyti iš antstolės R. Stašenienės teikime išdėstytų aplinkybių, antstolė nustatė, jog priverstinai įvykdyti teismo sprendimo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, kadangi nuteistasis V. V. nedirba, areštuotos skolininko sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose, tačiau lėšų jose nerasta, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta, todėl išieškojimo galimybės nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra šešiolika vykdomų bylų dėl išieškojimo iš šio skolininko. 2012 m. gruodžio 9 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Bauda nesumokėta. Skolininkas prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais nėra parašęs. 2016 m. gegužės 30 d. išieškota 33,30 eurų baudos. Liko išieškoti 1849, 23 eurų.

Antstolė teikimu prašo pakeisti teismo nuosprendžiu V. V. paskirtos baudos bausmę kita bausmės rūšimi. Ir nors už vengimą mokėti baudą įstatymų leidėjas numato teismo teisę pakeisti nesumokėtą baudą į viešuosius darbus arba laivės apribojimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles paskirtą baudos bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais ir tik antstolio teikimu bei nuteistojo sutikimu.

Kadangi nuteistasis šaukiamas į teismo posėdį neatvyko, o antstolė R. Stešenienė nurodė, jog prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais nėra parašęs, todėl nesant nuteistojo išreikšto žodinio ar raštiško sutikimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos baudos dalies bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, sprendimas negalimas.

Sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos baudos dalies bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme, būtina įvertinti tiek antstolės veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą, tai yra nustatyti, ar antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, ar byloje savalaikiai buvo teiktos užklausos apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą ir kt., kai tuo tarpu dėl V. V. veiksmų būtina įvertinti, ar skolininkas nevengė atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti, ar šios bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kt.

BK 96 straipsnio 1 dalies b) punkte yra įtvirtinta nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, be to papildomai įtvirtintos sąlygos, kad per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės priverstinio vykdymo procese negali būti laikotarpių, ilgesnių nei 3 (trys) metai, kuomet antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų, kadangi tokiu atveju dėl valdžios institucijos aplaidumo negalima bloginti nuteistojo padėties.

Susipažinus su teismui pateikta vykdomąja byla Nr. 0106/13/12625/1, dėl 1882,53 eurų dydžio baudos iš nuteistojo V. V. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procese nebuvo laikotarpių, ilgesnių nei 3 (trys) metai, kuomet antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, o vykdant baudos išieškojimą antstolė patikrino SODROS duomenų bazę, užklausė kredito įstaigas, VĮ “Registrų centras“ ir VĮ “Regitra“ dėl skolininko turtinės padėties nustatymo, areštavo skolininko sąskaitas bankuose, priėmė patvarkymus ir nurodymus, gavo duomenis iš buvusios nuteistojo V. V. darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu, įstatymai antstoliui nedraudžia surinktus vykdymo procesui aktualius duomenis apie skolininką panaudoti keliose vykdomosiose bylose, kas kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0106/13/12625/1, ir buvo daroma.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus duomenis, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės vykdymo senaties.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus visų pirma atsižvelgia į tai, kad V. V. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajam buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. V. V. nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų V. V., kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš V. V. nebuvo išieškota bauda. Aplinkybė, kad V. V. negalėjo sumokėti baudos dėl to, kad nedirbo ir neturėjo lėšų pragyvenimui nėra objektyvi, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad V. V. nuo pat Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio priėmimo buvo ir yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, išsituokęs, turi pastovią gyvenamąją vietą ir vidurinį išsilavinimą, taigi turėjo ir tebeturi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro. Priverstinis baudos bausmės vykdymas atliekamas ilgą laiko tarpą (7 m.), per kurį V. V. turėjo tik trumpalaikį darbą (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 26 d. raštu prašė nesiųsti vykdomojo rašto į darbovietę ir įsipareigojo mokėti po 50,00 litų skolos ir vykdymo išlaidų (vykdomosios bylos b. l. 14), 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu prašė panaikinti banko sąskaitos areštą ir įsipareigojo sumokėti 10,00 eurų, bei esant galimybei likusią skolos dalį (vykdomosios bylos b. l. 18), tačiau iki šiol iš V. V. priverstinai išieškota tik 33,30 eurų baudos. Nuteistasis ilgą laiką nedirba, neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra šešiolika vykdomų bylų dėl išieškojimo iš šio skolininko, LITEKO duomenimis V. V. eilę kartų baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jo legalius pragyvenimo šaltinius. Be to, jau po Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio priėmimo dar du kartus nusikalto ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau aukščiau minėtu nuosprendžiu V. V. paskirta baudos bausmė nesubendrinta.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 50 MGL, t. y. 6500,00 litų dydžio baudos bausmės vykdymo, todėl ji keistina laisvės apribojimu.

Kaip matyti iš antstolės Redos Stašenienės pateiktų duomenų, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1- 1730-919/2012, pagrindu 2016 m. gegužės 30 d. iš V. V. išieškota tik 33,30 eurų baudos. Liko išieškoti 1849, 23 eurų.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmė ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu V. V. buvo paskirta galutinė subendrinta 50 MGL dydžio bauda (6500,00 litų), iš kurios išieškota 33,30 eurų (114,98 litų), o nusikaltimo padarymo metu galiojęs MGL dydis buvo lygus 130,00 litų, taigi, laikytina, kad V. V. neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos baudos dalis yra 49 MGL, ir ši bausmė keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, V. V. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau. Tai, kad 49 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas taikomas ją skiriant, bet ne keičiant. Analogiškai, teismų praktikoje taikant BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2019 m. liepos 6 d., ir nuteistiesiems keičiant vengiamą atlikti baudos bausmę į areštą, ta aplinkybė, kad nustatoma arešto bausmė dažnu atveju nesiekdavo įstatymų leidėjo numatyto šios bausmės rūšies minimumo nebuvo laikoma kliūtimi bausmės pakeitimui. Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes V. V. skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

antstolės Redos Stašenienės teikimą tenkinti.

Nuteistajam V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 50 MGL (6500,00 litų) baudos likutį – 1849,23 eurų, pakeisti laisvės apribojimu, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 49 dienų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią, nutarčiai įsiteisėjus, skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo vykdyti Probacijos tarnyboje dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0106/13/12625/1, grąžinti antstolės Redos Stašenienės kontorai.

Išaiškinti V. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis